Padangų kalnai netirpsta

Darius Čiūtelė
2020-02-25
Gaisras Alytuje užgesintas, bet panaudotų padangų klausimas vis dar smilksta. Į Lietuvą atkeliaujantys padangų srautai auga, atliekų daugėja. Sėdame ant naujos parako statinės. Verslas siūlosi jas perdirbti, tačiau pasigenda valstybės paramos.
Padangų kalnai netirpsta
Padangų atliekos Lietuvoje kaupiasi. Tuo metu verslininkai apgailestauja, kad iš vietinių padangų pagaminti kelių atitvarai, greičio mažinimo kalneliai valstybei nereikalingi.

Krizė tęsiasi
„Matome, kad padangų krizė Lietuvoje kilo iš importuoto kiekio. Ji atsirado ne dėl to, kad Lietuvoje netvarkomos padangos, o todėl, kad yra prasta jų importo sistema“, - sakė „Antrinio perdirbimo“ vadovas Andrius Markevičius. Kaip pažymi Aplinkos ministerijos atliekų grupės vadovė Agnė Bagočiutė, Lietuvoje tikrai pastebimas drastiškas padangų importo augimas. 2018 m. apimtys išaugo kone dvigubai. Dėl to stipriai sumenko vietoje sutvarkytų atliekų dalis, daugiau panaudotų padangų teko eksportuoti.
 
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas liberalas Simonas Gentvilas pastebi, kad už panaudotų padangų tvarkymą pirmiausia atsakingi jų importuotojai, tačiau ne visi pareigas vykdo geranoriškai. „Valstybės užduotis būtų padėti sąžiningam verslui. Šiandien prie padangų tvarkymo neprisideda pusė padangų importuotojų. Didysis klausimas – kodėl sąžiningas verslas turi finansuoti visų padangų pertvarkymą? Čia yra rinkos ir konkurencijos iškreipimas“, - sakė politikas.

A.Bagočiutė pastebi kitą problemą. Kontrolės sistema lengvai apeinama, nes nereikalaujama iš padangų pagaminti naudojimui tinkamą produktą. Pakanka jas susmulkinti. Niekam nereikalinga žaliava kaupiasi. „Pagrindine problema identifikuočiau, kad yra pagaminamos granulės, o nuvažiavę į vietą matome, jog jos nepanaudojamos. Supjaustomos ir laikomos. Negalime prikibti. Todėl reikia peržiūrėti produktams, pagamintiems iš panaudotų padangų, keliamus reikalavimus“, - teigia ji.
 

L. S. skaičius 
440 
– tiek įmonių dabar turi leidimus apdoroti naudotas padangas, bet tik 6 padangas perdirba.
 

Stabdžiai perdirbėjams
Bendrovės „Daugiamatė diagnostika“ direktorius Audrius Micūra įsitikinęs - senos padangos Lietuvoje galėtų virsti pasididžiavimo vertais produktais. „Iš perdirbtų padangų gaminami kuo puikiausi kelių atitvarai. Tačiau Lietuvoje tokios projektinės normos sukurtos, kad galime tik metalą naudoti. O pas mus pilna kelių, kur atitvarai iš padangų tiktų. Reikia pakeisti galiojančias nuostatas“, - inovacijas stabdančiomis tvarkomis piktinasi A.Micūra.
 
Jis pastebi, kad lietuviškos padangos galėtų virsti ir keliuose naudojamais greičio mažinimo kalneliais, akustiniu granulatu, kuris kaip garso izoliacinė medžiaga naudojamas statybose, pakelėse. „Valstybei reikėtų pasirūpinti gamyklos įsteigimu. Nes paprasti verslininkai jos be Vyriausybės pagalbos nepastatys. Bankai nelinkę finansuoti inovacijų, - sakė A. Micūra. - Reikalinga valstybės parama. Tai nėra toks sektorius, kuris be išmokų išgyventų. Įmonei steigti reikia dviejų milijonų. Dabar kompensuoja tik vieną. Nėra žmonių, kurie galėtų savo milijoną įdėti.“
 

Pasaulinės tendencijos
„Padanga - ne kramtoma guma - gali tarnauti mūsų aplinkoje“, - tokiu šūkiu tikina besivadovaujantis UAB „Raguvilė“ direktorius Virginijus Brazauskas. Anot jo, iš padangų pagamintą dangą galima naudoti fermose, žemės ūkyje, statybose, sporto aikštynams, stadionams. „Tai nieko naujo – tai veikianti patirtis. Šiandien Lietuvoje negaminam, nes negaunam leidimų. Norim užpatentuot produktus, bet kol kas valstybei nereikia tokio verslo. Iki Alytaus gaisro septynis mėnesius negavome licencijos, o po jo užvertė neigiamom išvadom“, - sako V.Brazauskas.
 
„Problema yra padangų tvarkymo struktūra ir dinamika Lietuvoje. Matom, kad užpernai daugiau nei pusė padangų buvo „sutvarkytos“ jas išvežant, eksportuojant. Visuotinai pripažinta - atliekų išvežimas reiškia, kad šalis neturi pakankamų perdirbimo pajėgumų. Be to, su išvežimu prasideda ir įvairūs piktnaudžiavimai“, sako UAB „Ekobaltika“ direktorius L.Maksvytis. Vyras baksnoja į pokyčius užsienyje. Australijoje nuo kitų metų pabaigos uždraudžiamas padangų atliekų eksportavimas. Artimesnis pavyzdys - „Žaliasis kursas“. Pagal jį Europos Sąjungos (ES) panaudotos padangos negalės keliauti už ES ribų. „Drįstu manyti, kad paskui atsiras apribojimai išvežti padangas Europos Sąjungos viduje. Kur tada dėsime savas? Geras šeimininkas roges ruošia vasarą“, - pastebėjo L.Maksvytis.

Panaudotas padangas antram gyvenimui prikeliantys verslininkai tikina atliekas perdirbantys kitų savo verslų sąskaita. Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas pastebėjo, kad „net Konstitucijoje parašyta, jog visuomenei naudingą veiklą valstybė remia“. Visgi padangų perdirbimo atveju tai tėra popierinis imperatyvas.


Komentaras
Premjero patarėjas, buvęs žemės ūkio ministras Giedrius Surplys:

- Padangų perdirbimas – galimybė Lietuvai uždirbti milijardą. Kaip pavyzdį turime pirmąjį mūsų „vienaragį“. Startuolis, kuris uždirbo vieno milijardo kapitalizacijos vertę, būtent yra apie klimato kaitą. Tai rodo, kad ne politikai formuos ateities ekonomiką, o visuomenės poreikis. Tie verslai, kurie galvoja, kad prasprūs pro adatos skylutę, toliau vadinsis ekologiškais, bet leis nuotekas į mūsų upes ar marias... Juos nubaus nematoma rinkos ranka.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Profesorius R. Kėvalas paneigia mitus apie skiepus ir meningokoką B

      Profesorius R. Kėvalas paneigia mitus apie skiepus ir meningokoką B

      Jeigu vaiko imuninė sveikata bus stipri, jis nesusirgs meningokokine B tipo infekcija. Skiepus per COVID-19 pandemiją galima atidė...
      Ateityje – strategiškai kitoks chirurginis krūties vėžio gydymas

      Ateityje – strategiškai kitoks chirurginis krūties vėžio gydymas

      Kokios apimties chirurginė operacija gydant krūties vėžį būtų optimali? Į šį klausimą bandys atsakyti Europos šalių,...

      Budinti vaistinė


      Šalies vaistininkai mini profesinę šventę

      Šalies vaistininkai mini profesinę šventę

      Rugsėjo 25 d. – tarptautinė vaistininkų diena. Profesinę šventę minintys vaistininkai neslepia, kad šie metai ...
      Farmakotechnikai be darbo – gyventojai be vaistinių

      Farmakotechnikai be darbo – gyventojai be vaistinių

      Nuo kitų metų įsigaliosianti Farmacijos įstatymo nuostata, skelbianti, kad vaistinėje fiziškai turi būti ne mažiau kaip vie...

      Sveika šeima


      Meilė – ne spermatozoido ir kiaušidės susitikimas

      „Tie, kurie galvoja, kad gali gyventi gerai ir vieni, nemoka mylėti – jie nepažįsta nei meilės rizikos, nei pasitenkinimo ja“, - psychologies.ru interviu sako psichologas, rašytojas, Ž.Lakano mokinys Jacques-Alain Miller.

      Sveikatos horoskopas


      Rugsėjo 14-20 d.

      Avi­nas
      Pirmadienį padarykite iškrovos dieną. Tre­čia­die­nis - pa­lan­ki die­na pra­dė­ti gy­dy­ti ner­vų sis­te­mos li­gas. Penktadienį saugokitės traumų. Šeš­ta­die­nį val­gy­ki­te tik leng­vai virš­ki­na­mą mais­tą. Ne­pa­dau­gin­ki­te stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, galimas apsinuodijimas.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      R.B.Ginsburg: liberalų ikoną sustabdė tik vėžys

      Jungtinių Valstijų Aukščiausiojo Teismo teisėja Ruth Bader Ginsburg (1933-2020) – kovos už demokratiją ir liberalias idėjas simbolis. Ilgus metus ji grūmėsi ir už savo gyvybę. Tačiau galiausiai nusileido per daugiau nei dešimtmetį nepailsusiam varžovui – kasos vėžiui. Jos gyvybė užgeso rugsėjo 18-tą, tačiau ...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Kaip sustabdyti laiką?
      Henrikas Vaitiekūnas Kaip sustabdyti laiką?
      Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
      Agnė Bilotaitė Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi

      Naujas numeris






















      Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica