„Vaidina protingus“

Praėjusio mėnesio pradžioje sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė su Vyriausybės pritarimu pateikė naujos redakcijos Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo redakciją. Ši, teigiama, atspindi pacientų lūkesčius ir sudarys geresnes sąlygas dalyvauti biomedicinos tyrimuose bei gauti pažangiausią sveikatos priežiūrą. Be to, padidins pacientų apsaugą, numatant biobankų veiklos sąlygas, ir gerokai išplės tyrimų su embrionu ir vaisiumi galimybes.
Būtent galimybė tyrimams naudoti embrionus ir sukėlė kai kurių parlamentarų pasipiktinimą. Dėl to Seimo narė liberalė Dalia Kuodytė (nuotr.) tik atsidūsta. „Labai norėčiau, kad politikai svarstydami tokius įstatymo projektus, nevaidintų pačių protingiausių ir „nedraskytų“ jo į visas puses. Mat jis parengtas kruopščiai ir korektiškai. Tokios įstatymo redakcijos reikia ir kuo greičiau. Priėmus ją būtų galima išgelbėti daug gyvybių“, – tikina parlamentarė.
 
Projektas išbaigtas

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas, teisininkas Šarūnas Narbutas (nuotr.) teigia, kad Seimo komitetuose svarstoma Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo redakcija yra viena retų gerų praktikų sveikatos apsaugos sistemoje. „Tai vienas iš nedaugelio įstatymų projektų, kuris į Seimą pateko paruoštas. Jame siūlomas pažangus biomedicininių tyrimų reguliavimas, tačiau jis nėra toks liberalus, kaip kad kai kurios pusės norėtų, – sako jis. - Ir dabartinis įstatymas yra saugus, tačiau kartais saugiklių yra per daug. Pavyzdžiui, jeigu vaikas nori dalyvauti klinikiniame tyrime, tam sutikimą šiuo metu turėtų duoti ne tik vaiko tėvai, bet ir vaiko teisių apsaugos tarnybos. O kaip jos gali įvertinti, ar toks gydymas yra tinkamas ar netinkamas vaikui? Juk jie tikrai nėra šios srities ekspertai. Todėl kartais nutinka tokių situacijų, kad dabartinio įstatymo sukurti imperatyvai neleidžia pacientui gauti gydymo“, – spragas vardija teisininkas.
Jis taip pat įsitikinęs, kad nereikia galvoti, jog biomedicininiai tyrimai yra „didelis baubas“. „Visuomenę reikia šviesti. Pacientai nėra bandomieji triušiai. Iš tiesų pasaulyje, kai kuriose besivystančiose šalyse galima kalbėti apie pacientų išnaudojimo atvejus, tačiau Lietuvoje toli gražu taip nėra. Šalyje vykdomi saugūs klinikiniai tyrimai atitinka geriausią pasaulio praktiką. Atsižvelgiant į mūsų šalies ribotus finansinius išteklius, kad galėtume gydymo inovacijas padaryti prieinamas, būtent klinikiniai tyrimai yra tas kelias, kai gana saugų, patikimą ir veiksmingą preparatą būtų galima gauti nemokamai“, – teigia Š.Narbutas.
 
Šalis permoka
Nauja Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo redakcija taip pat siekiama įteisinti biobankų veiklą. Tai, anot POLA vadovo, mokslininkams leistų daug efektyviau vykdyti akademinę veiklą. „Pataisose sudėti griežti saugikliai. Biobankų veiklą galės vykdyti tik nevyriausybinės organizacijos. Turiu omenyje, kad tai negalės būti privatūs, pelno siekiantys subjektai. Pavieniai retų ligų atvejai turi labai didelę pridėtinę vertę. Kaupiant jų pavyzdžius ir sisteminant šalies lygiu, vėliau turėsime galimybę žinoti, kaip gydyti kitą tokį pacientą. Daugelis Europos Sąjungoje biobankus turi, o mes esame vieni iš paskutiniųjų“,– įsitikinęs Š.Narbutas.
Iš tiesų, šiuo metu žmonės, susirgę retomis ligomis dažnai vyksta gydytis į užsienį. O tokiais atvejais, kai šalyje pacientas negali gauti efektyvaus gydymo Lietuvoje, Valstybinės ligonių kasos apmoka gydymo kaštus užsienyje. „Tad kodėl neturėti visos šitos bazės Lietuvoje?“– klausia POLA prezidentas.
 
Pažeis vaikų teises
Kaip ir dera tikėtis, Lietuvos Vyskupų konferencija nėra patenkinta įstatymo pataisomis. Šios organizacijos teisininkas Zigmas Garalevičius sako, kad įstatymo projekte vis dar lieka galimybių subjektyvioms interpretacijoms, o tai menkins embriono apsaugą biomedicininių tyrimų metu.
„Iš tikrųjų dėl šio įstatymo projekto yra likę atvirų klausimų. Savo poziciją jau anksčiau buvome pateikę Vyriausybei. Dabar laukiame, ką nuspręs Seimo Sveikatos reikalų komitetas. Toje versijoje, kuri iškeliavo iš Vyriausybės gali būti įvairių pataisų. Bet kokiu atveju, išeities pozicija – gyvybės apsauga nuo pradėjimo momento“, – teigia Z.Garalevičius.
Panašios nuomonės ir parlamentaras Rimantas Jonas Dagys. „Įstatymo projektas tikrai yra tobulintinas keliais aspektais. Jis nėra subalansuotas vaikų teisių pagrindu. Kita vertus, eksperimentams su gyvybę turinčiais dariniais projektas taip pat neužkerta kelio. Tai man nepatinka“,– sako konservatorius.
 
Komentarai
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Antanas Matulas:

- Kol kas sunku įstatymo projektą vertinti, nes nesame parengę komiteto išvadų. Tačiau Seime absoliuti dauguma iš esmės nesprendžia problemų, o užsiiminėja politikavimu. Esu įsitikinęs, kad šis svarstomas įstatymas yra reikalingas. Ar tokios apimties ir su tokiomis iniciatyvomis, kokios dabar yra – svarstytinas klausimas. Į viską ir pats žiūriu atsargiai. Tačiau kol mes ginčijamės dėl detalių, žmonės moka didžiulius pinigus ir vyksta paslaugų į užsienį. Kai kurių dvasininkų baimė yra perdėta. Pats, kaip moterų gydytojas, į kai kuriuos dalykus žiūriu visiškai kitaip. Tačiau turime atsižvelgti į įvairias pozicijas, juolab kad pačiame komitete yra įvairių nuomonių. Tačiau įstatymo reikalingumu neabejoju.
  
Lietuvos vaikų vėžio asociacijos „Paguoda“ atstovė Vilija Zapalskienė:

- Norime turėti palengvintą įstatymą, jog gydytojai galėtų lengviau ir efektyviau gydyti vaikus. Tame juk nedalyvauja jokios medicinos kompanijos. Mano vaikas sirgo leukemija, todėl galiu pasakyti, kad tokiu atveju itin svarbu veikti greitai ir operatyviai. O ne rinkti daugybę parašų, pavyzdžiui, jei vaikas yra našlaitis ar tėvai išsiskyrę. Labai svarbu turėti galimybę naudoti gydymo metodus, kurie būtų patobulinti pagal tarptautinę praktiką. O tai, kad įstatymo projektas vis dar nėra priimtas, rodo žmonių konservatyvumą, patirties stoką. Nesusidūrus su problema, sunku suprasti, kad kai kuriais atvejais laukti tiesiog negalima.