Visiems gerai žinoma, kad investavimas į save paprastai yra viena geriausių investicijų, todėl prieš leidžiant pinigus reikėtų gerai įvertinti, ar prasmingai juos panaudojame, ar jie neleidžiami vėjais. Būtina įvertinti, ar tai tikrai yra naudingas ir būtinas dalykas.
Geriau investuoti į save
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos Skubiosios pagalbos skyriuje dirbanti rezidentė Greta Vileitaitė sako, kad jos aplinkoje dirbantys gydytojai kyšių neima, o pacientams, kurie galvoja kažką dovanoti gydytojui, siūlo geriau tuos pinigus investuoti į save, pavyzdžiui, nusipirkti vitaminų, sveiko visaverčio maisto, ar nueiti į kokį kultūrinį renginį, kur pasikrautų gerų emocijų.
„Bet kokios neoficialios dovanos gydytojams neturi prasmės. Duotas kyšis paciento gydymo eigai įtakos nedaro. Medikai savo darbe daugiausiai vadovaujasi remiantis moksliniais tyrimais ir tarptautine patirtimi sudarytais algoritmais, gydymo schemomis. Dirbdama skubiosios pagalbos skyriuje savo darbo neįsivaizduoju be algoritmų. Į mūsų skyrių patenka pacientai su įvairiais susirgimais: insultais, infarktais, traumomis ir daug kitų. Tam, kad ligą galėtume atpažinti ir laiku pradėti tinkamą gydymą, būtina laikytis tam tikrų žingsnių sekos. Tada vadovaujamės patvirtintais algoritmais, kurių privalome laikytis“, – tikina medikė.
Susidūrę su tam tikra liga gydytojai iš anksto žino, ką žingsnis po žingsnio reikia daryti, kokį gydymą skirti. Žinoma, kiekvieno paciento atvejis yra individualus ir tam tikrus sprendimus gydytojas pritaiko konkrečiai situacijai, tačiau gydymo eigos pagrindą sudaro nustatytas gydymo algoritmas. Apie tai žino tikrai ne visi pacientai, todėl dar vis klaidingai mano, kad dovana gydytojui gali pakeisti gydymą.
Psichologė-psichoterapeutė Daiva Gaidukevičienė sako, kad mūsų mintys, elgesys, emocijos ir kūno pojūčiai yra tarpusavyje susiję. Jaučiant teigiamas emocijas pasikeičia ne tik mintys, kūno pojūčiai. Pinigus verta išleisti savo emocinės būklės pagerinimui, pavyzdžiui, nueiti į teatrą, kiną, baseiną, aplankyti parodą, nusipirkti ir paskaityti knygą ar kitai malonumą teikiančiai veiklai. Tai padeda sveikti, sustiprina imunitetą. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad emocijos ir mintys veikia mūsų smegenis ir organizme besigaminančias medžiagas (hormonus). Jaučiant teigiamas emocijas gaminasi taip vadinami „laimės hormonai“, kurie padeda žmogui sveikti fiziologiniame lygmenyje.
Praeities liekanos
G.Vileitaitės įsitikinusi, kad kyšininkavimas yra sovietinių laikų atgyvena, to meto nusistovėjusių normų ir kultūrinių tradicijų liekanos. Dabar praktiškai visi jaunesniosios kartos tiek pacientai, tiek medikai neigiamai žiūri į korupciją.
„Jeigu nori supykdyti jaunosios kartos gydytoją – pasiūlyk kyšį. Mane asmeniškai kyšiai pykdo, jaučiu spaudimą, nuvertinimą, nepagarbą mano darbui, tarsi be kyšio aš nedirbčiau savo darbo, ar dirbčiau jį kitaip nei esu mokyta“, – savo požiūrį į bandymus duoti kyšį aiškina jaunoji medikė.
Pašnekovė sako norinti vieno – atkurti pasitikėjimą šalies medicinos bendruomene. Be to, ji primena, kad žmonės moka sveikatos draudimo įmokas, iš kurių apmokamos ir sveikatos priežiūros paslaugos ir mokama alga medikams, tad antrą kartą gydytojui mokėti nebereikia. Pacientams ji pataria visuomet įvertinti ir visas nemalonias aplinkybes, pavyzdžiui, stresą, kurį tenka patirti, galvojant kiek, kada ir kaip duoti kyšį ar gresiančią atsakomybę už jo davimą. Visuomet gydytojui paruoštą vokelį su pinigais geriau panaudoti savo reikmėms.
Informacija parengta LR sveikatos apsaugos ministerijai įgyvendinant Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis finansuojamą projektą „Korupcijos prevencijos didinimas sveikatos apsaugos sektoriuje“.
.jpg)
Komentuoti: