Ortopedijos verslas: neįvardinti sukčiai

Greta Vanagienė, Rūta Kerulytė
2019-10-31
Po to, kai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) ėmėsi tirti penkių ortopediniais gaminiais prekiaujančių įmonių veiklą, ir gamintojai, ir pacientų draugijų atstovai prabilo, jog nešvarių reikalų būta ir anksčiau, tačiau politikos formuotojams juos spręsti tiesiog neparanku.
Kol vyksta tyrimas, Valstybinė ligonių kasa (VLK) pacientams, laukiantiems užsakytų ortopedinių gaminių, įdiegė specialią informacijos liniją. Tiesa, panašu, butaforinę.
Ortopedijos verslas: neįvardinti sukčiai

(Ne)veikianti linija
„Suprasdami pacientų nerimą dėl jau užsakytų ortopedijos gaminių, įdiegėme specialią informacijos liniją ir esame pasirengę konsultuoti bei spręsti kiekvieną atvejį individualiai“, – žiniasklaidos atstovams pranešė VLK Ortopedijos technikos kompensavimo skyriaus vedėjas Giedrius Baranauskas.
Paskambinus į minėtą karštąją liniją, konsultante prisistačiusi Gema Uldukienė patikino, kad pacientai, susirūpinę dėl ortopedinių gaminių likimo, šiuo telefonu atsakymo tikrai negautų.
 
„Dėl duomenų apsaugos suteiktume daugiau bendrojo pobūdžio informaciją. Pacientui pačiam su dokumentu reikėtų kreiptis į ligonių kasą. O jei norėtų tikslesnės informacijos, bus ar nebus jo užsakyta priemonė, atsakymą gautų tik pasiskambinęs į Ortopedijos technikos kompensavimo skyrių. Kadangi esu tik konsultantė, nežinau šio telefono“, - patikina moteris ir pasiūlo netrukus sužinojusi reikiamą telefono numerį perskambinti. Neilgai trukus perskambina, tačiau tonas pasikeitęs. „Prašome visais klausimais kreiptis į VLK Ryšių su visuomene skyrių“, - griežtai susako ponia Gema.
Na, o Viešųjų ryšių skyriuje kaip visada: pateikite klausimus raštu.
 
Ko paklausi, to negausi

Valstybinė ligonių kasa viešai pareiškė: „skųskitės, mielieji, o mes jums padėsime“. Deja, mėginant prakalbinti jos atstovus, visgi žmones informuoti reikia, VLK šnypščia ir šiaušiasi. Informaciją pateikia sausai ar net su pasipiktinimo gaidele. Toks jau tas biurokratų imperatyvas. G.Baranauskas tik patikslina, kad įmonės galimai savinosi lėšas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. FNTT atliko kratas ortopedine įranga prekiaujančiose bendrovėse Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose. Taip viskas ir išaiškėjo.
Pasiteiravus, kokios klaidos buvo padarytos, kaip valstybė planuoja užtikrinti, kad panašių atvejų nepasitaikytų ateityje, valdininkas į klausimą neatsako, užtat dar kartą paragina susidūrus su korupcija kreiptis į specialistus.
 
Beje, nors įtarimo šešėlis, neatskleidžiant įtariamųjų, krenta ant visų ortopedijos įmonių, šių informuoti taip pat neskubama. „Apie tai, kaip bus elgiamasi su tokių pacientų užsakymais, mūsų niekas neinformavo. Logiškai mąstant, kol vyksta tyrimas, pacientų užsakymus turėtų atiduoti įmonėms, kurių veikla nėra paralyžiuota“, -  svarsto sutartį su VLK pasirašiusios ortopedijos įmonės „Idemus“ darbuotoja Greta ir patikina, kad jų kasdienė veikla dėl į ortopedijos verslą mesto akmens nesutriko.
 
Reaguos adekvačiai
Ortopedijos ir reabilitacijos paslaugų teikėjų asociacijos prezidentė Rūta Garšvienė šiuo metu atostogauja, todėl į susiklosčiusias aplinkybes pateikia tik oficialią asociacijos poziciją. Žada reaguoti adekvačiai.
„Nustačius įmones, kuriose atliekami tyrimai, ir, paaiškėjus tarp jų esant asociacijos narių šių įmonių narystė bus stabdoma, kol vyksta tyrimas. Nė viena įmonė, kuri bus pripažinta įvykdžiusi nuskalstamas veikas, negalės ateityje būti asociacijos narė. Ortopedijos įmonių veiklai reikalingas griežtesnis teisinis reglamentavimas, kurio stoka buvusi iki šiol, galimai įtakojo šią nemalonią situaciją“, - rašoma pranešime.
 
Valdininkai tik linkčioja
Lietuvos neįgaliųjų draugijos atstovė, teisininkė Evelina Kelmelienė sako įtarianti, kad prie nusikaltimų schemos nagus prikišo ne tik tyrime figūruojančios ortopedijos įmonės. Žinoma, viskam diriguoja stambieji žaidėjai. „Nors kol kas nėra skelbiama, kokios įmonės įtariamos šia veikla, manau, kad pirmiausia tai – stambiosios gamintojos. Kita vertus, po šių įmonių sparnu glaudžiasi ir visos kitos, daug kas šiame versle Lietuvoje susiję, apie nešvarius žaidimus, manau, žino daug asmenų“, - sako teisininkė.
Moteris tikina ne kartą žygiavusi į Sveikatos apsaugos ministeriją, kalbėjus ir su ministru, tačiau kaip... žirniai į sieną. „Neįsivaizduoju, kodėl vyksta tokie dalykai. Rodos, bendrauji su specialistais, SAM‘o atstovais, išsakai problemas ministrui... Palinkčioja, išklauso, bet, matyt, tingi gilintis. O bėdos jau įsisenėjusios. Apmaudu, kad asmenys, atsakingi už priežiūrą, tiek metų žiūri pro pirštus“, - atvirauja E.Kelmelienė.
 
Teisininkė pasakoja, kad į neįgaliųjų draugijas kreipiasi nemažai ortopedijos įmonių apmulkintų pacientų. Žmonės dėl valstybinių institucijų neveiklumo jaučiasi palikti ant ledo. Dažniausiai skundžiamasi nekokybiškais gaminiais. Pavyzdžiui, vos pradėjus naudoti, išlūžinėja rankų protezų pirštai, greitai nusidėvi prilaikančios gumos. „Skundžiantis įmonių argumentai visada tie patys: „Ko gi jūs tikitės? Jei investuosime į kokybę, neuždirbsime“. Tačiau nemanau, kad skiriami maži pinigai“, – piktinasi E.Kelmelienė.
 
Matė galimus sukčiavimus
Kad nešvarūs darbeliai vyko už kai kurių ortopedijos įmonių durų, neabejoja ir ortopedijos įmonės „Ortopedijos technika“ generalinis direktorius Žygimantas Tamulaitis. Vyras sako įtarimų kėlė kai kurių įmonių staiga padidėjusios darbų apimtys.
 

„Turėdami tam tikrų nuogąstavimų jau anksčiau kėlėme klausimus dėl ortopedinių įmonių veiklos skaidrumo. Matėme, kad kai kurios jų daro reikšmingą gaminių pardavimo šuolį. Išmanydami šią virtuvę suprantame, kad turint tuos pačius resursus fiziškai beveik neįgyvendinama staiga savo gaminių kiekį padidinti, tarkime, dvidešimčia kartų“, - svarsto įmonės „Ortopedijos technika“ generalinis direktorius Žygimantas Tamulaitis.

 

Jam pritaria ir Nacionalinio ortopedijos centro vadovas Dalius Ramančionis, kuris sako nė kiek nesijaudinęs dėl įvykusio patikrinimo. Mat vykdomi planiniai ir neplaniniai įmonių patikrinimai visiškai normalu. „Per metus mus patikrina dažnai ir du kartus. Kokia tvarka, neaišku. Tie, kas vykdo patikrinimus, yra nustatę rizikos laipsnį ir juo vadovaujasi“, - tikina verslininkas.
Ž.Tamulaitis atskleidžia, kaip galimai vyksta nesąžininga veikla: tam tikri gaminiai, pavyzdžiui, avalynė ar protezai pagal reglamentą pacientams yra skiriami pakartotinai. Suėjus terminui, kai pacientas jau teoriškai turi teisę gauti naują gaminį, įmonė, pasitelkusi galbūt ir medikų pagalbą, suformina naują gaminį pacientui nežinant, o šis produkcijos nė negauna.
 
Pasitaiko sukčiavimų su vyresnio amžiaus pacientais, kurie nėra fiziškai mobilūs, todėl protezo taip greitai nespėja sudėvėti, kol sueina jo tinkamumo terminas, tad naujas dar menkai reikalingas. „Pacientui atliekamas pirminis primatavimas, bet gaminys nėra pagaminamas. Būna situacijų, kad pradėję tikrinti sistemoje paciento vardą pavardę matome, jog su juo prieš pusmetį buvo kontaktas, o prekė neva išduota. Vis dėlto žmonės tikina, kad tikrai nėra gavę produkcijos“, - kaip galimai į akis pučiama migla, pasakoja ortopedijos įmonės atstovas.

 
Pacientės istorija
Neįgali vyresnio amžiaus pacientė Irina (tikrasis vardas redakcijai žinomas) tinkamo kojos protezo nesėkmingai laukia bemaž metus. Tiesa, naują protezą moteris gavo dar sausį. Būtų juokinga, jei nebūtų graudu: netrukus paaiškėjo, kad šis Irinai netinka. „Iš karto pasakiau – blogai atliktas darbas, protezas brokuotas, trina koją. Rezultatas toks: iki šios dienos kito protezo negavau ir galo šiam reikalui nematau“, - atsidūsta pacientė.
Irinai protezą gaminusi įmonė pažadėjo: gaminį pakeis. Tik pasiūlė luktelėti savaitę kitą, kol atkeliaus nauja siunta. „Praėjo savaitė, o tada mėnuo. Paskambinau į mane aptarnavusią firmą. Jie gynėsi, esą praėjo mažiau laiko, nei man atrodo. Prašė dar palaukti“, - pasakoja Irina.

 
Praslinko dar pora savaičių, kol pacientė sulaukė išganingo skambučio. Deja, atvykusi atsiimti ilgai lauktos siuntos Irina pastebėjo, kad jai mėginama prakišti dėvėtą protezą. „Protezas be garantijos, akivaizdžiai naudotas. Parašiau skundą įmonei, tačiau jie pareiškė, neva protezą ir taip turiu gerą, jų specialistai blogų negamina“, - tikino moteris.
Į Irinos prašymus pakeisti netinkamą gaminį įmonė nebereagavo. Supratusi, kad jos skundų paisyti niekas nesiruošia, moteris kreipėsi į Valstybinę ligonių kasą. VLK įpareigojo įmonę padaryti naują protezą arba grąžinti pinigus atgal į VLK.
 
Tačiau nepaisant institucijų įsikišimo, situacija nesikeitė. „Praėjus mėnesiui rašau į ligonių kasas – kaip sekasi, kada gausiu protezą. O jie nereaguoja. Visą mėnesį man niekas neskambino, buvau palikta nežinioje“, – apmaudo neslepia Irina. Pasirodo, moterį nuvylusi įmonė VLK pareiškė, kad darbą atliko tinkamai. Neva kalti per dideli pacientės pageidavimai.
Nesibaigiant biurokratų susirašinėjimams, spręsti Irinos bėdų pasišovė dar viena įstaiga – Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba (VASPVT). „Atvažiavo iš tarnybos mergaitė, apžiūrėjo, pamatavo. Jų atsakymo laukiu jau du mėnesius“, - teigia pašnekovė.
Irina teigia patirianti vienišumo, izoliacijos jausmą – beveik metus moteris gyvena užsidariusi namuose, mat protezas trina koją, mėginant vaikščioti atsiranda mėlynės. Irina ryžosi prašyti teisininkų pagalbos – gal ledai pajudės.

 
Komentaras 
Seimo narė, konservatorė Agnė Bilotaitė:

- Situacija keista. Prieš penkerius metus svarstėme ortopedijos srities problemas. Vis išlįsdavo negerų faktų, pavyzdžiui, serijinė gamyba buvo parduodama kaip vienetinė. Vaikams, reikia nereikia, bandyta kišti ortopedinius gaminius. Taigi buvo aišku, kad šioje srityje pilna papildomų rizikų. Dar 2015 metais Antikorupcijos komisijoje parlamentinės kontrolės posėdyje ortopedijos įmonėse nutarėme pradėti neplaninius patikrinimus. Iš ministro pasisakymų supratau, kad jie vyksta, tačiau ilgą laiką nieko rizikingo nepastebėta. Atsakingos institucijos daug metų leido sau nepastebėti problemų? Tikrai kyla klausimų dėl priežiūros mechanizmų, kontroliuojančių institucijų efektyvumo. Paaiškėjus tokiems dalykams akivaizdu, kad šį klausimą ir toliau būtina kelti parlamente.
 
Dažnai girdime, kad nėra finansavimo, pinigų kokybiškoms priemonėms, tačiau lėšos švaistomos, todėl ir apmaudu. Institucijų požiūris, mano manymu, formalus. Atsiskleidžia tinginystė ir nekompetencija. Kartais kyla minčių, kad institucijos dangsto į nešvarią veiklą įsipainiojusius asmenis, tyčia „nemato“ problemų.
Reikėtų ministerijai užsiimti esminėmis reformomis. Tiek metų tikėjomės efektyvesnio veikimo. Tokiu būdu šešėlis krinta ne tik ant įmonių, bet ir ant valstybės institucijų. Viena priežasčių – viešumo stoka. Ortopedijos skandalas rodo, kad nei ministerija, nei ligonių kasos visuomenės tinkamai neinformuoja ir neatstovauja pacientų interesų.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris