Organų transplantacijos per karantiną nesustoja

Deimantė Gruodė
2020-04-27
Nacionalinio transplantacijos biuro prie SAM direktorius Artūras Bagotyrius sako, jog donorystės ir transplantacijos procesai sėkmingai vykdomi ir karantino laikotarpiu. Tiesa, įsisukus šalyje koronaviruso pandemijai, šioje srityje buvo jaučiamas šioks toks štilis. Bet balandis Nacionaliniam transplantacijos biurui itin darbingas – vien per praėjusį savaitgalį buvo koordinuojami du donorystės procesai ir atliktos net keturios transplantacijos.
Organų transplantacijos per karantiną nesustoja
Transplantologų brigados turi būti pasiruošusios transplantuoti organą, nepaisant ar yra savaitgalis, ar šventinės dienos.

„Donorystės procesai sėkmingai vyksta ir karantino metu. Be abejonės, tai yra iššūkis mums visiems, pirmiausia – medikams, kadangi recipientų imuninė sistema itin jautri bet kokiai infekcijai. Tad transplantacijos yra atliekamos įvertinus visas galimas rizikas. Apie tai nuolat diskutuojame su medikais, pasitelkę užsienio šalių gerąją patirtį, kur karantino metu donorystės procesas taip pat nesustojo. Reikia įvertinti, kad donoro organas gelbsti žmonėms gyvybę, tai yra Dievo dovana, tad transplantacija ir tokiu ekstremaliu periodu turi vykti ir vyksta“, – sako A.Bagotyrius.

 
Praėjęs savaitgalis transplantologų komandoms buvo itin darbingas – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose keturiems recipientams buvo persodinti inkstai. Visi potencialūs donorai ir recipientai testuojami dėl COVID-19 infekcijos. O štai iš gyvo donoro transplantacijos karantino metu sustabdytos ir neatliekamos.
 
Balandžio statistika – ypač optimistinė
Balandį užregistruoti 9 potencialūs donorai – mirusiems konstatuota smegenų mirtis, po kurios galima organų donorystė. Iš jų 7 tapo efektyviais. Donorus paruošė didžiosios Lietuvos donorinės ligoninės: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos (LSMUL KK) 4 potencialius, iš jų – 3 efektyvūs,  Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (RVUL) – 3 potencialius, visi efektyvūs, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos (VUL SK) – 2 potencialius, iš jų – 1 efektyvus.
Šios donorinės ligoninės paruošė 14 donorinių organų transplantacijai: RVUL – 5  inkstus, 1 širdį, 2 kepenys, LSMUL – 4 inkstus ir VUL SK – 2 inkstus.
Transplantacijos atliktos abiejuose transplantacijos centruose – LSMUL persodinti 4 inkstai, VUL SK – 7  inkstai. Į užsienį išgabenti 3 organai: 1 širdis – į Vokietiją, 2 kepenys išgabentos į Šveicariją. Šiuos donorus paruošė RVUL.

 
Nacionalinio transplantacijos biuro vyr. specialistai koordinatoriai, dirbantys 365 dienas per metus, 24 val. per parą ir 7 dienas per savaitę, esant donorui Lietuvoje, donorinius organus paskirsto šalies recipientams, registruotiems Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registre. Tačiau jei donoriniai organai dėl kokių nors priežasčių jiems netinka, yra siūlomi užsienyje esančioms organizacijoms.
 
„Į užsienį išgabenant organus irgi atsiranda tam tikras iššūkis, kadangi anksčiau į Lietuvą atskrisdavo chirurgų brigados, paimdavo organą ir išgabendavo į tą šalį, kur laukia recipientas. Šiuo metu dėl karantino į Lietuvą atvykti chirurgai negali, tad ieškome būdų, kaip tai padaryti. Dėl atskiro leidimo kreipiamės į Sveikatos apsaugos ministeriją, taip pat mūsų medikų prašome, kad jie donorinį organą išimtų, organas nuvežamas į oro uostą ir perduodamas iš užsienio atskridusiems pilotams. Paskutiniu metu organai buvo išgabenti į Šveicariją ir Vokietiją. Bet aišku, atsiranda papildomų sunkumų, nes Nacionalinis transplantacijos biuras aktyviai bendradarbiauja su „Eurotransplant“, „Foedus“ IT platforma, kurioms priklauso tokios šalys kaip Prancūzija, Čekija, Šveicarija, Latvija, Bulgarija, Graikija, Portugalija, Vokietija, Kroatija, Austrija, Belgija, Nyderlandai, Slovėnija ir kitos šalys. Nenorime, kad donoriniai mainai tarp šalių sustotų, jie turėtų tęstis ir mes tikimės, kad karantinas greitu laiku pasibaigs“, – sako Nacionalinio transplantacijos biuro vadovas.
 
Trečdalis artimųjų nesutinka
Pasak A.Bagotyriaus, išlieka gana didelis artimųjų prieštaravimas organų donorystei, jis siekia apie 30 proc.
„Viena priežasčių, kad velionis nebuvo prieš mirtį išreiškęs savo valios, neturėjo donoro kortelės ir prieš mirtį su artimaisiais nekalbėjo apie donorystę. Artimiesiems lengviau apsispręsti, kai žmogus būna išsakęs savo valią prieš mirtį“, – pastebi A.Bagotyrius.
Anot jo, atsisakymų skaičių lemia ne tik atjautos trūkumo visuomenėje problema, bet ir medikų, atsakingų už donorystės koordinavimą, profesionalumo stoka.
„Be abejonės, gydytojams reikalingi tam tikri charakterio bruožai, psichologinis pasiruošimas, nes netekties akimirką kalbėti su artimaisiais be galo sunku ir reikia būti itin gerai pasiruošusiam morališkai, mokėti bendrauti. Tad vienas Nacionalinio transplantacijos biuro  uždavinių – paruošti medikus pokalbiams su mirusiojo artimaisiais. Turime panaudoti gerąją užsienio šalių praktiką, organizuoti tarptautinius mokymus, parengti tam tikras metodikas, kaip tokiu atveju reikėtų kalbėtis su artimaisiais. Beje, statistika rodo, kad tie artimieji, kurie sutinka paaukoti mirusio šeimos nario organus, lengviau išgyvena netekties skausmą“, – sako A.Bagotyrius.
 
Nacionalinio transplantacijos biuro duomenimis, donoro korteles šiuo metu turi beveik 33 tūkst. žmonių. Žvelgiant į statistiką, jaunimas dažniau elektroniniu būdu registruojasi tapti donorais po mirties, vyresnio amžiaus žmonės dėl įsitikinimų – konservatyvesni.
„Manau, kad vis dėlto reikėtų supaprastinti formą, kurią pildo norintieji tapti donorais po mirties. Šiuo metu žmogus, užpildęs popierinę formą, ją turi nunešti gydytojui, kad šis patvirtintų asmens tapatybę. Nors mūsų teisės aktai ir užsienio praktika rodo, kad vienu ar kitu atveju galutinį sprendimą lemia artimieji. Tad siekiant padidinti sutikimų donorystei skaičių, reikėtų supaprastinti formą, kad žmogus galėtų pats priimti sprendimą, įrašytų asmens kodą, vardą, pavardę, adresą ir išsiųstų mums“, – svarsto Nacionalinio transplantacijos biuro vadovas.
 
Be to, daugiau nei 20 Europos valstybių šiuo metu taiko „numanomo sutikimo“ donorystės modelį, pagal kurį asmuo yra laikomas sutinkančiu būti donoru, nebent jis pats gyvas būdamas pareiškia nesutikimą donorystei arba jo artimieji po mirties išreiškia kitokią valią.

„Pagal donorų skaičių, esame per vidurį tarp kitų valstybių. Pirmaujančiose šalyse, tokiose kaip Ispanija, Kroatija, jų skaičius vienam milijonui gyventojų beveik dvigubai lenkia Lietuvą. Pirmaujančios šalys būtent ir taiko „numanomo sutikimo“ donorystės modelį. Kad padidintume donorų skaičių, matau keletą pagrindinių dalykų: visų pirma turime rengti ir mokyti medikus konstatuoti smegenų mirtį, kalbėtis su artimaisiais. Taip pat turime pereiti prie „numanomo sutikimo“ modelio kaip kitos Europos valstybės. Be abejo, privalu šviesti visuomenę, formuoti teigiamą požiūrį į žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystę“, – reziumuoja A.Bagotyrius.
 
Priimti svarbūs politiniai sprendimai 
Siekiant tobulinti donorystės paslaugų valdymą ir organizavimą, padidinti efektyvių donorų skaičių, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga patvirtino 2020-2025 m. organų donorystės paslaugų plėtros ir kokybės valdymo bei donorystės skatinimo veiksmų planą. Šiame plane numatyti ambicingi tikslai: 2025 metais padidinti efektyvių donorų skaičių iki 25, 2030 metais – iki 30. Kai 2019 metais efektyvių donorų skaičius siekė 18,6 vienam milijonui gyventojų.

 
Skaičiai
Pacientai, laukiantys transplantacijos (2020 m. kovo 31 d. duomenys):

Inksto – 139 (69)
Kasos ir inksto komplekso – 8 (4)
Širdies – 41 (12)
Plaučių – 8
Širdies ir plaučių komplekso – 4
Kepenų – 86 (49)
Ragenos – 120

Skliausteliuose pažymėta, kiek asmenų laikinai nėra recipientai, jiems transplantacija šiuo metu negalima.
„Donorystės ir transplantacijos rodikliai priklauso nuo mūsų visų geranoriškumo ir altruizmo. Kviečiu būti pilietiškais ir pasikalbėjus apie donorystę šeimoje, užpildyti sutikimą donoro kortelei gauti. Tą galima padaryti neišeinant iš namų – internetu“, –  kviečia A.Bagotyrius.
Elektroninio pasirašymo nuoroda: https://ntb.lt


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    NVI atlikta pirmoji minimaliai invazinė stemplės vėžio operacija

    NVI atlikta pirmoji minimaliai invazinė stemplės vėžio operacija

    Nacionaliniame vėžio institute (NVI) atlikta pirmoji, o Lietuvoje viena iš pirmųjų minimaliai invazinė stemplės vėžio opera...
    Lukas Pavlavičius: „Noriu pažinti ne tik ligas, bet ir žmogų“

    Lukas Pavlavičius: „Noriu pažinti ne tik ligas, bet ir žmogų“

    Kauno poliklinikos šeimos gydytojas Lukas Pavlavičius teigia, kad jo specialybės atstovai dažnai nuvertinami, esą gali i&sc...

    Budinti vaistinė


    Vaistininko patarimai, kaip įveikti 5 dažnas pavasario problemas

    Vaistininko patarimai, kaip įveikti 5 dažnas pavasario problemas

    Šylant orams tikimės sulaukti ir geresnės savijautos, tačiau neįdėjus pastangų, deja, bet tik susiduriame su naujais sveika...
    Paslauga vaistinėse paskatino gyventojus pirmą kartą pasiskiepyti nuo erkinio encefalito

    Paslauga vaistinėse paskatino gyventojus pirmą kartą pasiskiepyti nuo erkinio encefalito

    Jau kuris laikas specialius kursus baigę išplėstinės praktikos vaistininkai gali skiepyti šalies gyventojus nuo erki...

    Sveika šeima


    Nenustebkite, jei susirgus COVID-19 ims slinkti plaukai

    Persirgę COVID-19 vis daugiau žmonių skundžiasi, kad jiems ėmė slinkti plaukai. Gydytoja-trichologė Gitana Šabūnienė ramina – toks infekcijos poveikis laikinas.

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Kolumbijos tremtinių tikrovė: dešimtmečiai be namų

    Per maždaug penkerius metus Kolumbijos pabėgėlių, prašančių prieglobsčio Ispanijoje, skaičius išaugo beveik 40 kartų. 2016 metais jų buvo užfiksuota mažiau nei 700, o pernai skaičius išaugo iki 28 tūkstančio. Ana (38 m.) ir jos šeima – vieni iš daugelio Kolumbijos gyventojų, kurių gyvenimus sugriovė pilietinis karas.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Patarimai, grįžtantiems iš Palangos
    Henrikas Vaitiekūnas Patarimai, grįžtantiems iš Palangos
    Survivalistai
    Henrikas Vaitiekūnas Survivalistai
    Keletas taisyklių pavasariui
    Henrikas Vaitiekūnas Keletas taisyklių pavasariui

    Naujas numeris
























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica