Praėjusią savaitę dėl karantino metu taikomų priemonių opozicinės Seimo frakcijos paskelbė žadančios kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pirmieji apie numatomą kreipimąsi pranešė „valstiečių“ pagrindu sudaryto šešėlinio ministrų kabineto nariai. Kitą dieną įkandin jų pasekė opozicijos partneriai – „darbiečiai“. Konstitucinės teisės ekspertas Vytautas Sinkevičius Konstitucijos pažeidimų nemato ir tokių kreipimųsi nesureikšmina.
Opozicija, nepatenkinta pandemijos valdymu, dėl Vyriausybės veiksmų tikina besikreipsianti į Konstitucinį Teismą.
Užkliuvo Vyriausybės nutarimas
Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos pagrindu sudarytam šešėliniam ministrų kabinetui pirmiausia užkliuvo kovo pradžioje priimtas Vyriausybės nutarimas. Juo tarptautinio susisiekimo maršrutais, reguliariais, specialiais ir užsakomaisiais visų rūšių transporto reisais į Lietuvą vykstančių asmenų reikalaujama turėti ne seniau nei prieš 72 valandas atliktą neigiamą COVID-19 testą. Vyriausybės nutarime „valstiečiai“ įžvelgė prieštaravimą Konstitucijos 32 straipsnio 3 daliai, pagal kurią negalima drausti piliečiui grįžti į Lietuvą.
„Konstitucijos tekstas nenumato jokių išimčių, kurioms esant pilietis negali grįžti į Lietuvą,
tad jau anksčiau konstitucinės teisės žinovai viešai yra įspėję Vyriausybę, kad leidimas atvykti tik su neigiamu testu prieštarauja Konstitucijai. Deja, Vyriausybė ignoravo šį įspėjimą ir galimas Konstitucijos pažeidimas tęsiasi toliau, o COVID-19 sergantys mūsų piliečiai netenka galimybės gydytis Lietuvoje, būti su šeima, kai jau humanitarinės priežastys, humaniškumas reikalautų jiems sudaryti galimybę saugiai sugrįžti“, – sakė šešėlinis ministras pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, jog Vyriausybės nutarimas nedraudžia testo neturinčiam piliečiui atvykti į Lietuvą. „Su Konstitucija tai nederėtų, jei neįleistumėme į Lietuvą čia atskridusio žmogaus, turinčio lietuvišką pasą ir neturinčio testo. Nematau tokio reikalavimo. O reikalavimą (turėti neigiamą testą – red. past.) savo piliečių atžvilgiu taiko dauguma Europos valstybių“, – sakė Vyriausybės vadovė, pridūrusi, jog be testo atvykęs asmuo būtų išleistas ir privalomai registruotas testavimui.
Aiškinsis dėl privalomo testavimo
Šešėlinė Vyriausybė į Konstitucinį Teismą žada kreiptis ir dėl Seime priimtų žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisų. Į „valstiečių“ nemalonę pateko įstatyme įtvirtinta nuostata, jog ekstremalios situacijos ar karantino metu nustačius užkrečiamos ligos protrūkį darbovietėje, jos darbuotojams būtų leidžiama dirbti tik pasitikrinus ir įgyvendinus kitas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro jiems paskirtas privalomas užkrečiamosios ligos kontrolės priemones. Būtent formuluotė „kitos priemonės“ ir užkliuvo šešėliniam ministrų kabinetui.
„Kol kas galima tik spėlioti, kokios tai priemonės – tai gali būti net ir privalomas vakcinavimas. Bet kuriuo atveju sąlygas riboti žmogaus teises nustatytų ne įstatymas, o poįstatyminis reguliavimas, konkretinantis, kas tos „kitos“ priemonės yra. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pasakęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas reiškia, jog žmogaus teises ir ūkinę veiklą galima varžyti tik įstatymu, taip pat tik įstatymas gali apibrėžti šių teisių realizavimo sąlygas. Tai negali būti daroma poįstatyminiu aktu, kaip kad norima padaryti dabar“, – pažymėjo R.Karbauskis.
Darbo frakcija į Konstitucinį Teismą žada kreiptis dėl šio įstatymo pakeitimų, įteisinančių privalomą darbuotojų testavimą, o jo neatlikus, ir leidžiančių darbuotoją nušalinti nuo darbo, nesumokant jam darbo užmokesčio.
Kreipimosi rengėjas „darbietis“ Seimo narys Aidas Gedvilas mano, kad pataisomis pažeidžiami Konstitucijos 18, 29 ir 48 straipsniai. Jais deklaruojamos prigimtinės žmogaus teisės ir laisvės, asmenų lygybė bei galimybė laisvais rinktis darbą ir verslą, taip pat gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju.
Kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Seime ar Vyriausybėje priimtų teisės aktų gali ne mažiau kaip 29 Seimo nariai.
Komentaras
Mykolo Romerio universiteto profesorius, konstitucinės teisės ekspertas bei vienas iš Konstitucijos kūrėjų Vytautas Sinkevičius į opozicijos akiratį patekusiuose teisės aktuose Konstitucijos pažeidimų nemato:
.jpg)
- Vyriausybės nutarime nėra draudimo piliečiui grįžti į Lietuvą. Jame yra tik reikalavimas turėti neigiamą testą, bet, jeigu asmuo neturi tokio testo, tai nereiškia, kad jis nebus įleistas į Lietuvą. O „kitos“ priemonės, kurias dirbančiųjų atžvilgiu gali skirti Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, yra numatytos tame pačiame žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme. Įstatymą galima skaityti įvairiai – kad „kitos“ priemonės reiškia, jog neva Nacionalinis visuomenės sveikatos centras gali daryti ką nori. Bet aš taip negaliu skaityti įstatymo, nes taip jame neparašyta. Pagal įstatymą gali būti taikomos tik tos priemonės, kurios yra jame numatytos.
Su Konstitucija dera ir įstatyme įteisintas privalomas darbuotojų testavimas bei atsisakiusiųjų testuotis atžvilgiu galimos taikyti priemonės. Politikai turi matyti ne tik Konstitucijos straipsnius, kur asmeniui leidžiama laisvai pasirinkti darbą ar verslą, bet ir kitas Konstitucijos nuostatas. Konstitucijoje yra įtvirtinta, jog valstybė turi pareigą rūpintis žmonių sveikata, asmuo turi teisę į gyvybę. Kitaip tariant, asmuo turi teisę į saugias darbo sąlygas. Todėl ir visi paslaugų gavėjai turi būti tikri, kad jas teikiantis asmuo neserga pavojinga užkrečiama liga. Pats kreipimasis dar nereiškia, kad klausimas bus priimtas svarstyti. Konstitucinis Teismas visada įsitikina, ar prašymas yra pagrįstas tik teisiniais argumentais.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: