Neišnaudojame ankstyvos diagnostikos galimybių
 
„Neišnaudojame visų ankstyvos diagnostikos galimybių“, – teigė konferenciją pradėjęs Nacionalinio vėžio centro vadovas doc. dr. Valdas Pečeliūnas.
 
Naudodamasis proga jis medikų bendruomenei pristatė naujieną – šalia Nacionalinio vėžio instituto atsirado ir Nacionalinis vėžio centras. Tai, anot vadovo, – konsolidacija, kai Nacionalinio vėžio instituto mokslas gavo galimybę augti. Kartu augs ne tik biudžetas ir projektai, bet ir suteikiamų paslaugų skaičius. Kai horizonte – augimo trajektorija, doc. dr. V.Pečeliūnas tiki, kad pažangos bus pasiekta ne tik moksle, bet ir pacientų sveikatos rodikliuose. Tiesa, už pastaruosius didele dalimi esame atsakingi patys.
 
Tradicine tapusioje konferencijoje V.Pečeliūnas pastebėjo, kad ir prof. L.L.Griciūtė kaip vieną svarbiausių tyrinėjimo sričių buvo pasirinkusi vėžio prevenciją.
 
„Jei užduočiau klausimą, kiek mūsų sveikata priklauso nuo gyvensenos, genetikos ir medicinos, pastaroji, ko gero, siektų vos dešimt procentų. Sveika gyvensena – gyvenimas be tabako, sveika mityba, fizinis aktyvumas – tikimybę susirgti vėžiu sumažina iki 30-40 procentų, – skaičiais kalbėjo NVC vadovas, pridūręs jog gera sveikatos sistema tampa kritiškai svarbi, kai susergame.
 
Nors mirtingumo rodikliams ypač didelę reikšmę turi ankstyvoji diagnostika, anot V.Pečeliūno, ji iki galo neišnaudojama.
 

„Medicinos pažanga ir aukštosios technologijos – ypač brangios, o ankstyvoji diagnostika ir prevencija santykinai pigios, bet efektyvios. Pavyzdžiui, anksti nustačius krūties vėžį, penkerių metų išgyvenamumas siekia devyniasdešimt procentų, be to, ir gydymas taip pat santykinai nesudėtingas. Vėlai nustatytas toks vėžys išgyvenamumą sumažina beveik penkiasdešimt procentų, o gydymas, kurį pacientui tenka patirti, stipriai paveikia gyvenimo kokybę. Prevencija – puikus būdas sumažinti vėžio sukeliamą naštą asmeniui ir visuomenei“, – teigė Nacionalinio vėžio centro vadovas doc. dr. Valdas Pečeliūnas.

 
Siekis – sukurti efektyvų onkoklasterį
 
„Vienas didžiausių ligų rizikos veiksnių – žmonių kvailumas“, – auditoriją provokavo onkologijos sričiai ypač nusipelniusiu laikomas konferencijos svečias – europarlamentaras Vytenis Povilas Andriukaitis.
 
Jis atkreipė dėmesį, kad didelę įtaką priimant sprendimus, susijusius su žmogaus gerove ir sveikata, daro nepatikrinta ir nepagrįsta informacija, žinių stoka.
 

„Socialinėje erdvėje esame raginami nesiskiepyti nuo žmogaus papilomos viruso, kaimynų klaidinami, esą rūkymas nekenkia, nes jų šimtametė močiutė rūko ir vis dar gyva... Dezinformacijos galima rasti tiek, kad ir Bibliją pralenktume. Norint tai užkardyti, reikalinga didinti žmonių sveikatos raštingumą. Žmogaus įpročiai formuojami nuo jaunų dienų, tad biblioteka, mokykla, švietimo sistema – taip pat onkologijos sudedamosios dalys“, – įsitikinęs europarlamentaras Vytenis Povilas Andriukaitis.

 
Jo pateiktais duomenimis, iš šimto žmonių – keturiasdešimt gali išvengti vėžinių ligų, jei tinkamai rūpinsis ne tik gyvenimo būdu, bet ir sveika aplinka. Mat didelę įtaką onkologijai turi žinių apie oro taršą, kancerogenus, kartu su maistu vartojamus pesticidus, užkrėstą jų dirvožemį, mikroplastiką, radiaciją stoka.
 
Likusiems 60-imčiai reikalingos prevencinės priemonės, kurioms Lietuvoje dėmesio skiriama nepakankamai.
 
„Investicijos į prevenciją Europos Sąjungoje neviršija trijų procentų nuo visų investicijų, skirtų sveikatai, – perspėjo europarlamentaras, ragindamas tai pagaliau keisti. – Augant neinfekcinių ligų skaičiui ir senstant visuomenei, gydymui reikia vis daugiau pinigų. Sveikatos sistema šito nepaveš. Reikia orientuotis į prevencinius instrumentus, kurie yra pragrįsti moksliškai, išdėstyti praktiškai. Tam reikalingas ir holistinis požiūris.“
 
V.P.Andriukaitis įsitikinęs – turi būti įgyvendinta daugiasektorinė ir multifunkcinė prevencinės ekosistemos vadyba: „Remiantis holistiniu požiūriu, į pacientą orientuotu priežiūros metodu, bendruomenišku požiūriu, nepaliekant nė vieno nuošalyje, reikia ankstyvai individualiai vėžio prevencijai, ankstyvai diagnostikai ir ankstyvam gydymui, taip pat efektyviam jau diagnozuotų įvairių stadijų vėžinių ligų gydymui sukurti institucijų onkoklasterį, kuris jungtų pirminio, antrinio ir tretinio lygio gydymo įstaigas, Nacionalinį vėžio centrą bei Lietuvoje esančius Europos retų ligų referencinius centrus.“
 
Pasak europarlamentaro, visuotinė onkologinių ligų prevencijos, diagnostikos ir gydymo programa turi būti paremta standartizuotomis metodikomis, gydymo protokolais. Taip pat turi būti įvedami gydymo kokybės reikalavimų kriterijai, nustatomi prieinamumo, priimtinumo ir tinkamumo standartai. Būtina patvirtinti tokio onkoklasterio valdymo sistemą. Į programą reikia įtraukti ir paliatyviosios terapijos institucinę bei bendruomeninę sistemas. Na, o visuomenės švietimas apie ankstyvos vėžio patikros naudą – Lietuvos bibliotekų indėlis.
 
V.P.Andriukaitis pateikia ir dar vieną sveikatos sistemos formulę, orientuotą į vėžiu persirgusius ir nuo jo pasveikusius asmenis. Jis siūlo sukurti institucinę ekosistemą, į ją įtraukiant Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo, mokslo ir sporto, Vidaus reikalų, Teisingumo ministerijas, Lietuvos savivaldybių asociaciją, POLĄ, savivaldybių visuomenės sveikatos biurus, nevyriausybines organizacijas, profesines sąjungas, darbdavių asociacijas, kredito įstaigas, Lietuvos bibliotekas. Taip pat turi būti parengta vėžiu persirgusių ir nuo jo pasveikusiųjų daugiasektorinė bei daugiafunkcinė paramos programa.
 
„Turime onkologinę sistemą išplėsti taip, kad būtų galima parengti onkožemėlapius ir registrus – sekti, kokiuose regionuose vyrauja tam tikro tipo vėžys ir dėl ko, kokie to rizikos veiksniai. Tik taip galime sujungti gydymo bei patologijos valdymo problemą“, – aiškino politikas, akcentuodamas ir svarbą sukurti vėžiu persirgusių žmonių ekosistemą, padedančią jiems susilaukti vaikų.
 
Nemažiau svarbūs, anot jo, Lietuvos mokslininkų vėžio tyrimai. V.P.Andriukaitis neabejoja, jog įvykusi konsolidacija kels mokslo ir gydymo lygį.
 
Prevencijos programos atnaujintos pagal europinį modelį
 
Lietuvoje startavo naujai paruoštos, pagal europinį modelį atnaujintos prevencijos programos. Bene ryškiausi pokyčiai – krūties vėžio prevencijos programoje. Juos pristatė NVC radiologė dr. Rūta Briedienė. Ji pažymėjo, kad nors programa vyksta nuo 2005-ųjų, ji vykdyta necentralizuotai. Atnaujinta programa, tikimasi, pritrauks daugiau kaip 80 proc. numatytos amžiaus grupės moterų. Svarbi žinia, kad prasiplečia tikrinamų moterų amžius – nuo 45 iki 74 metų.
 
Taip pat stengiamasi sustiprinti ir Gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą. Pasak dr. Daivos Kanopienės, gimdos kaklelio vėžys – vienas dažniausiai pasaulyje diagnozuojamų piktybinių navikų moterims, o daugiau kaip 90 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų yra susiję su žmogaus papilomos virusu (ŽPV).
 
Nors statistika gąsdinanti, yra ir teigiamų žinių – šią ligą iš onkožemėlapių galima eliminuoti. Prevencinės priemonės, tokios kaip vakcinacija ir reguliarios medicininės patikros, – raktas į sveikesnį rytojų. D.Kanopienė supažindino su pasauline gimdos kaklelio vėžio eliminavimo strategija, kurios misija – sumažinti sergamumą šia onkologine liga iki mažiau nei 4 atvejų iš 100 tūkst. moterų.

„Pasaulio sveikatos organizacija iki 2030-ųjų išsikėlė tikslą „90-70-90“, kuris siekia, kad 90 procentų mergaičių iki 15 metų amžiaus būtų paskiepytos visa ŽPV vakcina. 70 procentų moterų reguliariai atliktų patikrą, naudojant didelio efektyvumo testą. Rekomenduojama atlikti patikras bent du kartus – iki 35-erių metų ir pakartotinai 45-erių. Paskutinis skaičius, 90 procentų, žymi moterų skaičių, kurioms patikros metu diagnozuota ikivėžinė būklė ar vėžys, turėtų gauti reikiamą gydymą“, – pasakojo dr. Daiva Kanopienė, atkreipdama dėmesį ir į naujai pateikiamas skiepijimo tendencijas. Rekomenduojama skiepyti ne tik mergaites, bet ir berniukus, kas padeda sumažinti viruso cirkuliaciją populiacijoje, taip pat apsaugo vyrus nuo kitų ŽPV sukeliamų vėžio formų (išangės, varpos ir burnaryklės) bei genitalijų karpų.

 
Doc. dr. Audrius Dulskas konferencijoje pristatė storosios žarnos vėžio patikros programos svarbą. Provokaciniu klausimu „Ar mums tikrai jos reikia?“ kalbą pradėjęs gydytojas, dalinosi statistika, kad pastarojo vėžio simptomai pasireiškia tik vėlyvose stadijose. Todėl vienintelis kelias užčiuopti ligą ir sumažinti jos atvejų skaičių – prevenciniai patikrinimai. Deja, juos pacientai atlikti vis dar vengia.
 
„Nuo 2014-ųjų, per pirmuosius penkerius metus pradėjus taikyti prevencijos programą, ja pasinaudojo tik apie 50 procentų kviestųjų. Vėliau skaičius dar mažino pandemija“, – dėmesį atkreipė A.Dulskas ir pridūrė, jog pasaulinės gairės iki 2030 metų numato pasiekti 90 proc. pasitikrinusiųjų rodiklį.
 
Nors mirtingumo rizika nuo storosios žarnos vėžio siekia 50 proc., tik 42 proc. pakviestųjų atliko specialius tyrimus – kolonoskopiją.
 

„Apklausos duomenys rodo, kad 33 procentai pacientų nedalyvauja prevencinėje storosios žarnos vėžio programoje, nes jų nekvietė šeimos gydytojas, 17 procentų apklaustųjų nurodė, kad ne visada rytais pavyksta pasituštinti. Tai sumažina atliekamų slapto kraujo testo skaičių“, – kokias priežastis neatvykti nurodo pacientai, įvardijo doc. dr. Audrius Dulskas.

 
Jis pasidalino ir naujove – aspirino apsauginiu poveikiu: „Tikėtina, kad netrukus ryšimės teikti rekomendacijas, idant būtų galima profilaktiškai, nedidelėmis dozėmis skirti aspiriną. Užtenka mokslo duomenų, kad būtų galima įtraukti šią rekomendaciją.“
 
Personalizuotos medicinos svarba
 
Antroji konferencijos dalis buvo skirta vėžio gydymo naujienoms pristatyti. Temos pasirinktos taip, kad šeimos gydytojai būtų supažindinti su plačių šių dienų aktualių diapazonu: nuo personalizuotos medicinos sampratos, atskirų vėžio lokalizacijų gydymo naujienų iki įdomių klinikos atvejų bei paliatyvios pagalbos organizavimo aspektų onkologiniam pacientui. Nacionalinio vėžio centro Medikamentinės onkologijos centro gydytojai onkologai dalinosi patirtimi ir gydymo aktualijomis. Personalizuotos medicinos sampratą, sistemą, poreikius ir realią naudą onkologiniam pacientui pristatė minėto centro vadovė doc. dr. Birutė Brasiūnienė.
 
Plaučių vėžio medikamentinio gydymo naujienomis dalijosi gydytoja Laura Norkienė, kolorektalinio vėžio – dr. Edita Baltruškevičienė, medikamentinio gydymo toksiškumo temą su klinikinių atvejų pavyzdžiais analizavo gydytoja rezidentė Severija Pajėdienė. Paliatyvios pagalbos organizavimo aspektus pristatė Europos paliatyviosios asociacijos valdybos narys, Baltijos paliatyviosios pagalbos asociacijos prezidentas Marius Čiurlionis. Apie metastazavusio hormonams jautraus prostatos vėžio gydymo galimybes kalbėjo gyd. Adomas Ladukas. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad vis atsirandantys nauji gydymo metodai plečia galimybes, tačiau kartu kelia ir iššūkius medikams.

„Kuo daugiau gydymo metodų, tuo daugiau galvosūkio, kuris jų pacientui tinkamiausias“, – teigė gydytojas pripažindamas, kad pacientą „išlukštenti“ kartais tampa nemenka užduotimi.

Viena šios konferencijos organizatorių doc. dr. B.Brasiūnienė pabrėžė, kad kasmetiniai susitikimai prof. L.L.Gričiūtės vardo konferencijos formatu su šeimos gydytojais leidžia ne tik pristatyti aktualiausias gydymo naujienas, bet ir padėti optimizuoti bendrą medicinos pagalbos organizavimą onkologiniam pacientui, kur šeimos gydytojui tenka svarbus vaidmuo. Todėl kaskart į konferencijos programą įtraukiamos naujos temos, pavyzdžiui, toksiškumo valdymas ar personalizuota medicina, kurios funkcionavimas pastaruoju metu onkologijoje įsibėgėja.
 

„Konferencijos pabaiga – prasminga. Temomis, kurios ką tik pristatytos gydytojams, buvo galima tiesiogiai padiskutuoti su pacientais, atsakyti į jiems rūpimus klausimus. Džiugu, kad visa NVC Medikamentinės onkologijos centro onkologų chemoterapeutų komanda yra pasiruošusi dalintis su kolegomis geriausiomis patirtimis bei nuolat prisidėti prie pacientų ir visos mūsų visuomenės sveikatos edukavimo“, – reziumavo Nacionalinio vėžio centro Medikamentinės onkologijos centro vadovė doc. dr. Birutė Brasiūnienė.

 
POLA – ramstis einant onkologijos keliu
 
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijai (POLA) vadovaujanti Neringa Čiakienė konferencijoje akcentavo asociacijos privalumus. Anot jos, duomenys rodo, kad didžioji dalis žmonių, susidūrusių su onkologine liga, norėtų apie ją gauti daugiau informacijos iš gydymo įstaigos ar gydančio gydytojo. Žinių trūkumą pacientai turi galimybę užpildyti užmezgę narystę su POLA. „Kartais ir patys jaučiamės nejaukiai, kai per mėnesį asociacijos nariams atsiunčiame per 30 laiškų su įvairiausiomis aktualijomis vėžio gydymo tema“, – sako N.Čakienė.
 
Vienintelis priekaištas, anot jos, iš pacientų, kodėl jie per vėlai sužino apie POLA pacientų kortelę. Mat papildomų išlaidų dėl gydymo patiriantys žmonės ypač vertina kortelės turėtojams siūlomas nuolaidas. Tarkime, viešajam transportui suteikiama nuolaida siekia net iki 80 proc.
 

POLA vadovė Neringa Čiakienė pacientams priminė ir vieną naudingą priemonę – onkologinį gydymą gaunantiems pacientams yra galimybė savivaldybėje gauti vienkartinę išmoką, kuri gali pasitarnauti siekiant pagerinti burnos sveikatą. Mat 6 iš 10 pacientų gydymo metu susiduria su burnos sveikatos iššūkiais.

 
Po konferencijos, dalyvių laukė POLA seminaras su NVC gydytojais „Pacientai klausia“. Gyvai išgirsti aktualijų ir pasidomėti jiems rūpimais klausimais, tokiais kaip onkologinių ligų paveldimumas, vaistų suderinamumas, šalutinių poveikių valdymas, pacientai atvyko ne tik iš Vilniaus.
 
NVC gydytojai Birutė Brasiūnienė, Lina Daukantienė ir Marius Strioga kalbėjo apie personalizuotą mediciną, šalutinį imunoterapijos poveikį, aiškino, kaip pasiruošti vizitui pas chemoterapeutą, dalinosi įžvalgomis ir patarimais, kad pacientams būtų lengviau orientuotis einant sveikimo keliu.

---

 
Komentaras

Nacionalinio vėžio centro direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai prof. dr. Sonata Jarmalaitė:

- Sveikatos raštingumas ir švietimas dėl ligų prevencijos turi būti diegiamas jau nuo mokyklos suolo. Kai biologijos pamokose sužinosime, kokią žalą daro cigaretė, tikrai sumažės noras imti elektroninę ar įprastą į rankas.
 
Nors informacijos apie neigiamą blogų įpročių žalą sveikatai viešojoje erdvėje netrūksta, gyvename saviapgaulėje, – galbūt tai mūsų nepalies. Žinome, kad bet kada galime pasitikrinti sveikatą – juk tai nemokama. Todėl ir neskubame. Ankstyvos vėžio patikros programos skirtos sveikiems žmonėms, jos padeda išvengti ligos.
 
Nors privilioti gyventojus į prevencines programas norisi patraukliai, kaip tai, pavyzdžiui, daroma užsienio šalyse su didelėmis reklaminėmis kampanijomis, suprantame, kad tai veikia tik trumpam. Reikia iš esmės keisti požiūrį į sveikatą. Vėžio prevencijos programos skirtos ne valdžiai, jos mums. Patys turime norėti būti sveiki. Artėjant gimtadieniui paklauskime savęs, ar viską, ką galėjome, dėl savęs padarėme?
 
O šeimos gydytojų ir jų komandos narių užduotis – nuo jaunystės pacientams patarti, kaip būti sveikiems. Nors iš šeimos gydytojų negalime tikėtis, jog jie nudirbs visą prevencinių programų raginimo darbą, jie – pirmasis kontaktas, į ką sunegalavęs kreipiasi pacientas. Būtų smagu, jei gydytojas pacientui primintų apsilankyti prevencinėse programose. Plečiantis šeimos gydytojų komandai, tą padaryti dabar, tikiu, taps paprasčiau. Keičiantis prevencinių programų organizavimo modeliui, svarbu išlaikyti glaudų kontaktą tarp onkologų ir šeimos gydytojų. Šios konferencijos tikslas – palaikyti šį ryšį, kelti gydytojų kompetenciją visose onkologijos srityse.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!