Onkologai siūlo preciziškai gydyti pacientus atliekant genetinius testus

Evelina Machova
2019-04-26
Įsivaizduokite, vienas tyrimas ir gydytojas onkologas žino ne tik diagnozę, bet ir tikslią naviko mutaciją bei kokie vaistai turi būti skiriami. Galbūt pacientas pagal gautus tyrimus gali dalyvauti naujai kuriamo vaisto klinikiniame tyrime. Visi šie svarbūs duomenys atlikus išsamų naviko genetinį testą sutelpa viename lape. Trečią kartą susirinkęs „Onkologų klubas“ diskutavo, kas yra palydimoji vėžio diagnostika, kaip ji atliekama Lietuvoje bei ko dar trūksta. 
Onkologai siūlo preciziškai gydyti pacientus atliekant genetinius testus
„Onkologų klube“ aptarta palydimoji vėžio diagnostika, jos nauda gydytojui ir pacientui, šio metodo kompensavimo galimybės. Nuotr. iš kairės: VUL Santaros klinikų generalinis direktorius prof. Feliksas Jankevičius, Nacionalinio vėžio instituto laikinoji vadovė prof. Sonata Jarmalaitė ir POLA prezidentas Šarūnas Narbutas.

Palydimoji vėžio diagnostika 
Tai diagnostikos testas in vitro, pateikiantis informaciją saugiam ir efektyviam vaisto paskyrimui su didžiausia pridėtine verte pacientui. Vis daugiau vėžiui gydyti skirtų vaistų nutaikomi į konkrečius navikui būdingus genetinius pakitimus, plėtojamos personalizuoto gydymo galimybės. Lietuvoje sparčiai ilgėjant kompensuojamųjų vaistų, skirtų onkologinėms ligoms gydyti, sąrašui didėja ir palydimosios diagnostikos testų poreikis. 

Poreikis sparčiai auga
Į klausimą, kuo gi yra naudinga palydimoji vėžio diagnostika pacientui, Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai, laikinai einanti direktorės pareigas prof. Sonata Jarmalaitė sako, jog visų pirma genetinė informacija atrenka pacientą, kuriam tiktų vadinamoji taikinių terapija. „Palydimoji diagnostika taupo paciento sveikatą, nes iš karto skiriamas reikiamas vaistas, išvengiama netikslumų ir šalutinių poveikių. Kartu tai taupo ir valstybės lėšas, nes tiksliai žinome, jog gydymas bus veiksmingas“, - sako prof. S.Jarmalaitė. 
Tokių testų poreikis sparčiai auga. Nacionaliniame vėžio institute per metus atlikta 350 palydimosios diagnostikos testų, dar per 600 moterų tirtos dėl paveldimos BRCA genų mutacijos.Šiuo metu, tarkim, plaučių vėžio ar melanomos atveju vieno testo nebepakanka, tenka daryti platesnį genetinį tyrimą. Pasak specialistų, gydymo įstaigai tai tampa tikru galvos skausmu, mat tokie tyrimai dėl vaistų parinkimo kol kas Valstybinės ligonių kasos nekompensuojami. 
 
„Šeiminio vėžio diagnostika kompensuojama, o palydimoji – ne. Galioja nutylėtas sprendimas, kad farmacinės kompanijos, kadangi jų gaminamas vaistas kompensuojamas, turėtų padengti genetinio tyrimo kaštus dėl vaisto parinkimo. Ką tai reiškia mums, kaip klinikai? Turime pasirašyti sutartį su farmacine kompanija. O vėliau tenka teisintis, kodėl sudarėme paramos sutartį su farmacine kompanija, kai esame ir jų tiekiamų vaistų pirkėjai“, - sako prof. S.Jarmalaitė. Tokia sistema, kai genetinius testus apmoka farmacinės kompanijos, galioja Lietuvoje, Latvijoje ir Bulgarijoje. Daugumoje kitų šalių, tarp jų ir kaimyninėse Estijoje bei Lenkijoje, testus kompensuoja valstybė. 
Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė sako, jog šiuo atveju turbūt didesnė problema ta, kad apmokėjimo sistema nesikeičia taip greitai kaip gydymas. 
 

„Tiek naujiems vaistams, tiek ir diagnostikos būdams kompensuoti reikia lėšų. Vadinasi, turime sugalvoti, koks kompensavimo mechanizmas turėtų būti. Šalyse veikia skirtingos sistemos, bet galbūt remdamiesi jų patirtimi galime kai ką pritaikyti ir sau. Kol taikinių terapijos vaistų buvo nedaug, sprendimas, kad testus kompensuotų farmacinės kompanijos, atrodė logiškas ir priimtinas. Tačiau atsirandant vis daugiau vaistų, panašu, jog turime ieškoti kitų galimybių, idant pacientai gautų efektyviausią gydymą, o valstybė nepermokėtų už tokius tyrimus ir kompensuojami vaistai būtų skiriami tikslingai“, - sako sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė. 

 
Genetinė diagnostika įvairesnė
Tarp diskusijos dalyvių nuskambėjus klausimui, ar šių tyrimų išlaidų negalėtų dengti pati gydymo įstaiga, prof. S.Jarmalaitė atsakė, jog tai būtų nepakeliama našta. 100 tūkstančių eurų – tiek maždaug kasmet reikėtų išleisti įstaigai, norinčiai dėl priešvėžinio vaisto parinkimo pacientams atlikti genetinius testus. Specialistų teigimu, genetiniai testai šiuolaikinėje medicinoje priskiriami diagnostikai, vadinasi, norint užtikrinti skaidrumą jie, kaip diagnostikos įrankis, privalo turėti įkainį ir būti kompensuojami. 
„Kad šie diagnostiniai genetiniai testai neturi įkainio, kelia ir kitą problemą. Farmacininkai kartais nenori jų apmokėti, apeliuodami, jog valstybė kompensuoja šeiminio vėžio genetinius testus. Tai, žinoma, tiesa, bet BRCA specifinė terapija skiriama tik metastazavusiam kiaušidžių vėžiui gydyti“, - sako prof. S.Jarmalaitė.  
 
Genetinė diagnostika, pasak specialistų, tampa vis įvairesnė. Pasaulio ir europinės tendencijos eina sudėtingesnių testų, kai vienu metu gaunama kur kas daugiau informacijos, link. Tai puiki galimybė ir mums sukurti nacionalinę diagnostinių genetinių tyrimų sistemą. Atlikdami išsamius genetinius tyrimus vienu testu galėtume ne tik patikslinti diagnozę, parinkti tikslinį vaistą, bet ir numatyti, ar navikas bus jautrus imunoterapijai; kokie galimi sprendimai, jei išsivystytų rezistentiškumas. Onkologinė liga gydymo metu keičiasi, skiriami vis kiti vaistai, todėl išsami genetinė naviko informacija tampa itin svarbi“, - sako prof. S.Jarmalaitė. 
 
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas Šarūnas Narbutas į situaciją siūlė pažvelgti iš paciento pusės. „Faktas, kad nė viena farmacinė kompanija nekompensuos tyrimo, kai nustatoma pirminė diagnozė ir gydymas dar nepaskirtas. Šiandien situacija tokia: pirma skiriamas vaistas, kurį kompensuoja valstybė. Jį pacientas vartoja kelis mėnesius, tačiau paaiškėja, kad jis neveikia. Tuomet skiriamas tyrimas dėl mutacijų. Bet juk šis tyrimas, jei jį atliktume pradžioje, prieš skirdami vaistus, būtų kur kas pigesnis nei vaistų mėnesio kursas. Esu pacientas ir galiu pasidalinti patirtimi. Kai man prieš dvylika metų buvo diagnozuota mieloleukemija, mutacijų tyrimų Lietuvoje niekas nedarė. Mano šeima pusmetį taupydavo - tam reikėdavo penkių šimtų litų - ir mėginius siųsdavo į Bordo ligoninę. Tai buvo nemaža suma. Šiandien didelė dalis pacientų taip pat negali to padaryti, nes neturi lėšų. Vadinasi, jie, palyginti su tais, kurių finansinė padėtis leidžia atlikti tokius tyrimus, gauna neadekvatų gydymą. Iš čia atsiranda ir dar viena problema: kaip pacientui žinoti, kuris tyrimas geras, kuris - ne, nes juos atlieka daug kas. Dabar yra testų, kurie vienu metu ištiria šimtus genų. Būtų logiška, jei valstybė sukurtų tokių testų priežiūros mechanizmus bei rastų tam finansines galimybes“, - sako Š.Narbutas.
 
Sutinka, kad tyrimai privalomi
Paklausta, kokios papildomos informacijos gydytojai gautų atlikdami išsamesnius testus, prof. S.Jarmalaitė teigia, kad pirmiausia sužinotų tikslią naviką sukėlusią mutaciją, patikslintą ligos diagnozę bei kokius vaistus konkrečiu atveju reikia skirti. Būtent dėl to tyrimai dėl mutacijų yra ypač svarbūs. „Vėžio genomikos testai pasaulyje gyvuoja tiek pat kiek ir taikinių terapija - apie dešimt metų. Lietuvoje, remiantis teisiniu reglamentavimu, mes neturime galimybės skirti platų genetinį ištyrimą vaisto parinkimui ar skirti gydymą taikininiu vaistu, kai jis neregistruotas tos lokalizacijos vėžiui. Tiesa, prieš ketverius metus buvo parengtas dokumentas dėl vaistinių preparatų paskyrimo, esant nenumatytiems atvejams, kuris mūsų situacijai būtų tinkamas. Juolab kad remiantis šiuo dokumentu būtų reikalingas dviejų gydymo įstaigų sprendimas, pavyzdžiui, NVI ir  Santaros klinikų. Šis sprendimas neblogas, bent kaip laikinas, kol rasime geresnį variantą“, - sako prof. S.Jarmalaitė. 
 

Savo ruožtu Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotojas Viačeslavas Zaksas sako, kad sprendimų būdai gali būti įvairūs. Profesorės minimas turi ir pliusų, ir minusų. „Šiame dokumente gerai tai, kad labai daug paliekama gydytojo sprendimui, o ne griežtiems biurokratiniams nurodymams. Buvo minima, kad šis tyrimas galėtų būti priskiriamas prie brangių tyrimų ir apmokamas pagal įkainį. Kol kas man sunku pasakyti, kuris būdas būtų geresnis. Tačiau akivaizdu, kad šie tyrimai reikalingi“, - sako V.Zaksas.

 
Viceministrės K.Garuolienės nuomone, akivaizdu, jog minėti tyrimai turėtų būti privalomi. „Įtraukdami naujus vaistus į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą privalome pasirūpinti ir diagnostika. Kaip rodo paskutiniai duomenys, mūsų sveikatos rodikliai yra vieni prasčiausių Europoje, nors pagal sveikatos sistemos finansavimą esame maždaug penkti nuo galo. Dabar išeina taip, jog nusiperkame brangų vaistą, bet nesugalvojame, kaip apmokėti diagnostinį tyrimą, kad preparatas būtų paskirtas pacientui, kuriam jo tikrai reikia. Iš gydytojų bendruomenės norėtųsi palaikymo generinių vaistų politikai. Turime suprasti, kad be efektyvios generinių vaistų politikos neturėsime galimybės kompensuoti inovacijų“, - sako K.Garuolienė. 

„Onkologų klubo“ pasiekimai 
Trečią kartą susirinkęs „Onkologų klubas“ ne tik aptarė aktualius klausimus bei ieškojo efektyviausių sprendimų problemoms įveikti, bet ir dalijosi pasiektais rezultatais.
 
Nacionalinio vėžio instituto Chemoterapijos skyriaus su dienos stacionaru vadovė gydytoja onkologė chemoterapeutė dr. Birutė Brasiūnienė:

- Praėjusį pavasarį iškėliau tris pagrindines medikamentinio gydymo problemas: gana žemas vaistų prieinamumas, inovatyvūs vaistai mus pasiekia po trejų ar penkerių metų ir dėl metastazavusio melanomos gydymo. Pirma džiugi žinia, kad praėjusią vasarą pradėti kompensuoti imunoterapiniai vaistai būtent melanomai ir plaučių vėžiui gydyti. Inovatyvių vaistų atėjimo į mūsų rinką procesas vyksta, bet ne taip sparčiai, kaip norėtųsi. Vis dėlto, nors ir iš lėto, judame priekį. 
 
Nacionalinio vėžio instituto Galvos – kaklo ir odos navikų chirurgijos skyriaus gydytoja odontologė ortopedė Auristida Gerliakienė: 

- Kartu su kolegomis iš „Onkologų klubo“ pasiekėme puikių rezultatų spręsdami onkologinių pacientų protezavimo klausimus. Pacientams, kurie, pavyzdžiui, dėl taikytos spindulinės terapijos praranda dantis, jų protezavimas dabar yra kompensuojamas. Tiesa, pasitaiko įvairių situacijų, kurias reikia spręsti. Tarkim, žmogus dar būdamas sveikas protezavo dantis ir gavo kompensaciją, o susirgęs onkologine liga ir dėl gydymo praradęs dantis, kompensacijos už pakartotinį protezavimą jau nebegavo. Tai, žinoma, vienetiniai atvejai, bet ir jiems turime ieškoti sprendimų. Tai pat ruošiama bendradarbiavimo sutartis tarp Nacionalinio vėžio instituto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų, pagal kurią galėsime atlikti daugiau chirurginių burnos funkcijos atkūrimo paslaugų didelių navikų atvejais. 
 
Nacionalinio vėžio instituto Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyriaus vadovė gydytoja radiologė dr. Jurgita Ušinskienė:

- Kalbant apie brangius radiologinius tyrimus, onkologiniams pacientams labai svarbus viso kūno ištyrimas. Žmogui tikrai nepatogu vieną kartą ateiti atlikti tyrimą dėl galvos, po kelių savaičių - dėl pilvo, o dar po kelių - dėl dubens. Tai tikrai nėra optimalu ir kur kas geriau vienu kartu atlikti viso kūno ištyrimą. Tačiau čia susiduriame su apmokėjimo problema. Nesvarbu, ar tiri visą kūną, ar tik vieną dalį, apmokėjimas yra toks pat. Taigi darbo krūviai medikams didėja, bet apmokėjimas mažėja. Todėl siūlome perskaičiuoti įkainius, taip pat norėtųsi, kad į jų svarstymus būtų įtraukti ir Nacionalinio vėžio instituto gydytojai. Apmokėjimas turėtų būti standartizuotas, ypač kai kalbame apie viso kūno ištyrimą onkologiniams pacientams.

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris