Onkologai ieško sprendimų geresniam paslaugų prieinamumui

Evelina Machova
2020-07-09
Kilusi pandemija daugelyje sričių privertė ieškoti naujų sprendimų. Ne išimtis ir medikų bendruomenė. Praėjusią savaitę šeštoji „Onkologų klubo“ apskritojo stalo diskusija pirmą kartą surengta nuotoliniu būdu. Tai, pasak organizatorių, pasiteisinęs sprendimas, mat diskusijoje turėjo galimybę dalyvauti specialistai iš skirtingų šalies miestų. Medikai, ruošdamiesi galimai antrai bangai, svarstė probleminius klausimus ir siūlė sprendimus. Tiek kalbant apie nuotolinių konsultacijų įkainius, tiek paslaugų prieinamumą, tiek komunikaciją su pacientais.
Onkologai ieško sprendimų geresniam paslaugų prieinamumui

Į buvusias sąlygas negrįš
„Pirmą kartą pavyko surengti visą Lietuvą aprėpiantį „Onkologų klubą“. Neatmetu galimybės, jog ir ateityje, jei kolegos negalės dalyvauti gyvai, sudarysime sąlygas jiems prisijungti nuotoliniu būdu. Raginu kolegas kelti klausimus ir bendromis jėgomis ieškoti problemų, su kuriomis susiduria onkologiniai pacientai, sprendimų“, - pradėdama diskusiją sakė laikinoji Nacionalinio vėžio instituto (NVI) vadovė prof. Sonata Jarmalaitė.
Pasak sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės, pastarieji keli mėnesiai įnešė nemažai įvairiausių pokyčių, kurie net ir bėgant laikui niekur nedings.
 

„Norėčiau akcentuoti, kad net ir sergamumui COVID-19 šalyje mažėjant negalime grįžti į tokias pačias darbo sąlygas kaip prieš pandemiją. Darbo sąlygos gydymo įstaigose, priėmimo skyriuose, pacientų priežiūra turės keistis. Ypač kalbant apie rudenį. Dabar turime galimybę ramiai permąstyti situaciją ir pasiruošti galimiems iššūkiams. Pats laikas peržiūrėti infrastruktūrą bei paslaugų teikimą ir galvoti, kaip dirbsime ateityje. Tiek paslaugų teikimo taisyklės, tiek procedūros, srautų valdymas keisis, bus naujos taisyklės, be kurių gydymo įstaigoms funkcionuoti bus sunku. Todėl svarbus visų įsitraukimas, idant galėtume teikti paslaugas pacientams“, - sako sveikatos pasaugos viceministrė Kristina Garuolienė.

 
Skaičius, kaip karantino metu keitėsi paslaugų teikimas, pateikė Valstybinės ligonių kasos Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vedėja Daiva Berūkštienė. Įprastai kovo – gegužės mėnesiais suteikiama 150 tūkst. stacionarių paslaugų. Karantino laikotarpiu - tik 60 tūkst. Ambulatorinių paslaugų taip pat sumažėjo maždaug 40 proc. Tiesa, ženkliai išaugo nuotolinių paslaugų teikimas. 
 
Sprendimai, kurių medikai laukia
Tradiciškai prof. S.Jarmalaitė pristatė penktojo „Onkologų klubo“ apžvalgą bei kas buvo pasiekta. Reiktų paminėti faktą, jog praėjusį kartą diskusija surengta po Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos pristatytos apžvalgos. Diskusijos metu, gana išsamiai buvo nagrinėjama viena liga – krūties vėžys. Tarp aktualių klausimų buvo apžvelgtos ir prevencinės programos, paciento kelias nuo ligos diagnozės pradžios iki gydymo bei medikamentinio gydymo klausimai. Kaip pastebi prof. S.Jarmalaitė, karantinas šiek tiek pakišo koją keltų tikslų įgyvendinimui.
Pavyzdžiui, prevencinės programos. Šiuo metu rengiamasi jas vykdyti centralizuotai, tam kuriami centrai bei finansavimo dokumentai. Nupirkti mamografai, kurie šiuo metu jau pasiekė gydymo įstaigas ir tikimasi, kad karantino metu sustabdžius prevencinių programų vykdymą netrukus jis bus atnaujintas visu pajėgumu.
 

Dėl karantino ir šiuo metu pasikeitusių darbo sąlygų, kaip pastebi prof. S.Jarmalaitė, gydymo įstaigos, ir reguliuodamos pacientų srautus, ir investuodamos į gydytojų bei pacientų apsaugos priemones, susiduria su papildomais kaštais. „Onkologiniai pacientai yra priskiriami didelei COVID-19 rizikos grupei. Kai pacientai siunčiami į NVI diagnozei patikslinti, Instituto mastu stengiamės jiems organizuoti „žaliąjį koridorių“. Beje, noriu priminti, kad yra pateiktas „žaliųjų koridorių“ onkologiniams pacientams Lietuvos gydymo įstaigose projektas. Deja, jis nėra pajudėjęs iš vietos. Projekte yra numatyti atvejo vadybininkai, kurie mums labai pagelbėtų organizuojant pacientų srautus. Taip pat karantino metu ir po jo, matome, jog reikia sprendimų skambučiams reguliuoti, nes su šiomis problemomis susiduria daugelis gydymo įstaigų ir tam taip pat reikia finansinės pagalbos“, - teigė prof. S.Jarmalaitė.
 
Praėjusiame onkologų klubo susitikime taip pat kalbėta apie medikamentinį gydymą. Kaip sako laikinoji NVI vadovė, džiugu, kad karantinas nesustabdė nei vaistų registracijos, nei jų patekimo į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Tiesa, anot jos, pats laikas atnaujinti gydymo rekomendacijas. „Pasiūlėme pilotinį projektą, kad skiriant medikamentinį gydymą Lietuvoje galiotų tarptautinės gairės, tačiau gydymas būtų parenkamas pagal šalyje kompensuojamus vaistus. Tai leistų išplėsti ankstesnių vaistų naudojimą, kurie pagal senas gaires pas mus yra ribojami, o Europoje jų indikacijos gerokai platesnės. Maža to, pastebime, jog dėl šių vaistų ribojimų negalime dalyvauti ir klinikiniuose tyrimuose, nes neturime indikacijų senesnių vaistų skyrimui“, - sako prof. S.Jarmalaitė.

 
+
Kalbant apie paciento kelią nuo diagnozės iki ligos gydymo, pasak prof. S.Jarmalaitės, sulaukta neblogų pasiūlymų iš Valstybinės ligonių kasos. Kadangi, tiek diagnozuojant ligą, tiek ir vykdant tolesnį jos stebėjimą tenka atlikti vis daugiau įvairiausių tyrimų, pasiūlytas paciento diagnostinis krepšelis. „Vienais atvejais jo neišnaudotume, kitais, kuomet pacientui prireikia ir pakartotinių, patikslintų tyrimų, galėtume sukauptas lėšas išnaudoti kitų pacientų diagnostikai“, - sako prof. S.Jarmalaitė.

-
Karantino metu medikų bendruomenė sulaukė naujo dokumento dėl brangių tyrimų ir gydytojo radiologo paslaugų kodavimo. Kaip pabrėžia medikai, šiuo klausimu kilo nemažai diskusijų, kaip gi vis dėl to buvo suformuotas šis paslaugų įkainis, mat jis nelabai atitinka realias sąnaudas.

 
Pacientų pozicija

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas Šarūnas Narbutas pristatydamas POLA bendruomenės narių apklausą teigė: „Atsidūrėme neeilinėje padėtyje, su kuria niekad nebuvome susidūrę. Medikai darė tai, ką galėjo, ir kaip buvo įmanoma geriausiai. Vis dėlto ši patirtis rodo, kad turime ieškoti sprendimų, kaip spręsti susidariusių eilių klausimą ir ko galime pasimokyti, jei kils antra pandemijos banga.“



Skaičiai 
Elektroniniu būdu gegužės 21 d. – birželio 1 d. POLA apklausė 670 respondentų, iš jų – 584 moterys (87 proc.), 85 vyrai (13 proc.), 1 asmuo lyties nenurodė. Iš jų 621 (92,5 proc.) yra onkologinis pacientas. 46 proc. apklaustųjų – 40–55 m. amžiaus, 30 proc. – 56–65 m., 14 proc. – vyresni nei 65 m., likusieji 10 proc. – 18–39 m. amžiaus.
Apibendrinti apklausos duomenys parodė, kad 3 iš 4 respondentų karantino laikotarpiu siekė gauti onkologines paslaugas. Trečdalis visų respondentų paslaugas gavo Nacionaliniame vėžio institute, 28 proc. – Kauno klinikose, 12 proc. – Santaros klinikose, 10 proc. – Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, 4 proc. – Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, 3 proc. – Panevėžio Respublikinėje ligoninėje, likusieji 9 proc. – kitose gydymo įstaigose.


Apklausos rezultatai rodo, kad vieni pacientai paslaugas net ir karantino metu gavo sklandžiai, kitiems gi tekdavo sugaišti ir kelias dienas.
Š.Narbuto teigimu, rengiantis kitoms pandemijos bangoms 6 asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios gydymą onkologiniams pacientams, bent jau sergantiems dažniausiomis onkologinėms ligoms, pavyzdžiui, krūties, prostatos, plaučių, storosios žarnos vėžiu, turėtų parengti vieningus srautų suvaldymo algoritmus. Taip pat gerinti komunikaciją tarp gydytojo ir paciento. Išsamiai paaiškinti, kodėl tikslinga nukelti vizitą, kaip registruotis kitam, kokius rodiklius stebėti. Gydymo įstaigos tinklalapiuose galėtų skelbti karantino metu suteiktų paslaugų apimtis, jas palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m. Taip galbūt būtų galima geriau įvertinti situaciją.
„Dabar eilės dėl įvairiausių apribojimų tik ilgėja. Tad kaip grįšime į įprastą ritmą? Labai norėtųsi vieningo procesų valdymo visose gydymo įstaigose. Iš pacientų pusės norisi kiek įmanoma daugiau aiškumo“, - teigė Š.Narbutas.

 
Iššūkiai ir pamokos 
Laikinai Nacionalinio vėžio instituto vadovės pareigas einanti prof. Sonata Jarmalaitė:

- Per tris karantino mėnesius operavome septynis šimtus pacientų. Sisteminį gydymą tęsė daugiau nei tūkstantis. Bendrai aktyvus gydymas taikytas dviem tūkstančiams pacientų.
Pagal tarptautines rekomendacijas parengėme gaires, kaip paslaugos turėtų būti teikiamos onkologiniams pacientams. Jas nusiuntėme ir Sveikatos apsaugos ministerijai. Galime tik pasidžiaugti, kad per šį laiką nė vienas onkologinis pacientas, bent mūsų ligoninėje, nemirė nuo COVID-19 ir nė vienam gydytojui ji nebuvo diagnozuota. Atskyrėme pacientų srautus, apsaugos priemones įsigijome savomis lėšomis. Pagelbėjo ir POLA. Teikėme visas paslaugas, parengėme darbo tvarkas.
 
Sutinku, kad komunikacija vėlavo, tačiau mes neturėjome tiek personalo skambučių centrui. Vykdėme konsultacijas nuotoliniu būdu. Beje, noriu atkreipti dėmesį, jog vienos konsultacijos įkainis - aštuoniolika eurų, o apmokama tik kas ketvirta. Todėl mums ypač praverstų atvejo vadybininkai, kurie įrašyti ir „žaliųjų koridorių“ projekte, kam numatytas ir atitinkamas paslaugos įkainis.
Daug investavome, kad sukurtume infrastruktūrą, nes neturėjome net atskirų palatų, kur galėtume pacientus izoliuoti. Šiandien jau turime planus, parengtą išsamią informaciją pacientams ir galimai antrai pandemijos bangai esame pasirengę, bet norime tai daryti kartu su visomis gydymo įstaigomis. Reti europiniai onkologijos centrai gali didžiuotis, kad nesusidūrė su COVID-19.

 
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų onkohematologijos centro vadovė doc. dr. Jelena Rascon:

- Šis laikotarpis mums visiems buvo didelis iššūkis. Tačiau, nepaisant to, paslaugos onkologiniams pacientams tiek vaikams, tiek suaugusiems nebuvo sutrikusios. Problemų kilo, kai trims pacientams buvo pradėta prieštransplantacinė chemoterapija ir tuo metu šalys užvėrė sienas. Tad įprastomis sąlygomis nebegalėjome atsigabenti transplantantų. Ieškojome įvairių sprendimų, padėjo ir kariškai. Vis trys pacientai šiandien jaučiasi gerai, transplantacijos praėjo sklandžiai. Žinoma, teko perorganizuoti darbą, teikėme daug nuotolinių konsultacijų.
 

Pritariu profesorei S.Jarmalaitei, kad nuotoliniu būtų teikiamos konsultacijos turi būti adekvačiai apmokamos. Kalbu ne tik apie specialistų, bet ir pirminę grandį. Galbūt tai tik sutapimas, tačiau birželio liepos mėnesiais gerokai daugiau nei įprastai nustatyta vaikų leukemijos atvejų, dalis jų - gana sudėtingi.
Taip pat pastebėjome, kad darbo perorganizavimui reikia papildomo personalo, o tam atitinkamai ir papildomų finansinių šaltinių.
Ruošiantis antrajai bangai svarbu aprūpinti personalą apsaugos priemonėmis, įsivesti adekvatų įkainį už nuotolines konsultacijas ir skirti didelį dėmesį komunikacijai su pacientu.

 
LSMU ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė prof. Elona Juozaitytė:

- Išskirčiau vieną gerą dalyką. Karantino metu Kauno klinikos kasdien personalui siuntė elektroninius naujienlaiškius, kur buvo pateikiami visi pakeitimai, tiek nacionaliniu mastu, tiek gydymo įstaigos. Tai medikams padėjo orientuotis. Kai gydytoją klinicistą užplūsta tokia šūsnis informacijos ir pakeitimų, kaip buvo karantino metu, nerealu susitvarkyti operatyviai.
 
Onkologinių paslaugų teikimo mes visiškai nesustabdėme. Analizuojant praėjusių ir šių metų duomenis, skaičiai panašūs, kai kuriais mėnesiais net ir šiek tiek išaugo. Karantinas išmokė į pasaulį pažvelgti paciento akimis ir labai prašyčiau pacientų atkreipti dėmesį į šiuos dalykus: registruojantis per sergu.lt, jei negalite patekti pas savo gydytoją, toliau sistemoje ieškokite to, kuris teikia konsultacijas. Spustelėję kitus sistemos puslapius rasite daug laisvų laikų pas kitus konsultuojančius gydytojus. Jei jums įtariama onkologinė liga arba yra pirmą kartą nustatyta, turite siuntimą pas gydytoją, tyrimams ar panašiai, jūs iš karto patenkate į „žaliąjį koridorių“. Tik labai svarbu tai pasakyti registruojantis registratūroje. Tokiu atveju Kauno klinikos įsipareigoja jus priimti per savaitę.

 
VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės Onkologijos-chemoterapijos skyriaus vedėja Daiva Preimontienė:

- Paslaugos onkologiniams pacientams karantino metu nebuvo nutrauktos, dirbome įprastu režimu. Pacientų srautas sumažėjo keturiolika procentų. Darome prielaidas, kad dalis pacientų neatvyko nes buvo įsibaiminę. Šiek tiek pasikeitė chemoterapijos režimas: iš kassavaitinių į trisavaitinius. Nemažai iššūkių teko ir dirbant konsultacinėje poliklinikoje. Sumažėjo paslaugų prieinamumas, nes per valandą galėjome priimti tik po du pacientus. Tiesa, pastebėjome, kad sumažėjo naujų onkologinių ligų išaiškinimas. Girdime, kad pacientams dėl biurokratinių dalykų sunku patekti pas specialistus.
Kilus pandemijai akcentavome pacientams, kad neitų pas gydytoją be reikalo. Rezultatas - didelę dalį pacientų taip įgąsdinome, kad jie net ir reikalui esant nesikreipia į specialistus. Todėl manau, kad kalbėdami apie koronaviruso pavojų turėtume akcentuoti, jog visa pagalba onkologiniams pacientams yra tiekiama ir kad jie nebijotų kreiptis.

 
VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikos laikinasis vadovas Aleksandras Petrauskas:

- Karantino metu susidūrėme su panašiomis problemomis kaip ir kolegos, tačiau paslaugų tiekimas ar pradėtas gydymas pacientams nebuvo sustabdytas.
Per pastaruosius porą mėnesių pastebėjau tendenciją, kad šeimos gydytojai, galbūt nepasitikėdami savo žiniomis, siunčia mums tyrimams visiškai neištirtus pacientus. Šiuo laikotarpiu pas mus dėl to ilgėja eilės, nes užsiimame pacientų diagnostika. Pirminio lygio sveikatos priežiūra karantino metu užsidarė, tačiau dabar atrodo, kad bijo atsidaryti. Sulaukėme nemažai pacientų skambučių tiek dėl vaistų, tiek dėl kitų klausimų, į kuriuos galėtų atsakyti šeimos gydytojai.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris