Onkologai dirba nauju ritmu, pacientai neliko be pagalbos

Evelina Machova
2020-04-02
Nacionalinio vėžio instituto (NVI) medikai sako, kad vos per kelias dienas teko perorganizuoti darbą. Išmokti dirbti nuotoliniu būdu, perskirstyti srautus, idant būtų galima užtikrinti saugias gydymo paslaugas. Kaip vyksta onkologinių pacientų gydymas karantino metu, pasakoja Instituto gydytojai.
Onkologai dirba nauju ritmu, pacientai neliko be pagalbos
Nacionaliniame vėžio institute lipdukais pažymėtos vietos, kuriose renkasi, būriuojasi ir eilės laukia daugiausiai žmonių.

Stengiasi apsaugoti
Stebint pastarųjų dienų įvykius turbūt ne vienam galėjo susidaryti įspūdis, kad šiuo metu gydymo įstaigose visos paslaugos nutrauktos, o medikai pasiruošę bet kurią akimirką stoti į kovą su koronavirusu. O kur dar ir žinomų žmonių pasipiktinimai viešoje erdvėje apie onkologinius pacientus, kurie, pasak jų, šioje krizėje liko už borto. Smalsu, kiek tame tiesos, o kiek emocijų?
Nacionalinio vėžio instituto gydytojai atviri – per kelias dienas teko perorganizuoti visą Instituto darbą, perskirstyti pacientų srautus, tačiau gydymas nė vienam pacientui nenutrauktas. Dar priduria, kad mielai parodytų, kaip dirba, deja, karantinas.
 

„Visų pirma norėčiau paneigti kalbas, jog onkologiniams pacientams gydymas karantino metu tapo neprieinamas. Jie gydomi: tęsiama tiek chemoterapija, tiek ir radioterapija. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ne kartą pabrėžė, jog onkologinių pacientų gydymas yra prioritetinė sritis. Jie įtraukti į neatidėliotinos pagalbos sąvoką, todėl jų gydymas tęsiamas kaip ir anksčiau. Karantino metu teko perorganizuoti darbą, kad virusas į Nacionalinio vėžio institutą „neateitų“,“ - sako NVI koronaviruso infekcijos (COVID-19) valdymo komandos vadovas, direktoriaus pavaduotojas klinikai prof. dr. Saulius Cicėnas.

 
„Suprantama, kad net ir taikant visas įmanomas priemones šimtaprocentinės garantijos nėra. Bet imamės visų įmanomų veiksmų, kad apsaugotume tiek pacientus, tiek  medikus“, – sako prof. dr. Saulius Cicėnas.
Pasak profesoriaus, kiekvienas onkologas vadovaujasi pagrindiniu principu - gydyti vėžį ir jį gydant nepakenkti pacientui. Tačiau šiandien greta sudėtingo onkologinio gydymo pacientams kyla ir didžiausias pavojus – koronavirusinė infekcija. O onkologiniai pacientai patenka į padidėjusios rizikos grupę. Todėl prevencinė kontrolė  NVI turi būti itin griežta.

Remiasi moksliniais faktais

„Kiekvienam pacientui jo onkologinė liga yra pati svarbiausia, nesvarbu, kurios lokalizacijos ir kokios stadijos vėžys. Visi nori pasveikti, jaustis gerai ir grįžti į kasdienybę. Mes, onkologai, taip pat to norime. Bet šiandien šalia onkologinės ligos turime COVID-19 infekciją“, - sako NVI Chemoterapijos skyriaus vedėja dr. Birutė Brasiūnienė.

 
Pirmosios publikacijos, kurios remiasi patirtimi iš pačių pirmųjų pandemijos židinių, italų onkologų pastebėjimai ir dauguma tarptautinių onkologų draugijų rekomendacijų mums aiškiai nurodo rizikos grupes, kurias turime ypač saugoti ir atidžiai stebėti. Tai – onkologiniai pacientai, šiuo metu gaunantys priešvėžinį gydymą, esantys vyresnio amžiaus ir turintys gretutinę patologiją. Jie priklauso COVID-19 infekcijos rizikos grupei. Taip pat žinoma, kad onkologinių ligonių, kurie sirgo COVID-19, ligos išeitys yra blogesnės, palyginti su seniau persirgusiais vėžiu ar virusine liga nesirgusiais. Tai – faktai, į kuriuos negalima nereaguoti“, - sako dr. B.Brasiūnienė.
 

Kaip teigia medikai, visų veiksmų, galinčių sustabdyti viruso plitimą, imtasi iš karto paskelbus karantiną. Šiuo metu negalima lankyti stacionare besigydančių pacientų, perorganizuoti priėmimo ir Konsultacinės poliklinikos pacientų srautai. „Įrengti penki patikros punktai prie visų įėjimų į gydymo įstaigą. Kiekvienas pacientas dar prieš įeidamas yra apklausiamas telefonu, užpildo parengtą keleto punktų klausimyną, pamatuojama temperatūra ir tik po šių veiksmų, jei viskas gerai, žmogus įleidžiamas į gydymo įstaigą“, - sako prof. S.Cicėnas.
„Visų pacientų nuoširdžiai prašome supratimo, prašome būti pilietiškus, nevykti į gydymo įstaigą grįžus iš užsienio, kontaktuoti pirmiausia telefonu, būtinai įsijungti savo telefonus, kad galėtumėte gauti informaciją iš NVI. Nors vos per kelias dienas turėjome totaliai pertvarkyti dešimtmečiais sustyguotą Chemoterapijos skyriaus darbą, jis šiomis sąlygomis po truputį nusistovi, todėl ypač dėkui visiems už kantrybę ir geranoriškumą“, - sako dr. B.Brasiūnienė.
 


Gydymas tęsiamas saugiai
Medikai sutinka, jog nemaža dalis pacientų sunerimo išgirdę žinią, jog šalyje skelbiamas karantinas. Natūralu, jog daugeliui kilo klausimų, o kaip bus su gydymu? Ar jį nutrauks? Jei atidės procedūras po karantino, ar man nebus blogiau? Gydytoja chemoterapeutė dr. B.Brasiūnienė sako, kad, ar gydymas bus atidėtas, ar tęsiamas, priklauso nuo daugelio veiksnių. Pavyzdžiui, nuo onkologinės ligos pobūdžio, stadijos, lokalizacijos, agresyvumo, ligos ir gydymo etapo, paciento amžiaus gretutinių ligų ar dabartinės ligonio būklės.
 
„Noriu pacituoti JAV vėžio centro šaltinį, kuriame nurodomi pagrindiniai kriterijai dėl gydymo tęstinumo svarbos čia ir dabar arba viruso protrūkio metu jo atidėjimo saugiam laikotarpiui. Remiantis vėžio biologijos ir priešvėžinių vaistų farmakologinėmis žiniomis, daugumos priešvėžinių vaistų poveikis vėžio ląstelei gali tęstis iki vieno mėnesio. Laikas tarp vienos rūšies gydymo pabaigos ir kito gydymo pradžios, pavyzdžiui, po operacijos iki chemoterapijos įvairių lokalizacijų atvejais nurodomas keturios – aštuonios savaitės. Tai yra kriterijai ir mes žinome, kad dar turime saugaus laiko, tad toks gydymas, net atidėtas kelioms savaitėms, vadinamas savalaikiu, nes atitinka rekomendacijas.
 
Tačiau yra situacijos, kai gydymas negali būti atidėtas ir tokiems ligoniams būtinai tęsiamas priešvėžinis gydymas šių dienų sąlygomis. Norėčiau pabrėžti, gydymas turi būti tęsiamas saugiai. Visi mūsų pacientai konsultuojami telefonu, papildomai aiškinamasi dėl visų mano išvardytų kriterijų ir gydytojas sprendžia apie saugų gydymo terminą“, - sako dr. B.Brasiūnienė. 
Prof. S.Cicėnas priduria, kad, tarkim, kalbant apie pacientus, kurie atvyksta ambulatorinės chemoterapijos, teko diferencijuoti srautus. Tačiau nė vienam gydymas nenutrauktas. „Turime užtikrinti ne mažesnį nei dviejų metrų atstumą tarp pacientų, todėl vienu metu jų priimame mažiau. Perskirstėme procedūrų laiką, kad žmonės ateitų vienas po kito. Įrengėme ir dvi papildomas palatas, kur teikiamos ambulatorinės chemoterapijos paslaugos. Šie pokyčiai reikalingi dėl pacientų saugumo“, - sako prof. S.Cicėnas. 


 
Atidėjo neskubias operacijas
O kaip su apsaugos priemonėmis? Pastaruoju metu girdime nemažai nuogąstavimų, kad gydymo įstaigose dirbantiems medikams jų trūksta. „Kaip ir daugelis gydymo įstaigų jaučiame jų stygių. Apsirūpinę esame vos kelioms   dienoms. Laukiame, kol atkeliaus minima užsakyta didžiulė siunta. Šiuo metu paramos apsaugos priemonėmis gauname iš įvairiausių iniciatyvų. Mūsų tikslas - pirmiausia pasirūpinti medikais, nes jiems kyla didelis pavojus užsikrėsti. Pacientai, deja, ne visada pasako, kur keliavo, ar turėjo rizikingų kontaktų, nes baiminasi, kad bus karantinuoti ir negaus gydymo. Todėl apsirūpinimas apsaugos priemonėmis gydymo įstaigoms nemenkas iššūkis. Blogiausiu atveju gali tekti grįžti dvidešimt metų atgal ir apsaugines kaukes gaminti iš šešių sluoksnių marlės, kurias gerai pakaitindavome lygintuvu“, - apie susiklosčiusią situaciją kalba prof. S.Cicėnas.
 
Paklaustas, ar karantinas pakeitė Instituto chirurgų darbą, gydytojas sako, jog taip. „Pirmiausia atsisakėme nevėžinių patologijų operacijų. Jos visos atidėtos po karantino. Tačiau būtinos atliekamos taip kaip anksčiau. Nes yra pacientų, kuriems jos jokiais būdais negali būti atidėtos. Mat delsimas gali ženkliai pabloginti jų sveikatos būklę ir turėti didelės įtakos galutiniams gydymo rezultatams. Tiesa, būtų puiku, jei prieš operuodami pacientams galėtume atlikti koronaviruso testus. Tačiau, kiek žinau, kol kas to negali nė viena gydymo įstaiga. Operacijų skaičius šiuo metu sumažėjo perpus“, - sako prof. S.Cicėnas.
Medikai tikina, kad puikiai supranta pacientus, juk kiekvienas jų situaciją vertina per savo atvejo prizmę, ir ramina, kad nė vienam pacientui, kuriam reikalingas gydymas, jis nebus nutrauktas. Procedūros gali būti atidedamos savaitei ar dviems, idant, mažinant tikimybę užsikrėsti koronavirusu, būtų galima sumažinti pacientų  srauto intensyvumą.


Apsaugos priemonės priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje
Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėja gydytoja Janina Buterlevičiūtė:


- Dirbame pagal Nacionalinio vėžio instituto patvirtintą algoritmą. Ligoninėje įrengti patikros punktai. Į mūsų skyrių pacientai atvyksta planiniam gydymui, kuomet jiems reikalingas gydymas stacionare. Kaip ir anksčiau teikiama būtinoji pagalba skubiais atvejais. Pacientai atvyksta patys arba atvežami greitosios pagalbos. Tiesa, durys šiuo metu užrakintos ir pirmas kontaktas vyksta telefonu. Paskambinus atvykusiam išsiaiškiname, kuriuo tikslu atvyko ir kaip jaučiasi. Lydintys asmenys karantino metu lieka lauke. Prašome, kad kiekvienas pacientas atvykęs į ligoninę dėvėtų kaukę, jei jos neturi, duodame.
 
Įleidus pacientą pamatuojama temperatūra distanciniu termometru, nurengiami viršutiniai drabužiai. Surenkama epidemiologinė anamnezė: ar nekarščiuoja, ar per pastarąsias keturiolika dienų niekur nekeliavo, ar neturėjo kontaktų su galimai užsikrėtusiais asmenimis, ar neturi kitų nusiskundimų dėl savijautos.
Atvykę skubios pagalbos patikrinami apžiūros kabinete. Visas skyriaus personalas šiuo metu aprūpintas būtinomis asmens apsaugos priemonėmis.
Kas pasikeitė? Nepriimami pacientai dėl neonkologinių patologijų - jų vizitai ir operacijos atidėtos po karantino. Reguliuojame pacientų srautus. Netrukus bus įrengta ir papildoma izoliuota patalpa, jeigu įtariama neaiški infekcija. Taip pat didindami saugumą skyriuje įrengėme baktericidinius UV recirkuliatorius orui valyti. Šiais veiksmais siekiame  užtikrinti pacientų ir personalo saugumą.


Darbas Konsultacinėje poliklinikoje

Konsultacinės poliklinikos vedėja dr. Rasa Vansevičiūtė Petkevičienė:


- Karantino metu mūsų darbas pasikeitė. Susidūrėme su neeilinėmis ir neįprastomis tiek medikams, tiek pacientams situacijomis. Pirmas dalykas, kurį įgyvendinome, – pacientų srautų atskyrimas.
Kiekvienas gydytojas peržiūri kitos dienos pacientus, registruotus planine tvarka. Kiekvienam jų skambina paklausti, dėl kokios priežasties reikalinga konsultacija, ar turi naujų nusiskundimų. Jei nuolat besilankantis pacientas neįvardija kitų sveikatos būklės pakitimų, gydytojas sprendžia, ar konsultacija būtina. Tai netaikoma pacientams, kuriems nustatyta ar tik įtariama onkologinė liga, kurie konsultacijos turi atvykti pirmą kartą. Taip pat tęsiami tyrimai tiems pacientams, kurie yra pradėti tirti dėl onkologinės ligos. Taip pat konsultacija būtina, jei pacientui, kuris serga onkologine liga, atsiranda nauji simptomai ir galima įtarti, jog tai - ligos progresavimo požymiai. Pacientai, kuriuos vargina skausmai, ir jiems reikalingas medikamentinis gydymas, priimami kaip ir tie, kuriems reikalinga paliatyvioji pagalba.
 
Visus pacientus suskirstėme į tris grupes. Pirma grupė tie, kuriems yra būtina apžiūra ir konsultacija. Tiesa, kad geriau valdytume srautus ir pacientai kuo mažiau susidurtų vieni su kitais, teko sutrumpinti konsultacijų laiką, tačiau tiek tyrimai, tiek apžiūra ir kitos procedūros atliekamos. Antra grupė – pacientai, kuriems konsultacijos vyksta nuotoliniu būdu. Gydytojas skambina žmogui, teiraujasi apie jo būklę bei atsako į rūpimus klausimus. Receptai taip pat pratęsiami nuotoliniu būdu. Trečia grupė pacientų, kuriems konsultacijos gali būti atidėtos. Dažniausiai tai kartą ar du per metus konsultacijos atvykstantys pacientai,  nejaučiantys jokių naujų simptomų. Jų konsultacijos atidedamos mėnesiui.
Klausimų dažniausiai kyla pacientams, kuriems konsultacija atidedama arba jie konsultuojami telefonu.

Kiekviena onkologinė liga gali būti didesnės arba mažesnės rizikos. Tai priklauso nuo įvairių veiksnių: nuo naviko histologinio tipo, genetinių faktorių, ligos išplitimo, stadijos, paciento gretutinių ligų ir, be abejo, naujai atsiradusių simptomų. Šiuo metu taip pat turime atsižvelgti į pacientus, kurie yra vyresni nei šešiasdešimt penkerių metų amžiaus, ypač jei turi sunkias gretutines lėtines ligas. Įvertinę visas aplinkybes sprendžiame, kaip pagalbą suteikti pacientams, kuriems pas mus tenka atvykti iš kitų miestų. Tačiau jokiais būdais atstumas netampa priežastimi atidėti konsultaciją. Vertiname individualią žmogaus ligos istoriją, turime į daug klausimų atsakyti ir tuomet spręsti, ar būtina atvykti konsultacijos. Dar vienas pokytis, kad pacientus lydintys asmenys konsultacijoms į gydymo įstaigą įleidžiami tik išskirtiniais atvejais. Pavyzdžiui, jei žmogus yra neįgalus ar jam sunku orientuotis aplinkoje. Tai dažniausiai būna vyresnio amžiaus žmonėms.


Kaip taikomas spindulinis gydymas?
Išorinės spindulinės terapijos skyriaus vedėjas dr. Darius Norkus:

Pacientams, kuriems yra pradėtas spindulinis gydymas, visos procedūros tęsiamos. Iki šiol jis nė vienam nebuvo nutrauktas. Kalbant apie spindulinio gydymo specifiką, yra labai reti atvejai, kuomet galime tokį gydymą atidėti. Nuo karantino pradžios turėjome gal porą tokių atvejų. Galbūt kai kuriems pacientams kilo neaiškumų dėl spindulinio gydymo paskelbus karantiną, nes ir mums, kaip gydymo įstaigai, reikėjo greitai pertvarkyti srautus. Tikrai buvo atvejų, kuomet pacientui turėjo būti pradėtas spindulinis gydymas, bet dėl paskelbto karantino teko jį savaitei atidėti. Mums patiems reikėjo perorganizuoti darbą, dabar jokių ypatingų trikdžių nėra. Žinoma, buvo atidėta radioterapija tais atvejais, kada toks sprendimas neturėjo įtakos paciento būklei ir jo ligos prognozei. Karantino metu pacientų srautai išskirstyti taip: ryte spindulinį gydymą gauna ambulatoriniai pacientai, po pietų - gydomi stacionare. Saugumas šiuo atveju yra ypač svarbus.

Amerikos klinikinių onkologų draugijos (ASCO) rekomendacijos
Kaip vėžiu sergančių pacientų priežiūrą turėtų paveikti vykstanti COVID-19 pandemija?
Skaitykite čia. 

https://www.nvi.lt/news/393/72/Amerikos-klinikiniu-onkologu-draugijos-ASCO-rekomendacijos-del-COVID-19/
 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      E.Matulytė „Čia ne ta infekcija, kuri surinks daug antivakserių“

      E.Matulytė „Čia ne ta infekcija, kuri surinks daug antivakserių“

      Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja infektologė Elžbieta Matulytė (31 m.) su koronavirusu susidūrė ne tik pi...
      Apie tykančią ligą pašnibždėjo troškulys

      Apie tykančią ligą pašnibždėjo troškulys

      Pasislėpusi liga. Taip dauginę mielomą apibūdina trečius metus su ja gyvenanti šiaulietė Irma (51 m.). Kraujo vėžys atėmė i...

      Budinti vaistinė


      Nuo COVID-19 pradėti skiepyti šalies vaistininkai

      Nuo COVID-19 pradėti skiepyti šalies vaistininkai

      Pagrindinis šalies vaistinių tinklas „Eurovaistinė“ informuoja, kad įmonės darbuotojai jau pavieniais atvejais ...
      Seimas įteisino didesnes vaistų kompensacijas nepasiturintiems

      Seimas įteisino didesnes vaistų kompensacijas nepasiturintiems

      Nuo kovo 1-osios valstybė kiek daugiau kompensuos už vaistus ir jų priemokas nepasiturintiems, neįgaliesiems ir pensininkams. ...

      Sveika šeima


      Abortas - trumpalaikis palengvėjimas

      Nėštumo nutraukimas – jautri tema. Ir nors abortai mūsų šalyje nėra draudžiami, dalies žmonių akyse prilyginami žmogžudystei. Klinikinės psichologės Mildos Lukašonokienės teigimu, jį turėjusios moterys susiduria ne tik su fizinėmis pasekmėmis, tačiau ir su psichologinėmis.

      Sveikatos horoskopas


      Gruodžio 14-20 d.

      Avi­nas
      Sap­nai, su­sap­nuo­ti pir­ma­die­nio nak­tį, pil­dy­sis ar­ti­miau­siu lai­ku. Penk­ta­die­nį jau­si­te ener­gi­jos ir ge­ros nuo­tai­kos ant­plū­dį. Sa­vait­ga­lį eu­fo­ri­ja kiek nu­slūgs, ta­čiau nu­si­min­ti ne­ver­ta - ūpas pa­kils, jei at­si­pa­lai­duo­si­te namie su knyga ar karštoje vonioje.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      Izraelio vakcinacija: palestiniečiai „ant ledo“

      Dar praėjusių metų gruodžio 19-ąją per televiziją gyvai transliuota Izraelio ministro pirmininko Benjamin Netanyahu vakcinacija nuo koronaviruso davė startą beveik visuotinam vakcinavimui. Per dvi savaites išganingos vakcinos sulaukė apie 12 proc. Izraelio gyventojų ir šalis pagarsėjo kaip viena greičiausiai vakcinuojan...

      Komentarai


      Ketsuekigata nani gata?
      Henrikas Vaitiekūnas Ketsuekigata nani gata?
      Tema ir būsimos potemės
      Henrikas Vaitiekūnas Tema ir būsimos potemės
      Pulti ant kelių? Taip!
      Henrikas Vaitiekūnas Pulti ant kelių? Taip!

      Naujas numeris

























      Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica