Ekspertinėms išvadoms laiko neskyrė
Praėjusią savaitę į Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdį atvykome pagaliau išgirsti jau trečius metus vilkinamo Odontologų rūmų savivaldos grąžinimo verdikto – ekspertų paruoštų išvadų, kuriomis remiantis, parlamentarai galiausiai imtųsi balsavimo. Klausimas, nenuostabu, pakibo ir šį kartą. Nors ekspertų pateiktos išvados – ant stalo, jų aptarti esą nebuvo kada. Laiko nerado ir tam skirtuose komiteto klausymuose.
 
„Mes, išvadų rengėjai, net nebuvome susitikę kartu pasižiūrėti ir įvertinti to, kas ten pateikta. Siūlyčiau skirti laiko susitikti su išvadų rengėjais ir normaliai paruošti bendrą išvadą“, – siūlė Odontologų rūmams žalios šviesos uždegti nepasirengęs parlamentaras Aurelijus Veryga.
 
„Vėl mes to paties klausysimės ketvirtą kartą ir aptarinėsime tą patį per tą patį? Aptariame iš esmės – pritariame ar ne – ir balsuojame, nes ekspertinės išvados jau yra atliktos. Ar vėl kankinsimės?“ – klausimo vilkinimo procesui už akių užbėgti bandė komiteto narys Remigijus Žemaitaitis.
 
Dėl numatomos posėdžio baigties susinervino ir jo kolega Linas Slušnys: „Odontologų rūmų įstatymas – šios kadencijos gėdos stulpas. Aurelijus (Aurelijus Veryga – red. past.) sakydamas, kad nebuvome susitikę nuo dvidešimt pirmų metų lapkričio ir neturėjome galimybės susitikti su išvadų rengėjais – skamba įspūdingai. Šitas keistas mūsų elgesys turi vieną kartą baigtis. Odontologų bendruomenė yra pareiškusi norą būti savarankiška, yra pasirengusi prisiimti atsakomybę. Esame valstybė, kuri savo piliečiais pasitikime. Ar valstybinė, ar privati organizacija būtų, turime gerbti šį norą ir sudėti įstatyminius saugiklius, kurie užtikrintų pacientų saugumą bei pasekmes, jei to nesilaikoma. Vyriausybės išvada – aiški ir pritarianti Odontologų rūmų autonomijai.“
 

„Turime tris ekspertines išvadas: dvi aiškiai pasako, kad viskas yra gerai – reikia gražinti autonomiją, net ir trečioji iš esmės nepasako nieko kategoriško prieš, tik kalba, jog reikia sureguliuoti ir autonomija gali būti. Turime visas regalijas pasakyti, kad autonomija gali būti, – teigė Seimo narys Linas Slušnys, pripažindamas ir pats jaučiantis gėdą, dėl to kas vyksta. – Jei būčiau ne Seime, o kieme, kraučiausi žaislus ir sakyčiau išeinu aš iš tos smėliadėžės. Man gėda. Jei čia (komitete – red. past.) nesutariame, keliaukime į salę, ji išsiaiškins.“

 
Susirūpino dėl Statuto pažeidimo
„Išnaudotos visos įmanomos procedūrinės priemonės vilkinti įstatymo priėmimą. Nejau nebuvo galima per tiek laiko susitikti išvadų rengėjams? Tiesiog siūlyčiau balsuoti ir pritarti įstatymo projektui bei leisti Seimui apsispręsti“, – poziciją dėstė komiteto narė Jurgita Sejonienė.
 
„Treji metai praėjo, visi argumentai susirinkti, pateiktas ekspertinis vertinimas, kuris leidžia į šį klausimą pasižiūrėti atsakingai. Siūlau nieko neatidėlioti ir salėje spręsti šiandien“, – ragino ir parlamentarė Ieva Pakarklytė.
Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė atkreipė dėmesį, kad nors nuomonės ir nesutampa, kartais klausimą pavyksta priimti greitai. Šiuo atveju priimti sprendimą trukdo principai ar vertinimo pateikimo būdas.
 

„Čia jau vyksta tas pats, kas su psichologų rūmais. Problema yra mumyse, kaip atliekame vertinimus. Balsuosiu už, nors esu opozicijoje. Jei turiu savo nuomonę, jos nekeisiu“, – teigė Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė, visą laiką pasisakiusi, kad Odontologų rūmai privalo turėti autonomiją.

 
Kiti komiteto posėdyje dalyvavę parlamentarai vienbalsiai sutarė – reikia pagaliau eiti pirmyn ir užbaigti klausimą balsuojant.
Į kampą įspaustam pagaliau balsuoti komiteto pirmininkui Antanui Matului toks kolegų entuziazmas nepatiko. Imtasi naujo kozirio: esą balsuoti nepateikus ekspertinio vertinimo bendros išvados – Statuto pažeidimas.
 
„Buvau išreiškęs savo poziciją ir vertinimą pagal vieno išvadų rengėjo argumentus, bet kadangi yra dar trys, o nė vienas nepateikė pasiūlymų, mano vertinimas – pritarti ar ne – nebus korektiškas. Pagal Statutą tai sudėtinga daryti ir užtruks labai ilgai. Kaip apsispręsime, matysime, bet imuosi iniciatyvos artimiausiomis dienomis sukviesti visus išvadų rengėjus“, – kad šioje Seimo sesijoje bus apsispręsta, pažadėjo A.Matulas.
 
„Statuto straipsnis sako, kad turi būti paskirti išvadų rengėjai – du iš pozicijos ir du iš opozicijos. Neleidau sau užrašyti savo nuomonės už visus keturis, neturėčiau sutikti svartyti projekto, todėl negaliu pradėti leisti balsuoti, – tęsė komiteto pirmininkas, tikinęs, kad bandys priversti apderinti poziciją visus išvadų rengėjus. – Skirsime tam laiko tiek, kiek reikia. Susirinkime, rimtai išanalizuosime, pateiksime nuomonę. Neverskite manęs pažeisti Statuto. Leiskite išlikti principingam ir sąžiningam. Užbaigiam ir viskas“, – savo laikėsi A.Matulas, tiek gražiuoju, tiek piktuoju kalbintas užbaigti klausimą nedelsiant. Jam nenusileidus, dar bent vienai savaitei nukeltas Odontologų rūmų savivaldos grąžinimo klausimas, mat komiteto pirmininkas siūlė „susibėgti aptarti klausimo kitos savaitės eigoje“.
 
„Dalyvausiu, iš manęs dešra ir konservai“, – bandė juokauti R.Žemaitaitis.
„Dešromis neatsipirkti – čia tau ne rusija“, – posėdžiui tapus chaotiškam nerūpestingą ūpą palaikė ir L.Slušnys. Kiti posėdžio dalyviai nuobodulį dėl vėl atidėto sprendimo demonstravo palikdami salę.
 
Ekspertinės išvados – odontologų naudai
Nors išvados skirtos komiteto nariams, ne visiems svarstantiems projekto klausimą buvo paprastai pasiekiamos. O, panašu, ir menkai įdomios.
„Ar su ekspertiniu vertinimu esate susipažinę?“ – kolegų, kurie jau šnekučiavosi apie pietus, savaitgalį sužeistą koją, vis klausinėjo komiteto pirmininkas.
 

„Įdomu, kodėl man reikėjo išvadų prašyti atskirai, vietoje to, kad su komiteto nariais būtų pasidalyta? – į pirmininką kreipėsi parlamentarė Jurgita Sejonienė. – Kadangi susipažinau su vertinimo išvadomis, galiu pasakyti, jog Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ne į visus klausimus atsakė, kiti gi pakankamai išsamiai atsakė į ekspertų užduodamus klausimus ir vertina, kad savireguliacija yra skatintinas procesas. Jokios finansinės žalos valstybei dėl to nebus – rūmai patys save išlaiko. Galėtume diskutuoti nebent dėl termino – nežinau, ar dvidešimt šeštieji metai, kas pasiūlyta, yra tinkama data. Odontologų rūmai galėtų autonomiją įgauti jau kitų metų liepą.“

 
Teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadas pateikė Mykolo Romerio, Vilniaus ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetų ekspertai.
Mykolo Riomerio universiteto profesorė dr. Toma Birmontienė pateiktose išvadose atkreipė dėmesį, kad Odontologų rūmai nuo jų veiklos pradžios 2004 m. iki 2020 m.( 2019 m. reformos) vykdė odontologų ir burnos priežiūros specialistų profesinio licencijavimo funkcijas ir tai niekaip neigiamai nepaveikė šios profesijos patrauklumo, ką liudija ilgametis jos prestižas, siekis užsiimti šia profesine veikla.
 
Maža to, anot profesorės, grąžinant profesinio licencijavimo funkcijas, tikėtina, tai suteiks dar daugiau galimybių šios medicinos profesijos specialistams efektyviau spręsti su jų profesija susijusias problemas, kurias valstybės institucijų skiriami šiai sričiai vykdyti administravimo resursai paprastai yra susiję su didelėmis biurokratinėmis kliūtimis bei valstybės biudžeto išlaidomis.
 
„Centralizuota visų medicinos profesijų licencijavimą vykdanti valdymo sistema, be abejo, negali tinkamai įsigilinti į atskiros profesijos problemas, lanksčiai, efektyviai reaguoti į kylančius profesinės veiklos pokyčius“, – rašoma dokumente. Pažymėtina ir tai, kad vertinimui pateikti teisinio reguliavimo pokyčiai yra tiesiogiai nesietini su odontologijos paslaugų prieinamumu, kadangi jais sprendžiami kiti, su profesijos licencijavimo subjekto pakeitimais, siejami klausimai.
 
Toliau, kaip rašoma išvadose, ilgametė Odontologų rūmų veikla galėjo tapti pavyzdžiu ir kitoms medicinos profesijoms skatinant jų savivaldos modelių kūrimą, siekiant ne tik perimti kai kurias šiuo metu valstybės institucijų administruojamas funkcijas, bet ir prisiimti didesnę atsakomybę, siekiant gerinti profesinės veiklos prestižą ir kontrolę.
 
O teisinio reguliavimo kaita, anot ekspertės, susijusi su siekiu tam tikra apimtimi atkurti anksčiau vykdytas Odontologų rūmų funkcijas, neabejotinai susijusi ir su tam tikrų finansinių bei vadybinių resursų klausimu.
 
„Abejonės kyla ir dėl ankstesnio teisinio reguliavimo, kuriuo tokios funkcijos buvo pakeistos, jam įgyvendinti jau išleistų vadybinių ir finansinių resursų pagrįstumo, bei Odontologų rūmų patirtų teisėtų lūkesčių atlyginimo. Tai nebuvo tinkamai įvertinta, vykdant 2019 m. reformą. Taip pat galėtų būti keliamas klausimas ir dėl priežasčių, kurios lėmė 2019 m. reformos, panaikinusios ilgametį, įstatymu nustatytą, profesinės savireguliacijos modelį, teisinio reguliavimo kaitos, kuri galėtų būti vertinama ir kaip esminis tam tikros srities teisinio reguliavimo stabilumo sutrikdymas“, – analizavo prof. T.Birmontienė.
 
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas pateikė lakoniškesnį dokumentą. Prof. Dainiaus Razukevičiaus rengtose išvadose pažymėta, kad planuojamų pokyčių poveikis odontologijos paslaugų prieinamumui regionuose ir ten dirbančių specialistų darbo patrauklumui būtų neutralus arba neigiamas, jei tai didintų specialistų veiklos kaštus ar kompetencijos tobulinimo ir išlaikymo priemonės taptų sunkiau prieinamos. Vis dėlto bet kokiu atveju visi odontologijos srityje praktikuojančių specialistų veiklos kaštai neišvengiamai bus perkelti šių paslaugų gavėjams, kas sumažins šių paslaugų prieinamumą.
 
Taip pat ekspertas atkreipė dėmesį, ar nebus sukuriamos prielaidos profesinių kompetencijų erozijai neužtikrinant konferencijų, kursų ir kitų priemonių kokybės kontrolės. Nuogąstavo ir dėl to, kad dažnas teisinio reguliavimo keitimas turi neproporcingai daug resursų pasikeitusių teisinio reguliavimo iškeltų sąlygų atitikčiai užtikrinti, taip pat sukuria teisinio netikrumo prielaidą.
 
Vilniaus universitetas Odontologų rūmams atgavus savivaldą piešė optimistinį scenarijų pažerdamas naudas tiek valstybei, odontologams ir burnos priežiūros specialistams, tiek pacientams. Mat odontologų savivaldos reakcija į naujus klausimus, taikant savireguliavimo sistemą, būtų greitesnė ir efektyvesnė nei valstybės sprendimų priėmimas, kuris gali užtrukti ilgai, būti sudėtingas ir susijęs su didelėmis procedūrinėmis kliūtimis.
 
Išvadose kalbama ir aukštesnę specifinę kompetenciją: dėl didesnės specialistų kompetencijos savireguliacijos odontologų savivalda turės geresnes galimybes pritaikyti taisykles ir gaires prie konkrečios situacijos. Aukštesnis ir atitikties lygis.
 
Be to, būtų taupomi valstybės ištekliai. Anot Vilniaus universiteto išvadų rengėjų, savireguliacija yra ekonomiškai efektyvesnė, nes didžiąją dalį reguliavimo sąnaudų padengtų verslas, ne valstybė.
Odontologams ir burnos priežiūros specialistams prognozuojamos mažesnės išlaidos. „Tyrimai rodo, kad savireguliacija dažnai yra pigesnis ir mažiau apsunkinantis paslaugų teikėjus modelis nei panašus valstybinis reguliavimas, neatsižvelgiant į valstybės dalyvavimo lygį“, – rašoma išvadose.
 
Numatomas ir vartotojų pasitikėjimo didinimas bei verslo įvaizdžio gerinimas. Mat tai padeda užtikrinti produktų ir paslaugų kokybę ir gerą komercinę praktiką. Taip pat paslaugų teikėjų drausminimas, oficialaus valstybinio reguliavimo mažėjimas. Patikinama, kad savireguliacija yra lankstesnė priemonė, kurią galima lengviau pritaikyti prie kintančių sąlygų. Be to, savivalda turi geresnes galimybes teikti centralizuotas paslaugas nariams.
 
Vartotojams numatomas geresnis informavimas ir jų teisių užtikrinimas. Be to, savireguliacijos gali nustatyti vartotojams didesnę apsaugą ir teises, nei numato valstybinis reguliavimas.
 
Anot Vilniaus universiteto ekspertų, savireguliacija taip pat gali suteikti mechanizmus, kuriuos naudodami paslaugų teikėjai gali spręsti konkrečias problemas, susijusias su nesąžininga konkurencija ar kitokiu piktnaudžiavimu. Šiuos klausimus sprendžia kolegos, kurie išmano ir atpažįsta tokias praktikas.
 
Apibendrinamose išvadose Vilniaus universitetas konstatuoja, kad efektyvi odontologijos sektoriaus savireguliacija, įtvirtinta įstatymu, turi potencialą atnešti konkrečią naudą visoms suinteresuotoms šalims – tiek vartotojams, tiek odontologams ir burnos priežiūros specialistams, tiek valstybei. „Ekonominė Odontologų rūmams planuojamų perduoti licencijavimo ir šios veiklos priežiūros funkcijų nauda valstybei yra akivaizdi, nes finansinė licencijavimo ir priežiūros našta būtų perkelta iš valstybės odontologų savivaldai“, – užtikrintai dokumente dėstė Vilniaus universiteto docentas Gintautas Bartkus.

---

 
Komentaras
Mykolo Romerio universiteto prof. dr. Toma Birmontienė:

- Gaila, kad Seimo Sveikatos reikalų komitete per klausymus nepaviešino ekspertų parengtų išvadų. Tiesiog esu apakus. Buvau patikinta, kad tai bus visiems lengvai prieinama. Kaip suprantu, turbūt išvados neįtiko komitetui, kad taip „numarino.“ Komiteto nariams, kurie bando vilkinti procesą, išvados yra visiškai nepalankios – priešingos jų lūkesčiui.
 
Gaila, kad informaciją slepia, nors dar spalį buvo tai išsiųsta. Kaip taip gali būti? Mane stebina. Nebūtinai siekiant stabdyti procesą ir ieškant papildomų procedūrų reikia slėpti nepalankią informaciją. Net ir nepalankias išvadas reikėtų pateikti.
 
O kad vyks posėdis, sužinojau tik dieną prieš. Na, atsiprašau. Turėjau dar ir atsiprašyti, kad negalėsiu dalyvauti parašydama, jog tikiuosi, kad mano nuomonė bus prieinama posėdžio dalyviams. Jei net posėdžio dalyviams nebuvo dalinta... Nepadoru. Skandalinga. Tai – viešas dokumentas, kuris siųstas oficialiai.
 
Atvirai pasakius, turiu daug darbo ir tokiems reikalams negaliu skirti daug laiko. Tai nėra privilegija – tai darbas. Tai neįeina į mano pareigas. Nėra tokio įstatymo. O, pasirodo, ir nuomonės gautos nerodo. Skandalinga. Kyla klausimų dėl paties komiteto darbo principų. Gėda.
Kovoti prieš medikų savivaldą man nesuprantama. Nesuprantu noro centralizuoti ir viską spręsti patiems – tai praeitis.

---

Odontologų rūmų tarybos pirmininkė prof. dr. Vilma Brukienė:

- Prašymas ir parašų rinkimas dėl ekspertinių išvadų rengimo galimai buvo su viltimi iš kai kurių Seimo narių, kad jos bus nepalankios. Deja, įvyko kitaip. Paskutiniame Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje matėme, kad pirmininkas tiesiog jau nebesugalvoja, kaip toliau klausimą vilkinti. Po kelis kartus kvietė pasisakyti ekspertinių išvadų rengėjus, nors tai jau parašyta raštu ir užvirtinta parašu. Ką dar naujo jie galėtų pasakyti?
 
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto išvadų negalėtume net pavadinti ekspertinėmis. Tai gali būti traktuojama tik kaip nuomonė, nes kelti klausimai nėra šio universiteto nei studijų, nei mokslo tyrimų objektas. Tai juk teisiniai reikalai, viešojo administravimo funkcijos, todėl man keista, kaip galima prašyti visiškai su teise nesusijusio universiteto išvadų. Tai ir atsispindi jų pateiktose išvadose – tik kelios, visiškai niekuo neparemtos nuomonės, keli sakiniai, kurie nereferuoja į jokius mokslinius tyrimus, argumentus, praktikas, kas yra pateikiama kitų universitetų mokslinėse išvadose, kurias teikia teisės fakultetai – tai jų darbo laukas.
 
Istorija kartojasi, taip buvo ir su Vyriausybės išvada. Buvo galimai tikimasi, kad jos bus nepalankios. Iš pradžių tokios ir buvo. Daug dirbome, kad jos pasikeistų. Pavyko. Taigi ir šiuo atveju išlauksime, esame kantrūs. Diena, kai atgausime savivaldą, vis tiek neišvengiamai ateis. Kai kurie veikėjai įeis į istoriją kaip progreso stabdžiai. Aiškiai matyti, kas yra kas ir kas tą istoriją kuria.

 lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!