Jaučiasi įkaitais
Išvažiuojamasis Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdis, prie kurio prisijungė ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, buvo dviejų dalių. Pirmoji vyko institute. Tuomet persikėlė per kelią – į Santaros klinikas.
 
„Į Sveikatos reikalų komitetą raštu ir gyvai kreipėsi Nacionalinio vėžio instituto darbuotojai prašydami: „inicijuoti dialogą ir diskusiją dėl Nacionalinio vėžio instituto teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų vystymo plano, įtraukiant ne tik viešosios politikos formuotojus, tačiau ir instituto administraciją, darbuotojus bei juos atstovaujančias profesines sąjungas, pacientų organizacijas. Tad vykdydami jūsų valią sušaukėme neeilinį komiteto posėdį, idant įvyktų plati diskusija ir aptartume visas problemas, kurios egzistuoja eilę metų“, – vizito tikslą paaiškino komiteto pirmininkas Antanas Matulas.
 
Ne vieną kadenciją Sveikatos reikalų komitete dirbantis A.Matulas pripažino, kad politikai į instituto veiklą kišosi per daug ir per dažnai. Apie problemas jis sakė norintis išgirsti tiesiai iš darbuotojų lūpų. Savo ruožtu instituto darbuotojams atstovaujančios profesinės sąjungos kaip pagrindinę problemą įvardijo tai, jog onkologinius pacientus gydanti įstaiga jau kuris laikas neturi pastovaus vadovo, ir nežinia, kada bus skelbiamas konkursas šioms pareigoms užimti.
 
„Laikinas direktorius yra laikina valdžia, kai nėra vizijos ir visa tai persiduoda kolektyvui. Kai tik artėja koks nors posėdis, darbuotojai iš karto klausia, sakykite, ar mums jau rašyti prašymus išeiti iš darbo, ar mums jau ieškoti kito darbo? Todėl norime aiškumo, norime greitesnių sprendimų, nes laikinumas yra nežinia, kas su mumis bus ateityje. Ši mūsų netikrumo būsena gali persiduoti ir pacientams, ko visiškai nenorime“, – kalbėjo NVI darbuotojų profesinės sąjungos vadovė Regina Jarošienė.
 
Raštai „vaikšto“
A.Matulas pripažino, kad užsitęsęs vadovų laikinumas trukdo įstaigos veiklai, neprisideda prie instituto veiklos stabilumo, planavimo, vizijų kūrimo, tad pakvietė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovus pasiaiškinti, kada gi bus skelbiamas konkursas. Tiesa, komiteto posėdyje švietimo, mokslo ir sporto ministrė, priešingai nei sveikatos apsaugos ministras, nedalyvavo. Pasiteisinęs liga neatvyko ir švietimo viceministras. Klausimų laviną teko atlaikyti ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento direktorei Laimai Taparauskienei.
 
„Raštas bendromis pastangomis kartu su Sveikatos apsaugos ministerija išsiųstas ir yra derinama pozicija, kada galėtų būti paskelbtas konkursas. Šiuo metu galvojame, kad reikės užtikrinti pastovesnį instituto valdymo procesą“, – patikino ji.
Komiteto narė Orinta Leiputė nepasitenkino tokiu ministerijos atstovės atsakymu. „Dėl vadovo skyrimo yra nustatyti kokie nors terminai ar šiuo metu tik susirašinėjama?“ – neatlyžo parlamentarė.
 
„Institutas išskirtinis tuo, kad dalininkai jame du: Sveikatos apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. Sutinkame, kad tas laikinumas iš tikrųjų kelia tam tikrų klausimų ir galbūt įtampą bendruomenei. Šiuo metu iš mūsų tikrai yra iškeliavęs raštas. Bet supraskime, kad dvi ministerijos turi susitarti. Vis dėlto tikslas yra vienas – turėti pastovų instituto vadovą ir atsakyti žmonėms į klausimus, nes tikrai nesuprantu, kodėl jie galvoja apie tai, kad turi išeiti iš darbo“, – stebėjosi L.Taparauskienė.
 
„Kodėl nori išeiti iš darbo? Nematome perspektyvų!“ – replikavo profesinių sąjungų atstovė.
Į diskusiją įsitraukė parlamentaras Linas Slušnys. Politikas neabejojo įstaigos darbo kokybe, bet turėjo priekaištų jos vadybai. „SAM šioje įstaigoje praktiškai neturi jokios įtakos. Vadinkime, vieną balsą prie dešimt. O Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turi didelę įtaką. Bet kai kalbame apie finansavimą, turime visiškai atvirkštinę situaciją, – kalbėjo L.Slušnys, ir pridūrė, neabejojantis, kad niekas nesiruošia nei griauti šio pastato, nei atleidinėti darbuotojų. – Tokios kompetencijos ir taip pasirengusių specialistų iš tiesų niekas greitai nei paruoš, nei kur nors juos atrasime.“
 
Ministras kalba apie integraciją
„Daugiau nei prieš metus buvo pateikti teisės aktų projektai dėl įstaigos statuso keitimo. Išties, nėra čia susirinkę paranojiški žmonės. Jie išgyvena ir jaučia daugiau nei metus vykstančias diskusijas dėl tariamo Nacionalinio vėžio instituto statuso pakeitimo, o ne tik kad dėl NVI ir Santaros klinikų bendradarbiavimo galimybės“, – instituto darbuotojų pusėn stojo POLA organizacijos direktorė Neringa Čiakienė. Kolegę papildė organizacijos prezidentas Gediminas Žižys, pabrėždamas, kad instituto reorganizaciją reikėtų vertinti atsargiai, kadangi gali nukentėti pacientai. „Kada didesnis praryja mažesnį, didesnio viršenybė lieka visada. Ir resursų, ir vadybos prasme jau savarankiškumo nėra“, – akcentavo jis.
 
Diskusijų pabaigoje galiausiai pasisakė ir sveikatos apsaugos ministras. „Šioje diskusijos dalyje pajutau nekantrumą, norą užbėgti už akių, greičiau išgirsti galutinę išvadą. Man atrodo, kad svarbu, jog atskirtume asmeninį darbuotojų indėlį ir kompetencijas nuo organizacijos pasiekimų. Tai nėra tas pats“, – teigė A.Dulkys.
 
Jis sakė suprantąs dirbančiuosius institute. „Jūs teisūs: esate įkaitai, kadangi mes, valdžios institucijos, nesame sutvarkę organizacinių, vadybos klausimų. Ir kelių dalininkų buvimas, nesitarimai tarp ministerijų, kas kur kokį svorį turi, kieno koks finansinis indėlis, kieno koks yra atstovavimas, balsavimas ir taip toliau. Šie dalykai dabar yra aptariami, derinami. Klausiate, kokia mano, ministro pozicija? Manau, kad visos gydymo įstaigos ir Vėžio institutas turi būti vienas organizmas. Turi būti visiška ir racionali instituto integracija į sveikatos įstaigų tinklą“, – nuomonę išreiškė ministras.

---

 
Komentaras
Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė:

- Seimas pernai patvirtino Nacionalinio vėžio instituto įstatymo trečio straipsnio pakeitimą, kuriuo iš biudžetinės įstaigos jis tampa viešąją. Šios procedūros Vyriausybėje jau yra atliktos, patvirtinti nauji įstatai. Bet šioje vietoje yra tam tikrų problemų, kadangi, pavyzdžiui, netgi direktoriaus skyrimo ir įstaigos valdymo funkcijose yra tam tikrų neatitikimų, nes Sveikatos apsaugos ministerija turi per mažai galių. Mūsų supratimu, Nacionalinis vėžio institutas yra mišri įstaiga. Ji vienintelė iš trijų su puse tūkstančių įstaigų, esančių Lietuvoje, turi atskirą įstatymą. Kol ji buvo biudžetinė, dar galėjome toleruoti tai, kad vadovaujamasi Mokslo ir studijų įstatymo viršenybe ir baze, tiek skiriant direktorių, tiek valdant įstaigą, tiek reguliuojant visą įstaigos veiklą, ataskaitas. Dabar, kai ji tapo viešąja įstaiga, to toleruoti nebegalime. Ji yra gydymo įstaiga, 95 proc. finansuojama iš Privalomo sveikatos draudimo fondo biudžeto, ir turi būti integruota į mūsų asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklą. O mes turime pristatyti Vyriausybei viziją, kaip matome šios įstaigos integraciją.
 
Jeigu Vėžio institutą kas nors traktuoja, kad tai yra tik mokslo įstaiga, mes sakome kategorišką „ne“. Tai yra sveikatos priežiūros įstaiga, kuri pagal dabartinį reguliavimą yra mišri, ir visi teisės aktai, pradedant nuo direktoriaus skyrimo ir valdymo, turi būti tarp Švietimo ir mokslo įstatymo bei Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo suderinti. Tai yra pagrindinė problema, dėl ko kyla tarp mūsų dviejų ministerijų tam tikros diskusijos ir nesusikalbėjimai. Tad, šį kausimą ir turime spręsti. Ar turėsime Nacionalinio vėžio instituto įstatymą ir po juo einančius visus teisės aktus, kurie reguliuos taip, kad abiejų sistemų įstatymai derės? Tada praktiškai viską reikia iš naujo daryti. Arba, gal net nereikia to Nacionalinio vėžio instituto įstatymo...

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!