Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas sako, jog dėl dabartinės situacijos galima tik juodai pajuokauti – nė viena ligoninė nesulaukė tiek dėmesio kaip uostamiesčio universitetinė. Meras pripažįsta, jog pandemija išryškino kai kurias gydymo įstaigos problemas, tačiau nuėmus vadovą jos pačios neišsispręs.
„Visada patogiau patylėti, bet kartais prieštaraujame ne dėl to, kad kam nors kibtume į atlapus Vilniuje, bet norime drąsiai žiūrėdami į akis išsakyti savo nuomonę. Deja, tai ne visiems priimtina“, - sako Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.
- Praėjusią savaitę Klaipėda buvo atsidūrusi dėmesio centre, kokia situacija šiandien?
- Ne pirmą savaitę kaip mantrą kartoju, jog Klaipėda dėl jūrų uosto, oro uosto atsidūrė priešakinėse linijose kovojant su koronavirusu. Atliekame gerokai daugiau testavimo nei kur kitur regione. Natūralu, jog dėl to Klaipėda ir yra matoma. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, jog savivaldybės pavaldumo įstaiga yra viena iš penkių koordinuojančių pandemiją, taigi susiduria su tam tikrais iššūkiais.
- Kad jau užsiminėte apie iššūkius, tenkančius ligoninei, kuri pastaruoju metu dažnai linksniuota ne iš gerosios pusės... Kas, jūsų akimis žvelgiant, ten iš tikrųjų vyksta?
- Per pastarąsias turbūt dešimt dienų ligoninė susidūrė su krūva tyrinėtojų, vertintojų, analizuotojų bei stebėtojų. Galiu tik juodai pajuokauti, kad nė viena įstaiga šios pandemijos metu nesulaukė tokio dėmesio. Nesiimu vertinti, ar visi šie tyrimai būtini. Bet situacija yra tokia, kokia yra. Sutinku, kad gal daugiau yra nesusikalbėjimo, trūksta vidinės komunikacijos, dėl ko viskas išeina į viešumą. Šie aspektai veda prie to, kad nemažą laiko dalį, energijos, pastangų bei žmogiškųjų išteklių reikia skirti ne tik kovai su klastingu virusu, bet tikrinimams.
- Sveikatos apsaugos ministras tyrimą perdavė prokuratūrai. Atrodo, rimta. Tačiau jei iš tikrųjų situacija būtų tokia katastrofiška, kaip ją bandoma nupiešti, greičiausiai nekiltų klausimų nei dėl vadovo likimo poste, nei dėl tolesnio ligoninės darbo. Sprendimai būtų priimti nedelsiant. Dabar situacija truputį primena problemos stumdymą nuo vieno prie kito.
- Mintis teisinga. Informacijos teikimo būdas, apimtys ir kryptis turbūt pasėja tam tikrų dvejonių, ar tikrai mes viską žinome? Ar situaciją vertiname pagal visą informaciją, ar tik pagal tai, kiek ir kam jos yra pabarstoma. Iš aukščiausių tribūnų trinktelima kumščiu, esą situacija kritiška ir dramatiška, tad ją reikia keisti čia ir dabar. Tačiau kai skaitai paruoštus aktus, nebesupranti, ar tai jau yra apibendrintas tyrimų rezultatas ir kaip jį vertinti: kaip patvirtinamąjį aktą, išvadas ar rekomendacijas? Dabar gerai nepamenu, bet tame akte atrodo yra dviejų tyrimų išvados, dvylika ar trylika rekomendacijų ir jokių nurodymų, kuriuos reiktų vykdyti perspektyvoje. Sklando kalbų, kad dar ne viskas pateikta, o viskas atiduota prokuratūrai. Man sunku vertinti. Kokios medžiagos vertinimo ėmėsi prokuratūra? Tos, kurią gavome mes, ar platesnės? Nežinau. Nežinau nei Darbo inspekcijos, nei Akreditavimo tarnybos, nei kitų institucijų, kurios tyrė atskirai, atsakymų. Nematydami visumos, priimti galutinį, neskundžiamą sprendimą neisiima net ir politikai, kad ir kaip jie karštai nusiteikę. Kalbėjau su visų tarybos frakcijų vadovais (su meru kalbėjomės antradienį – red. past.). Tik konservatoriai laikosi kategoriško ir, mano manymu, kiek politizuoto požiūrio -
nuimti vadovą ir nebesiblaškyti. Kitos trys frakcijos, iš kurių dvi - opozicinės ir viena - pozicijoje, sako, kad sprendimus galima priimti turint visą informaciją ir matant visą kontekstą. Be to, reikia įvertinti, ar tie sprendimai padės suvaldyti situaciją. Kai kam atrodo, jog
nuėmus vadovą problemos išsispręstų pačios.
- Atleidus vadovą kažkam tektų perimti jo darbą. Kaži ar būtų norinčių šioje situacijoje... O gal jau kandidatai yra numatyti?
- Na, tie kurie nusiteikę kirsti, nelabai įsivaizduoja, kas bus po to. Aišku, visada reikia turėti variantą B. Jei dėl vienokių ar kitokių priežasčių atsirastų poreikis, prie įstaigos šturvalo stoti tai tikrai būtų kam. Yra pavaduotojai. Bet esmė - situacijos suvaldymas ir klaidų ištaisymas. Mano galva, pirmiausia būtina kuo greičiau grąžinti ligoninę į darbo vėžias, kad būtų teikiamos nutrūkusios paslaugos. Šį uždavinį supranta ir didžioji dauguma politikų. Po to galima kalbėti apie kitus pokyčius.
- Jums, kaip miesto vadovui, gali tekti prisiimti atsakomybę. Nekyla noras pasiduoti spaudimui ir priimti greitą sprendimą dėl universitetinės ligoninės vadovo?
- Psichologinis spaudimas išties didelis. Priimti primityvų sprendimą - tiesiog pakeisti vadovą - lengva. Jaučiu atsakomybę dėl universitetinės ligoninės veiklos tęstinumo. Kalbant jūriniais terminais, ligoninė dabar kaip laivas talžoma, keliose vietose iš rimtų pabūklų pramušti bortai, bet mano tikslas - gelbėti ne kapitono kepurę, o gydymo įstaigos potencialą.
Suprantu, kad yra norinčių ir kalaviju pamojuoti, ir
nuėmus vadovą po to bylinėtis teismuose, teisingas tai žingsnis ar ne. Bet esmė yra atsakomybė. Ligoninė yra vienintelė gydymo įstaiga regione, tiesiogiai kovojanti su COVID-19. Jei nustatomi trūkumai, juos reikia šalinti. Todėl šioje situacijoje sprendimus priimu per atsakomybės, o ne emocijų prizmę.
- Karščiavimo klinikos steigimas Klaipėdoje taip pat nepraėjo be triukšmo. Gal čia tokia klaipėdiečių natūra - prieštarauti raštams, kurie atkeliauja iš sostinėje įsikūrusių ministerijų?
- Tai nėra noras prieštarauti bet kam. Bet kartu nėra aklas ir paklusnus susitaikymas su matomomis tobulintinomis aplinkybėmis. Reakcijų buvo įvairių, bet galų gale rastas sprendimas. Karščiavimo klinika dabar veikia. Kai ką gal ir sujudinome, bet tai davė gerų rezultatų, nes karščiavimo klinikų steigimo tvarkoje atsirado pakeitimų, kurie ir kitiems palengvina gyvenimą. Jei anksčiau šiam darbui buvo galima pasitelkti tik savivaldybės pavaldumo įstaigas, dabar galima įtraukti ir kitas. Aišku, mes susirinkome visas strėles ir skeveldras, bet pasistengėme ne tik dėl savęs. Visada patogiau patylėti, bet kartais prieštaraujame ne dėl to, kad kam nors kibtume į atlapus Vilniuje, bet norime drąsiai žiūrėdami į akis išsakyti savo nuomonę. Deja, tai ne visiems priimtina.
- Kokią svarbią pamoką išmokote šio karantino sąlygomis?
- Branginti gerą žodį, žvilgsnį ar intenciją, pagalbos petį. Suvokiau, kaip tai yra svarbu. Bet svarbiausia pamoka, kad sveikas būsi tiek, kiek pats pasirūpinsi savo sveikata. Akivaizdu, kad kartais mes per mažai ja rūpinamės.
Politinė karjera
2000 m. išrinktas Klaipėdos m. savivaldybės tarybos nariu.
2004 m. Klaipėdos m. Danės vienmandatėje apygardoje išrinktas LRS nariu. Tuo metu buvo Liberalų ir centro sąjungos nariu.
2008 m. Klaipėdos m. Danės vienmandatėje apygardoje išrinktas LRS nariu.
2011 m. kartu su Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio sąrašu pateko į Klaipėdos miesto tarybą.
2015 m. pirmą kartą Lietuvoje surengtų tiesioginių savivaldybių merų rinkimų metu išrinktas antrajai Klaipėdos miesto savivaldybės mero kadencijai.
2019 m. trečią kartą išrinktas Klaipėdos miesto meru.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: