Nuotolinės studijos – misija įmanoma

Evelina Machova
2020-04-10
Dėstytojai, dekanai neslepia - pastarosios karantino savaitės nebuvo lengvos, mat vos per kelias dienas reikėjo perorganizuoti įprastą studijų tvarką. Kokių naujų sprendimų teko priimti medicinos ir sveikatos mokslų aukštosioms mokykloms?
Nuotolinės studijos – misija įmanoma

Pokyčiai vos ne per dieną
Kaip sako aukštųjų mokyklų atstovai, per labai trumpą laiką turėjo pasikeisti mokymo veiklos, medžiagos pristatymo formos, užduotys, vertinimas.

„Šiandienos situacija universitetams „metė iššūkį“: teko pasiruošti netikėtiems pokyčiams, persiorientuoti kone per dieną, bet studijos nebuvo nutrauktos, mokymosi procesas nesustojo. Studijų programos nuosekliai ir sklandžiai perėjo į virtualią erdvę. Galime teigti, kad su šiuo iššūkiu susidorojome“, - sako Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas prof. Algirdas Utkus.


Anot Kauno kolegijos Medicinos fakulteto dekano Juliaus Dovydaičio, tik paskelbus karantiną kaip ir didžiojoje dalyje aukštųjų mokyklų studijų procesas buvo šiek tiek pristabdytas. Laikas skirtas pasiruošti nuotolinėms studijoms. „Buvo intensyvus laikotarpis. Turėjome iš esmės pergalvoti studijų organizavimo procesus, pritaikyti nuotolinio darbo aplinkoms. Pasirengimas pareikalavo visų sutelktumo, išmonės, daug kruopštaus ir atsakingo darbo. Taip pat naujų sprendimų ir alternatyvų ieškojimo“, - sako J.Dovydaitis.

Dviejų savaičių pasirengti prireikė ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetui.
 

„Studijoms pasirinkome jau išbandytą sistemą „Moodle“ ir programą „MS Office Teams“. Šiuo metu vyksta ta studijų dalis, kurią galima įvykdyti nuotoliniu būdu. Dirbame su savarankiškais, protingais, itin motyvuotais jaunais žmonėmis. Nuotolinės studijos padėjo tarp dėstytojų ir studentų užmegzti produktyvų dialogą: abi pusės aktyviai diskutuoja, siūlo sprendimus, kaip optimizuoti nuotolinių studijų procesą, kad jis būtų veiksmingesnis, kad būtų protingiau išnaudojamas laikas“, - patirtimi dalinasi LSMU Studijų centro vadovas prof. Žilvinas Dambrauskas.



Pasisėmė naujos patirties
Tiesa, dirbti nuotoliniu būdu dalis aukštųjų mokyklų bandė ir anksčiau. Tarkim VU Medicinos fakulteto dėstytojai, pasak dekano, jau ir anksčiau gana sėkmingai naudojo virtualią mokymosi aplinką. Nors neslepia, jog buvo kilę ir keblumų. Vis dėlto, pasak prof. A.Utkaus, tokiomis aplinkybėmis, svarbus galutinis rezultatas – išmokti pačiam ir rasti būdą mokyti kitus, visa kita - tik detalės.
„Nuotolinės studijos vyksta ne tik lietuviams, bet ir užsienio studentams. Mūsų žiniomis, maždaug penkiasdešimt procentų jų yra sugrįžę į gimtąsias šalis ir medicinos bei odontologijos studijas tęsia būdami namuose, kiti liko Lietuvoje“, - sako prof. A.Utkus.

Vilniaus kolegijos direktoriaus pavaduotoja studijoms Rita Liepuonienė teigia, jog kolegijoje dalis programų nuotoliniu būdu buvo vykdomos ir anksčiau. „Daugumoje fakultetų tik paskelbus karantiną buvo perkeltos Velykų atostogos, todėl dėstytojai turėjo galimybę geriau pasirengti nuotoliniam darbui. Iki šios situacijos fakultetus skatinome plėtoti nuotolines studijas arba mišriu būdu vykdomas nuotolines studijas (blended learning), kadangi tai didina jų  prieinamumą bei patrauklumą derinat su darbu, šeima“, - sako R.Liepuonienė.
Nuotolinių studijų patirtis paskatino atkreipti dėmesį ir į kitus aspektus. „Pastebėjome, jog nuotolinėms studijoms išties svarbu turėti vieną ar dvi aiškias skaitmenines platformas, idant visi įmanomi ištekliai būtų sutelkti vienoje vietoje. Pirmoji nuotolinių studijų savaitė buvo tam tikras lūžis: ir studentai, ir dėstytojai intensyviai komunikavo ir ieškojo sprendimų, tad antrąją savaitę jau sulaukėme nemažai teigiamų įvertinimų“, - sako prof. Ž.Dambrauskas.

Apmaudžiausia dėl praktikinių užsiėmimų

Pasak Klaipėdos universiteto rektoriaus prof. Artūro Razbadausko, didžiausias iššūkis buvo operatyviai parengti infrastruktūrą. „Tačiau universiteto darbuotojų susitelkimo ir profesionalumo dėka viskas pavyko sklandžiai. Paskaitos vedamos naudojant vaizdo konferencijoms skirtas priemones tvarkaraštyje nurodytu laiku, naudojant universiteto virtualią mokymosi aplinką“, - sako rektorius.


Nors nuotolinis mokymas Klaipėdos universitete - ne naujiena, jo plėtra vyko ganėtinai vangiai. Dabar ankstesni argumentai, kodėl nuotolinis mokymas yra netinkamas, nepritaikomas, prarado prasmę. „Esame optimistai, karantine atradę ir pozityvių dalykų: gal kiek anksti džiaugtis, bet stebime proveržį nuotolinio mokymo priemonių naudojimo srityje ir tikimės, kad pasibaigus krizei didžioji dalis dėstytojų integruos šias priemones į savo kursus ir sėkmingai naudos ateityje“, - sako KU studijų prorektorė dr. Sonata Mačiulskytė.
 
Vis dėlto daugiausiai iššūkių kelia klinikiniai ir praktiniai užsiėmimai. „Jie šiuo metu vykti negali, - sako prof. A.Utkus. - Tačiau dėstytojams leista interpretuoti ir lanksčiai vertinti susidariusią situaciją, siekiant suteikti maksimalias žinias ir išlaikyti mokymosi standartą. Čia gelbėja duomenų bazės ir virtualių pacientų mokymosi platformos.“
J.Dovydaitis pritaria, jog tai, kad negalima studentams organizuoti praktikinių užsiėmimų, laboratorinių darbų, apmaudžiausia. Nepaisant to, studijų proceso nuspręsta nestabdyti.

 

„Ieškome sprendimų, kaip studentų praktines žinias ir įgūdžius plėtoti esamomis sąlygomis. Pergalvojamos praktinės užduotys, studentams pateikiama daug vaizdo medžiagos, orientuojamasi į klinikinių situacijų, atvejų analizę, problemų sprendimu grįstą mokymą“, - sako Kauno kolegijos Medicinos fakulteto dekanas Julius Dovydaitis.

 
„Žinoma, studentai ir dėstytojai labiausiai nerimauja dėl praktinių įgūdžių: dėl LSMU studijų specifikos nemažos dalies praktinių dalykų dėstyti nuotoliniu būdu neįmanoma - reikia būti klinikinėje aplinkoje, bendrauti su pacientais. Tačiau pastarosios pasirengimo ir realaus nuotolinio darbo savaitės universitete dar kartą paskatino peržiūrėti ir išgryninti įgūdžių sąrašą, kurie turi būti ugdomi ir įgyjami tik tiesioginiu būdu, įvertinti, kiek tam reikia skirti laiko. Ši informacija bus itin naudinga, kadangi rengiamasi reikšmingai atnaujinti kai kurias studijų programas“, - sako prof. Ž.Dambrauskas.


Komentaras
Mykolo Romerio universiteto Politikos mokslų instituto profesorė ir Sveikatos tyrimų laboratorijos vadovė dr. Danguolė Jankauskienė:


- Mykolo Romerio universitete dalį  dalykų ir prieš karantiną dėstėme nuotoliniu būdu. Todėl pereiti į  visiškai nuotolines studijas didelės bėdos nebuvo. Turime stiprią nuotolinių studijų grupę, kuri geranoriškai padeda dėstytojams. Dar iki karantino rengėme intensyvius mokymus dėstytojams, kaip naudoti platformas, o per karantiną ypač daug tokių konsultacijų buvo pravesta. Mokėmės, kaip  naudoti „Moodle“ ir kitas aplinkas, sukurti testus, kaip importuoti ir paruošti klausimus, kaip vertinti atvirus klausimus, kaip susikurti ir naudoti lankomumo, apklausų, atsiliepimų įrankius, kaip stebėti studento dalyvavimą aplinkoje ir gauti ataskaitą laiko juostoje, kaip organizuoti egzaminus. Universiteto vadovybė ir studentai  yra patenkinti rezultatais. Beje, mūsų Sveikatos politikos ir vadybos studijų programoje apie pusę turinio yra dėstoma nuotoliniu būdu.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      J.Buterlevičiūtė: gyventi kančioje nėra normalu

      J.Buterlevičiūtė: gyventi kančioje nėra normalu

      „Jis taip vaitodavo iš skausmo, kad galvą užsidengdavo pagalve“, – apie sunkiai sergančiųjų kasdienybę pasakoja skausmo specialist...
      A.Slatvickis: esu geriausias specialistas, gydantis priklausomybes

      A.Slatvickis: esu geriausias specialistas, gydantis priklausomybes

      „Esu geriausias specialistas, gydantis priklausomybes“, – nebesikuklina profesinės stiprybės pripažinti Klaipėdo...

      Budinti vaistinė


      „Gintarinė vaistinė“: teismo sprendimas rodo, kad esame teisūs

      „Gintarinė vaistinė“: teismo sprendimas rodo, kad esame teisūs

      Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai priėmė sprendimą panaikinti 2022 m. gruodžio 9 d. Konkurencijos tarybos nutarimą ir j...
      Pokyčiai dėl vaistų prieinamumo – tik kosmetiniai?

      Pokyčiai dėl vaistų prieinamumo – tik kosmetiniai?

      Įvairiuose formatuose ne kartą kalbėta, kad gyvybiškai svarbių vaistų kompensavimas Lietuvos pacientams stringa ir dėl itin...

      razinka


      Sveika šeima


      Pogimdyvinės depresijos skyrius? Kodėl gi ne!

      Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (LGKT) pateikė siūlymą Sveikatos apsaugos ministerijai steigti skyrius, neatskiriančius psichologines problemas patiriančios mamos ir naujagimio. „Sunkiausiose situacijose reikia pritaikytų sąlygų, paruoštų specialistų ir papildomo laiko. Vien skyriaus įsteigimas problemos nei&scaro...

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      Vienas kraujo lašas atskleis, kiek liko gyventi

      Naujas tyrimas rodo, kad paprastas kraujo ar seilių testas gali padėti nustatyti tikėtiną gyvenimo trukmę. „Medical News Today“ skelbia, kad šis tyrimas atveria naujas galimybes ankstyvai diagnostikai ir tikslinėms intervencijoms, padedančioms išlaikyti gerą žmogaus sveikatą amžėjant.

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Pažinti sapioseksualą
      Henrikas Vaitiekūnas Pažinti sapioseksualą
      Kai kelionė tampa gyvybės klausimu: onkologinių pacientų pavėžėjimas
      Marius Čiurlionis Kai kelionė tampa gyvybės klausimu: onkologinių pacientų pavėžėjimas
      Socdemų sveikatos reforma Jums kainuos sveikatą ir pažeis Konstituciją
      Vytautas Mitalas Socdemų sveikatos reforma Jums kainuos sveikatą ir pažeis Konstituciją

      Naujas numeris