Nuotolinės studijos – misija įmanoma

Evelina Machova
2020-04-10
Dėstytojai, dekanai neslepia - pastarosios karantino savaitės nebuvo lengvos, mat vos per kelias dienas reikėjo perorganizuoti įprastą studijų tvarką. Kokių naujų sprendimų teko priimti medicinos ir sveikatos mokslų aukštosioms mokykloms?
Nuotolinės studijos – misija įmanoma

Pokyčiai vos ne per dieną
Kaip sako aukštųjų mokyklų atstovai, per labai trumpą laiką turėjo pasikeisti mokymo veiklos, medžiagos pristatymo formos, užduotys, vertinimas.

„Šiandienos situacija universitetams „metė iššūkį“: teko pasiruošti netikėtiems pokyčiams, persiorientuoti kone per dieną, bet studijos nebuvo nutrauktos, mokymosi procesas nesustojo. Studijų programos nuosekliai ir sklandžiai perėjo į virtualią erdvę. Galime teigti, kad su šiuo iššūkiu susidorojome“, - sako Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas prof. Algirdas Utkus.


Anot Kauno kolegijos Medicinos fakulteto dekano Juliaus Dovydaičio, tik paskelbus karantiną kaip ir didžiojoje dalyje aukštųjų mokyklų studijų procesas buvo šiek tiek pristabdytas. Laikas skirtas pasiruošti nuotolinėms studijoms. „Buvo intensyvus laikotarpis. Turėjome iš esmės pergalvoti studijų organizavimo procesus, pritaikyti nuotolinio darbo aplinkoms. Pasirengimas pareikalavo visų sutelktumo, išmonės, daug kruopštaus ir atsakingo darbo. Taip pat naujų sprendimų ir alternatyvų ieškojimo“, - sako J.Dovydaitis.

Dviejų savaičių pasirengti prireikė ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetui.
 

„Studijoms pasirinkome jau išbandytą sistemą „Moodle“ ir programą „MS Office Teams“. Šiuo metu vyksta ta studijų dalis, kurią galima įvykdyti nuotoliniu būdu. Dirbame su savarankiškais, protingais, itin motyvuotais jaunais žmonėmis. Nuotolinės studijos padėjo tarp dėstytojų ir studentų užmegzti produktyvų dialogą: abi pusės aktyviai diskutuoja, siūlo sprendimus, kaip optimizuoti nuotolinių studijų procesą, kad jis būtų veiksmingesnis, kad būtų protingiau išnaudojamas laikas“, - patirtimi dalinasi LSMU Studijų centro vadovas prof. Žilvinas Dambrauskas.



Pasisėmė naujos patirties
Tiesa, dirbti nuotoliniu būdu dalis aukštųjų mokyklų bandė ir anksčiau. Tarkim VU Medicinos fakulteto dėstytojai, pasak dekano, jau ir anksčiau gana sėkmingai naudojo virtualią mokymosi aplinką. Nors neslepia, jog buvo kilę ir keblumų. Vis dėlto, pasak prof. A.Utkaus, tokiomis aplinkybėmis, svarbus galutinis rezultatas – išmokti pačiam ir rasti būdą mokyti kitus, visa kita - tik detalės.
„Nuotolinės studijos vyksta ne tik lietuviams, bet ir užsienio studentams. Mūsų žiniomis, maždaug penkiasdešimt procentų jų yra sugrįžę į gimtąsias šalis ir medicinos bei odontologijos studijas tęsia būdami namuose, kiti liko Lietuvoje“, - sako prof. A.Utkus.

Vilniaus kolegijos direktoriaus pavaduotoja studijoms Rita Liepuonienė teigia, jog kolegijoje dalis programų nuotoliniu būdu buvo vykdomos ir anksčiau. „Daugumoje fakultetų tik paskelbus karantiną buvo perkeltos Velykų atostogos, todėl dėstytojai turėjo galimybę geriau pasirengti nuotoliniam darbui. Iki šios situacijos fakultetus skatinome plėtoti nuotolines studijas arba mišriu būdu vykdomas nuotolines studijas (blended learning), kadangi tai didina jų  prieinamumą bei patrauklumą derinat su darbu, šeima“, - sako R.Liepuonienė.
Nuotolinių studijų patirtis paskatino atkreipti dėmesį ir į kitus aspektus. „Pastebėjome, jog nuotolinėms studijoms išties svarbu turėti vieną ar dvi aiškias skaitmenines platformas, idant visi įmanomi ištekliai būtų sutelkti vienoje vietoje. Pirmoji nuotolinių studijų savaitė buvo tam tikras lūžis: ir studentai, ir dėstytojai intensyviai komunikavo ir ieškojo sprendimų, tad antrąją savaitę jau sulaukėme nemažai teigiamų įvertinimų“, - sako prof. Ž.Dambrauskas.

Apmaudžiausia dėl praktikinių užsiėmimų

Pasak Klaipėdos universiteto rektoriaus prof. Artūro Razbadausko, didžiausias iššūkis buvo operatyviai parengti infrastruktūrą. „Tačiau universiteto darbuotojų susitelkimo ir profesionalumo dėka viskas pavyko sklandžiai. Paskaitos vedamos naudojant vaizdo konferencijoms skirtas priemones tvarkaraštyje nurodytu laiku, naudojant universiteto virtualią mokymosi aplinką“, - sako rektorius.


Nors nuotolinis mokymas Klaipėdos universitete - ne naujiena, jo plėtra vyko ganėtinai vangiai. Dabar ankstesni argumentai, kodėl nuotolinis mokymas yra netinkamas, nepritaikomas, prarado prasmę. „Esame optimistai, karantine atradę ir pozityvių dalykų: gal kiek anksti džiaugtis, bet stebime proveržį nuotolinio mokymo priemonių naudojimo srityje ir tikimės, kad pasibaigus krizei didžioji dalis dėstytojų integruos šias priemones į savo kursus ir sėkmingai naudos ateityje“, - sako KU studijų prorektorė dr. Sonata Mačiulskytė.
 
Vis dėlto daugiausiai iššūkių kelia klinikiniai ir praktiniai užsiėmimai. „Jie šiuo metu vykti negali, - sako prof. A.Utkus. - Tačiau dėstytojams leista interpretuoti ir lanksčiai vertinti susidariusią situaciją, siekiant suteikti maksimalias žinias ir išlaikyti mokymosi standartą. Čia gelbėja duomenų bazės ir virtualių pacientų mokymosi platformos.“
J.Dovydaitis pritaria, jog tai, kad negalima studentams organizuoti praktikinių užsiėmimų, laboratorinių darbų, apmaudžiausia. Nepaisant to, studijų proceso nuspręsta nestabdyti.

 

„Ieškome sprendimų, kaip studentų praktines žinias ir įgūdžius plėtoti esamomis sąlygomis. Pergalvojamos praktinės užduotys, studentams pateikiama daug vaizdo medžiagos, orientuojamasi į klinikinių situacijų, atvejų analizę, problemų sprendimu grįstą mokymą“, - sako Kauno kolegijos Medicinos fakulteto dekanas Julius Dovydaitis.

 
„Žinoma, studentai ir dėstytojai labiausiai nerimauja dėl praktinių įgūdžių: dėl LSMU studijų specifikos nemažos dalies praktinių dalykų dėstyti nuotoliniu būdu neįmanoma - reikia būti klinikinėje aplinkoje, bendrauti su pacientais. Tačiau pastarosios pasirengimo ir realaus nuotolinio darbo savaitės universitete dar kartą paskatino peržiūrėti ir išgryninti įgūdžių sąrašą, kurie turi būti ugdomi ir įgyjami tik tiesioginiu būdu, įvertinti, kiek tam reikia skirti laiko. Ši informacija bus itin naudinga, kadangi rengiamasi reikšmingai atnaujinti kai kurias studijų programas“, - sako prof. Ž.Dambrauskas.


Komentaras
Mykolo Romerio universiteto Politikos mokslų instituto profesorė ir Sveikatos tyrimų laboratorijos vadovė dr. Danguolė Jankauskienė:


- Mykolo Romerio universitete dalį  dalykų ir prieš karantiną dėstėme nuotoliniu būdu. Todėl pereiti į  visiškai nuotolines studijas didelės bėdos nebuvo. Turime stiprią nuotolinių studijų grupę, kuri geranoriškai padeda dėstytojams. Dar iki karantino rengėme intensyvius mokymus dėstytojams, kaip naudoti platformas, o per karantiną ypač daug tokių konsultacijų buvo pravesta. Mokėmės, kaip  naudoti „Moodle“ ir kitas aplinkas, sukurti testus, kaip importuoti ir paruošti klausimus, kaip vertinti atvirus klausimus, kaip susikurti ir naudoti lankomumo, apklausų, atsiliepimų įrankius, kaip stebėti studento dalyvavimą aplinkoje ir gauti ataskaitą laiko juostoje, kaip organizuoti egzaminus. Universiteto vadovybė ir studentai  yra patenkinti rezultatais. Beje, mūsų Sveikatos politikos ir vadybos studijų programoje apie pusę turinio yra dėstoma nuotoliniu būdu.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Apie tykančią ligą pašnibždėjo troškulys

      Apie tykančią ligą pašnibždėjo troškulys

      Pasislėpusi liga. Taip dauginę mielomą apibūdina trečius metus su ja gyvenanti šiaulietė Irma (51 m.). Kraujo vėžys atėmė i...
      Donatas Venskutonis: „Įprastinės chirurgijos šiuo metu liko nedaug“

      Donatas Venskutonis: „Įprastinės chirurgijos šiuo metu liko nedaug“

      LSMU Kauno ligoninės Bendrosios chirurgijos klinikos vadovas, abdominalinis chirurgas, koloproktologas prof. dr. ...

      Budinti vaistinė


      Nuo COVID-19 pradėti skiepyti šalies vaistininkai

      Nuo COVID-19 pradėti skiepyti šalies vaistininkai

      Pagrindinis šalies vaistinių tinklas „Eurovaistinė“ informuoja, kad įmonės darbuotojai jau pavieniais atvejais ...
      Seimas įteisino didesnes vaistų kompensacijas nepasiturintiems

      Seimas įteisino didesnes vaistų kompensacijas nepasiturintiems

      Nuo kovo 1-osios valstybė kiek daugiau kompensuos už vaistus ir jų priemokas nepasiturintiems, neįgaliesiems ir pensininkams. ...

      Sveika šeima


      Vyriškumui sušlubavus

      Kalbėti apie sutrikusią erekciją vyrams gali būti nejauku. Tačiau verta. O ypač gydytojo kabinete. Mat funkcijos sutrikimas gali prognozuoti ne tik su lytiniu gyvenimu susijusias sveikatos problemas. Apie tai pokalbis su profesoriumi, habilituotu medicinos mokslo daktaru Baliu Dainiu.

      Sveikatos horoskopas


      Gruodžio 14-20 d.

      Avi­nas
      Sap­nai, su­sap­nuo­ti pir­ma­die­nio nak­tį, pil­dy­sis ar­ti­miau­siu lai­ku. Penk­ta­die­nį jau­si­te ener­gi­jos ir ge­ros nuo­tai­kos ant­plū­dį. Sa­vait­ga­lį eu­fo­ri­ja kiek nu­slūgs, ta­čiau nu­si­min­ti ne­ver­ta - ūpas pa­kils, jei at­si­pa­lai­duo­si­te namie su knyga ar karštoje vonioje.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      Izraelio vakcinacija: palestiniečiai „ant ledo“

      Dar praėjusių metų gruodžio 19-ąją per televiziją gyvai transliuota Izraelio ministro pirmininko Benjamin Netanyahu vakcinacija nuo koronaviruso davė startą beveik visuotinam vakcinavimui. Per dvi savaites išganingos vakcinos sulaukė apie 12 proc. Izraelio gyventojų ir šalis pagarsėjo kaip viena greičiausiai vakcinuojan...

      Komentarai


      Tema ir būsimos potemės
      Henrikas Vaitiekūnas Tema ir būsimos potemės
      Pulti ant kelių? Taip!
      Henrikas Vaitiekūnas Pulti ant kelių? Taip!
      Keistoji medicina
      Henrikas Vaitiekūnas Keistoji medicina

      Naujas numeris

























      Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica