Įvedus karantiną privačios medicinos klinikos buvo priverstos ieškoti sprendimų, kaip pasirūpinti pacientais ir neprarasti klientų, iki tol pratusių gauti paslaugas gana greitai, kad ir mokamai. Ar prigis nuotolinės konsultacijos ir karantinui pasibaigus? Paklausėme gydytojų, kokios jų patirtys konsultuojant pacientus nuotoliniu būdu.
„Northway“ medicinos centro šeimos gydytojas Valerijus Morozovas:
- Tai, kas seniau vadinta nuotoline konsultacija, dažniausiai buvo tik prieš tai išrašytų vaistų pratęsimas ar tyrimų komentavimas. Tad tos tikrosios nuotolinės konsultacijos atsirado tik su karantinu.
Didžiajai daliai pacientų nuotolinė konsultacija yra kur kas greitesnė ir patogesnė, nei atvykimas pas gydytoją. Mat bent du trečdaliai pas gydytoją eina ne gydymo, o popieriuko: recepto, nedarbingumo pratęsimo, pažymos. Nuotolinis konsultavimas pasiteisina ir kai reikalinga pirminė konsultacija, pavyzdžiui, dėl pakilusios temperatūros, vaistų paskyrimo, įspėjimo, kokius simptomus stebėti ir kaip elgtis kelias dienas.
Kitas svarbus dalykas – ar pacientas sugeba tiksliai ir išsamiai papasakoti savijautą, yra adekvatus nehiperbolizuoti simptomų. Būtų gerai, kad prieš nuotolinę konsultaciją jis pasiruoštų ir atliktų tam tikrus namų darbus: apsižiūrėtų kūną ar nėra bėrimų, pasimatuotų temperatūrą, pasitikrintų gerklę, jeigu turi lėtinių ligų, pasimatuotų, tarkime, kraujospūdį, susidėtų šalia visus vartojamus vaistus. Galbūt su nuotolinėmis konsultacijomis kiek sunkiau senjorams, kurie prasčiau orientuojasi technologijose. Beje, tokių konsultacijų privalumas – vienas didžiausių – kai nėra fizinių eilių, sumažėja galimybė vieniems nuo kitų užsikrėsti įvairiais virusais ar kitomis ligomis. Manau, būtų puiku, jeigu pasibaigus karantinui šios konsultacijos išliktų prieinamos tiems, kam jų reikia.
Klinikos „Mama, aš sergu“ įkūrėja, vaikų ligų gydytoja, pulmonologė-alergologė Indrė Plėštytė-Būtienė:
- Mūsų klinika ir aš dar iki karantino konsultavau pacientus nuotoliniu būdu, tiesa, gerokai mažiau. Prasidėjus karantinui šią paslaugą gerokai išplėtėme ir esame patenkinti, matome augantį jos poreikį.
Smagu, jog gydytojas ir pacientai gali pasirinkti, kokia forma patogiau vykdyti konsultaciją: telefonu ar su vaizdu. Aš pradėjau teikti ne tik paprastas pusvalandžio trukmės, bet ir savaitės trukmės nuotolines konsultacijas. Tėvai kreipiasi susirgus vaikui ir mes visą savaitę palaikome ryšį, kartu stebime vaiko būklę, žiūrime, kaip reaguoja į paskirtus vaistus. Tėvai gali skambinti su vaizdu, filmuoti, fotografuoti vaikus ir atsiųsti parodyti. Tokios konsultacijos ramina tėvus, padeda nepanikuoti, ir man ramu, kad pacientas sveiksta, jaučiasi vis geriau. Vadinu save virtualia daktare.
Dar vienas privalumas – jeigu per pirminę konsultaciją gydytojas paskiria tyrimus, tėvai su vaiku važiuodami jų atlikti sugaišta žymiai mažiau laiko, nei fiziškai būdami konsultacijoje, laukdami tyrimo rezultatų ir dar aptarimo. Kai kuriuos tyrimus, pavyzdžiui, šlapimo tėvai gali atvežti ir be vaikų. Nuotolinis konsultavimas leidžia tėvams patogioje aplinkoje išsamiai nupasakoti simptomus, o gydytojui neskubant surinkti pakankamą informaciją. Beje, įvedus karantiną teko konsultuoti nemažai užsienyje įstrigusių lietuvių vaikų. Ir šiuo atveju atstumas nėra kliūtis.
„Asmens sveikatos klinikos“ psichiatras – psichoterapeutas Edgaras Čiuras:
- Mano patirtis yra pozityvi ir manau, kad nuotolinio konsultavimo modelis tikrai pasiteisino. Karantino metu paklausa stipriai išaugo, o efektyvumu tokios konsultacijos prilygsta gyvoms. Amerikos psichiatrų asociacijos taip pat sako, jog jos yra lygiavertės.
Tokio pobūdžio psichiatrų, psichoterapeutų konsultacijos turi privalumų pacientui: taupomas laikas, nereikia važinėti pas gydytoją, lengviau suderinti darbus ir asmeninį gyvenimą. Patogu ir tiems, kuriems sunkiau judėti dėl amžiaus ar sveikatos problemų. Karantininė patirtis rodo, jog žmogui lengviau atsipalaiduoti namuose: jie jaučiasi ramiau, greičiau atsiveria. Nuotolinės konsultacijos tapo prieinamos ir mūsų tautiečiams, gyvenantiems kitose šalyse, kur į vietos specialistus jie nesikreipdavo dėl kalbos barjero, o į Lietuvą grįždavo per retai, kad konsultacijos būtų nuoseklios.
Žinoma, yra atvejų, kai nuotolinė konsultacija nebus tinkamas pasirinkimas, ypač, jeigu reikalingas kokių nors fobijų gydymas su ekspozicija, kai dalį gydymo galima teikti konsultuojant telefonu, bet reikalingi ir gyvi susitikimai. Tačiau tikiuosi, jog minėtoji praktika taps įprasta ne tik karantino ar kitų ypatingą sąlygų metu.
Komentuoti: