Kilus šaršalui dėl „Grigeo“ prie kryžiaus kalami aplinkosaugininkai, komentarus spaudai dalija ministras Kęstutis Mažeika. Patogiai tyli nuo taršos ore gyventojus apsaugoti turėjusios Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir jai pavaldžių institucijų darbuotojai.
Į „Grigeo“ kelerius metus baksnojo nemalonių kvapų neapsikentę ir sveikata susirūpinę pajūrio gyventojai.
Pasigedo iniciatyvos
Signalų SAM buvo sulaukusi dar iki Klaipėdos prokurorų užkurtos pirties. Į „Grigeo“ kelerius metus baksnojo nemalonių kvapų neapsikentę ir sveikata susirūpinę pajūrio gyventojai. Pirmiausia jie kreipęsi į vietinį SAM pavaldaus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) padalinį. Tačiau iš to, pasak jų, buvę maža naudos.
„Labai ilgai teko belstis, kol įrodėm, kad ta smarvė iš tikrųjų yra. Matėm, kad nežino žmonės, kaip elgtis ir „sugauti“, paimti tuos mėginius. Tam prireikė trejų metų. Bet nuolatinio spaudimo reikėjo: vaikščioti ir vaikščioti, prašyti ir daugybę skundų parašyti. Patys nelabai iniciatyvą rodė“, - prisimena daugiabučių namų bendrijos Klaipėdoje pirmininkė Ligita Girskienė.
Visuomenininkė pastebi iš specialistų išgirdusi daugiau pasiteisinimų nei pažadų padėti. „Buvo sudaryta komisija ir naktį jie buvo atvažiavę esą užuosti tų kvapų. Matėsi, kad pirmą kartą daro tokį dalyką. Sakė, kad juos riboja teisės aktai, bet susidarė įspūdis, kad nežino procedūrų, kuriomis remiantis reikėtų taršą užfiksuoti. Gal ir kompetencijos, bet labiausiai noro padėti žmonėms trūkumas“, - sako moteris.
Savo ruožtu SAM atstovai teisinasi sėdintys vienoje valtyje su būriu bendrakeleiviu, todėl vieni niekur nenuirkluos. Tinkamai turi dirbti ir žemėtvarkininkai, statybų prievaizdai ir, žinoma, aplinkosaugininkai. „Vien tik sveikatos apsaugos ministro patvirtinti teisės aktai, reglamentuojantys kvapų koncentracijos ribinę vertę ir kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisykles bei inicijuotas visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo pakeitimas, išplečiantis NVSC funkcijas kvapų kontrolės srityje, situacijos nepakeis, kad kvapai neatsirastų kaip teršalų pasekmė, būtų apribotas jo susidarymas taršos šaltinyje, sklidimas ir poveikis visuomenės sveikatai“, - teigia SAM Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos saugos skyriaus vyr. specialistė Dalia Žukienė.
Į parduotuves grįš?
O kas bus su prasižengusia įmone? „Grigeo“ produkcijos pirkimą sustabdę prekybos centrai su bendrove jungiančių tiltų tikrai dar nesudegino. Minties apie susitaikymą neatmeta ir boikoto pirmeiviai. „Atidžiai stebime situaciją, „Grigeo“ veiksmus. Kai paaiškės, kokių veiksmų imsis įmonė, kokius pokyčius įgyvendins savo veikloje, kad nepasikartotų panaši situacija, kaip kompensuos padarytą žalą gamtai, tada spręsime dėl bendradarbiavimo atnaujinimo. Kol kas tokius sprendimus priimti yra anksti“, - sakė prekybos tinklo IKI komunikacijos vadovė Indrė Baltrušaitienė.
Tiesa, ekspertai neatmeta galimybės, kad prekės ženklo vardas, kaip ir Kuršių marios, bus suterštas visam laikui. „Vartotojų pasitikėjimą sunku atgauti. Ypač tokio masto veiksmais jį sugadinus. Visai įmanomas ir produkcijos atsisakymas visam laikui. Vartotojas gali uždėti kryžių ant tos produkcijos. Pasikeitus prekės ženklo savininkui, užtikrinus visuomenę, kad tokia praktika sustabdyta, daliai vartotojų šis prekės ženklas vėl gali tapti priimtinas“, - svarstė Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso (LVOA) tarybos narys Kęstutis Kupšys. Tiesa, jis pastebi, kad prekės ženklą galima neatpažįstamai „perrengti“.
Gali pasikeisti jį valdančios rankos, padeda ir
rebranding`as. Be to, K.Kupšys neatmeta galimybės, kad klausimas sulauks tarptautinių žaidėjų dėmesio. Juk atliekos leistos ne į kokį ežeriuką Lietuvos gilumoje. „Pirmiausia prabilta apie baudas už aplinkai padarytą žalą. Tačiau tai nebūtinai yra tik vienos valstybės dalykai. Tai yra visą Baltijos jūrą liečiantis taršos atvejis. Gali būti, kad ir tarptautinės organizacijos įsijungs. Padaryta per didelio masto tarša, kad ją būtų galima lengva ranka nurašyti kaip atsitiktinį smulkų atvejį. Per daug įžūlu ir ilgalaikiška, pernelyg akivaizdi suplanuota veikla“, - sakė LVOA atstovas.
Komentaras
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius:
- Aš ir mano kolegos Europos Komisijoje atidžiai sekame su „Grigeo“ situaciją, jos tyrimą ir Lietuvos institucijų veiksmus. Europos Komisija vertins situaciją tuomet, kai bus žinomi visi faktai, susiję su įmonės veikla.
Savo ruožtu vos prasidėjus „Grigeo“ istorijai kreipėmės į Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos agentūrą su prašymu įvertinti, ar įmonė gali savo produkciją ženklinti Europos ekologiniu ženklu „Ecolabel“. Šiuo metu kolegos su agentūra vykdo konsultacijas šiuo klausimu.
Taip pat stebėsime, kokių veiksmų imsis Aplinkos ministerija idant užtikrintų, kad ateityje situacija, kuomet aplinkai potencialiai daroma žala, o į bendruomenės nuogąstavimus nereaguojama, nepasikartotų.
Verslas stabdžių bijo
Kaip žinia, potencialių teršėjų kontrolės mechanizmą keisti planuota jau seniai. Ir koks sutapimas! Praėjusių metų liepą parengtas Seimo Sveikatos reikalų komiteto filtrą rugsėjį praėjęs įstatymų paketas Aplinkos apsaugos komitetą pasiekė trečiadienį. Kalbėta apie priverstinį pažeidėjų ūkinės veiklos nutraukimą. „Nepriklausomos Lietuvos istorijoje nėra buvę, kad įmonės veikla būtų sustabdyta dėl aplinkosauginių pažeidimų. Galioja nuostata, kad turi įrodyti masinį ekosistemos pasikeitimą. Tai inspektoriams sunku padaryti“, - dėstė Seimo narys Simonas Gentvilas.
„Iš Alytaus gaisro ir „Grigeo“ išplaukia siūlymas sudaryti galimybę duoti nurodymą nutraukti veiklą, jeigu įvyksta esminis objekto ar įrenginio pasikeitimas. Jeigu įrenginys ne toks kaip leidime. Pavyzdžiui, tas pats „Grigeo“ apvedimo vamzdis, kuris niekur nenurodytas. Priimam sprendimą sustabdyti veiklą, kol tas nėra pašalinta“, - porina įstatymo rengėjai. Žadama, kad stabdyti įmonės veiklą bus galima ir tada, kai sukaupiamas didelis kiekis pavojingų medžiagų. Primenamas Alytaus atvejis. „Kriterijai aiškūs. Nei inspektoriai neturi pasirinkimo laisvės, nei pačios įmonės. Anksčiau nebūdavo pagrindo stabdyti veiklos. Gali bausti šimtą kartų, o niekas nesikeičia“, - naujos tvarkos privalumus įvardija įstatymo rengėjai.
O ką verslas? Žinoma, kad spjaudosi. „Dabar ruošiamasi ne iškuopti mėšlą, kuris prisikaupė biurokratiniame mechanizme, bet suteikti biurokratams teisę patekti į bet kokios įmonės teritoriją ir inspektoriui manant, kad taip reikia daryti, stabdyti įmonių darbą. Įsivaizduojate, kokias pasekmes tai gali sukelti, jeigu patikrinimo tvarkos sudarys galimybę piktnaudžiauti korumpuotiems pareigūnams“, - skundėsi Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas D.Arlauskas.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: