‑ Kuriame mokslų etape apsisprendėte pasukti į karo mediciną ir kas tam turėjo įtakos?
‑ Įsidarbinti Lietuvos kariuomenės Daktaro Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnyboje nusprendžiau vidaus ligų rezidentūros pabaigoje. Iki susitikimo su karo medicinos atstovais per karjeros mugę, organizuotą paskutinių metų Vilniaus universiteto rezidentams, apie karo medicinos tarnybą net nebuvau girdėjęs, tačiau sudomino galimybė būti ne tik gydytoju, bet ir kariu. Šiuo metu dirbu puikiame kolektyve, kartu augame ir tobulėjame, priimame vis naujus iššūkius ir kartu džiaugiamės su jais susidoroję. Man patinka tai, ką dirbu, patinka įvairovė, kurią gydytojo profesijai suteikia kariuomenė, todėl tvirtai galiu pasakyti, kad neapsirikau pasirinkdamas šią profesiją.
 
‑ Karo medikų mokslai skiriasi nuo civilių? Gal yra papildomų disciplinų?
‑ Karo medicina Lietuvoje nėra atskira medicinos mokslo šaka. Karo mediku (gydytoju arba slaugytoju) tampama pabaigus medicinos studijas ir tiesiog įsidarbinant Karo medicinos tarnyboje, vėliau, pradėjus tarnauti prie jau turimų medicininių žinių prisideda profesinės karo medicinos žinios, kurios suteikiamos kursuose Lietuvoje ir užsienio valstybėse, o taip pat atsiveria visiškai naujas karybos pasaulis, apie kurį neturėjai jokio supratimo medicinos studijų metais.
 
‑ Gydytojai apie kolegas sako, kad šie yra nepaklusniausi pacientai. O kokie pacientais yra kariai? Ar yra, tarkim, jiems būdingų profesinių ligų?
‑ Kariai yra tokie pat žmonės. Mes siekiame, kad jie kreiptųsi į mus, ne kaip į vadą, turinti aukštesnį karinį laipsnį, o kaip į gydytojus, kurie teikia sveikatos priežiūros paslaugas. Kalbant apie karius kaip pacientus galėčiau išskirti dvi pagrindines grupes: vyresni – profesinės karo tarnybos kariai ir jaunieji, kurie atėjo į kariuomenę dažnai iškart po mokyklos. Pirmieji dažnai vengia kalbėti apie sveikatos sutrikimus arba kalba nedrąsiai, tarsi patys nenorėdami pripažinti, kad turi „silpnąją vietą“.  Jiems labiau taikome prevencinės medicinos priemones, skiriame profilaktinius sveikatos patikrinimus, kalbame apie sveiką gyvenseną ir ligų rizikos mažinimą. Jaunieji kariai, kurie, galima sakyti, tik pradeda savarankišką gyvenimą, dažnai nežinodami organizmo fiziologinių procesų arba limitų, patiria vienokius ar kitokius sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, traumas, neapskaičiavę fizinio pajėgumo arba peršalimus ir sušalimus pasirinkę netinkamą aprangą ar avalynę. Todėl turi skirti daugiau laiko jiems paaiškinanti, kas atsitiko ir kaip to išvengti ateityje. Iš profesinių karių ligų taikos metu galėčiau išskirti raumenų ir skeleto sistemos ligas, nes kario profesija glaudžiai susijusi su judėjimu, dažniausiai su nemažai sveriančia kuprine ant pečių, įvairia vietove ir sąlygomis, todėl daug dėmesio skiriama traumų prevencijai, pirmajai pagalbai, o jeigu traumos išvengti nepavyko – reabilitacijai.
 
- Jums teko vykti į misijas? Gal jose atsitiko kokių vertų paminėjimo medicininių istorijų ar nugalėtų iššūkių, kuriais didžiuojatės?
‑ Prieš porą metų teko dalyvauti misijoje Baltijos jūroje, užtikrinant medicininę paramą NATO laivų grupei. Visa misija buvo man iššūkis, kadangi pirmą kartą turėjau išplaukti į atvirą jūrą. Iki pat pirmosios dienos laive išgyvenau, ar man nepasireikš jūrligės simptomai, ar galėsiu tinkamai atlikti profesines pareigas būdamas vienintelis gydytojas aštuonių laivų grupėje. Nerimas išgaravo po pirmosios nakties audringoje Baltijos jūroje. Bet tuo ir žavi karo medicinos gydytojo profesija, nes gali pakeisti ne tik aplinką, kurioje dirbi, bet ir stichiją. Visą misijos laikotarpį itin apsunkino COVID-19 pandemija, kuri apribojo sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą Europos šalių uostose. Džiaugiuosi, kad visi grįžome sveiki ir didžiuojuosi misijoje dalyvavusių laivų medikais, kuriems ne kartą teko permirkti gabenant pacientą valtimi iš vieno laivo į kitą per audringą jūrą arba siūti žaizdas „gaudant“ bangavimo ritmą.
 
‑ Karo Ukrainoje prasidėjo. Įvairiems grėsmės scenarijams, neabejoju rengiatės ir jūs su kolegomis. Kuo ypatinga karo lauko medicina?
‑ Pastaruoju metu vis dažniau girdime frazę: „Nori taikos – ruoškis karui“. Ir mes ruošiamės, nes tai yra mūsų profesija, tačiau, labai tikiuosi, kad nei man, nei kolegoms neteks savo žinių panaudoti karo lauke. Karo lauko medicina ypatinga tuo, kad pagrindiniu sėkmės veiksniu gelbstint žmogaus gyvybę tampa laikas. Ruošiant medicininės paramos planą karinės operacijos rajone reikia sudėlioti savotiškas „stoteles“, kuriose teikiamos skirtingo lygmens medicininės paslaugos, skirtinguose laiko rėmuose, taip planuojant kiekvieno sužeisto kario „maršrutą“ nuo pat sužeidimo vietos iki didelės civilinės arba karo ligoninės.
 
‑ Lietuva turi pakankamai karo medikų? Jei ne, kaip manote, dėl kokių priežasčių ir kas galėtų juos labiau pritraukti?
‑ Deja, bet karo medicina nėra populiari profesija Lietuvoje. Manau, kad viena priežasčių yra informacijos stoka, o kita – atlyginimas. Jaunas specialistas, baigiantis studijas, visų pirma žiūri į skaičių ant popieriaus, o po to tik gilinasi į darbo sąlygas ir atsižvelgia į kitus privalumus. Reikėtų garsiau kalbėti apie karo medicinos gydytojo profesijos specifiką, akcentuoti darbo sąlygas, profesijos įvairiapusiškumą. Šiuo metu karo medicina Lietuvoje modernizuojama kartu su visa kariuomene, todėl, manau, kad žinia apie karo medicinos gydytojo profesiją pasieks jauną iššūkių nebijantį gydytoją, kuris nenori visą darbo laiką praleisti tame pačiame kabinete arba prie to paties operacinio stalo.

‑ Kariškiai atsargon išeina dar būdami produktyvaus amžiaus. Ar jau žinote, kuo norėtumėte užsiimti atsargoje? Gal tai susiję su civiline medicina?
‑ Karo medicinos gydytojų, kaip ir kitų specialistų, dirbančiu kariuomenėje, pensinis amžius nesiskiria nuo civilinio sektoriaus profesijų, todėl apie atsargą arba pensiją kol kas negalvoju. Juolab kad liko dar daug neatrastų ir neišbandytų profesinių galimybių karo medicinoje. Galbūt kitas žingsnis – karinių oro pajėgų medicina…

---

 
Dosjė
2009 m. baigė Vilniaus Universiteto Medicinos fakultetą
2015 m. – Vilniaus universiteto vidaus ligų gydytojo rezidentūros studijas.
Nuo 2015 m. tarnauja Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnybos Klaipėdos MPV padalinyje.
Nuo 2016 m. papildomai dirba Klaipėdos universitete lektoriumi.
Nuo 2020 m. paskirtas į Klaipėdos MPV padalinio vado pareigas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!