Bus geriau! 
Taisyti neurochirurgijos paslaugų planą sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė ėmėsi po to, kai viešąją erdvę, jos vadovaujamą instituciją užtvindė pasipiktinimo bangos, esą ministrė daro didžiulę klaidą. Politikė ramino – palaukite, peržiūrėsime dar kartą ir tada jau viskas bus gerai. „Neurochirurgijos paslaugų optimizavimo plane numatytos organizacinės priemonės užtikrins kokybiškų neurochirurgijos paslaugų teikimą Lietuvos gyventojams visuose šalies neurochirurgijos centruose, labai retų ligų gydymą koncentruojant Neurochirurgijos kompetencijos centre. Labai svarbu, kad žmonės turėtų galimybę retas ligas gydytis aukščiausius europinius reikalavimus atitinkančiame centre, kurio specialistai turės pakankamai patirties ir kvalifikacijos gydyti tokias ligas. Itin retomis neurochirurginėmis ligomis, kurioms gydyti reikalinga milžiniška patirtis, speciali įranga, o jų yra mūsų šalyje yra ne daugiau kaip keli šimtai per metus, aukščiausio lygio  resursai turi būti koncentruoti vienoje vietoje“, – pasirašiusi įsakymą kalbėjo ministrė. 
Nebandome piktdžiugiauti ar nevertinti sveikatos politikos vairininkės įdėto darbo, bet jau dabar turime blogų žinių. Panašu, „naujasis“ planas ir vėl netenkina nei Seimo narių, nei gydytojų. Dar daugiau – dalis jų sako, jog ne labai kas ir pasikeitė.
 
Privėlė klaidų
O dabar išsamiau. Ką taisė ir ką praleido Sveikatos apsaugos ministerijos komanda?
„Naujajame ministrės įsakyme įvedamos keistos „labai retos“ neurochirurginės ligos, nors Europoje reglamentuotos yra tik retos ligos – 5 atvejai iš 10 tūkst. Labai retos ligos nėra niekaip reglamentuotos. Todėl tampa neaišku – kas tai. Be to, neurochirurgijos įsakyme visiškai sumaišyti kompetencijos ir referencijos centrai. Pirmiesiems keliami antrųjų reikalavimai. Išlieka indikacijų, pagal kurias ligoniai turi būti pervežami, nelogiškumai. Niekaip nesuprantama, kodėl vaikai, kuriems susiformavo kefalo hematoma, turi būti gabenami į Kauną, kai tai yra įsiliejimas į poodį ir tuoj pat turi būti išpunktuotas. Ta pati problema su smegenų dangalo navikais, pavyzdžiui, meningioma. Jos gali lokalizuotis ir paprastose vietose, kur nereikia sudėtingos prieigos. Kodėl ir tokius pacientus turime vežti į Kauną? Nelogiškumo yra ir daugiau. Į Kauną vešime ir tokiomis ligomis sergančius pacientus, kurių dabar daugiau gydoma Vilniuje“, - klaidas vardina Mykolo Romerio universiteto Politikos mokslų instituto prof. dr. Danguolė Jankauskienė. O ką reikėjo padaryti? „Įsakymas tikrai nesprendžia problemos, o pagrindinė jų – nėra nustatyta retų ligų bendra strategija. Ji turi būti visoms retoms ligoms tokia pati. Mano nuomonė tvirta – viską reikėjo daryti bendradarbiavimo, o ne konkurenciniu principu“, - tęsia profesorė. Dar įdomiau tai, jog pasak D.Jankauskienės, įsakymas dėl neurochirurgijos optimizavimo prieštarauja kitam įsakymui dėl referencinių centrų parinkimo. „Teks taisyti“, - reziumuoja profesorė. Ką gi, tampa aišku, istorijos pabaiga dar negreitai.
 
Laukia rinkimų
Lyg viso to būtų maža, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Antanas Matulas sakosi išvis nesuprantąs, kam reikėjo neurochirurgijos optimizavimo plano. „Pirmiausia paties principo, dėl ko pradėta optimizuoti, arba lietuviškai tariant, naikinti neurochirurgiją, aš taip ir nesuprantu. Nėra nei Europos Sąjungos reikalavimų, nei kas skundėsi paslaugų prieinamumu. Neurochirurgija pertvarkoma atsižvelgiant tik į Kauno neurochirurgų nuomonę, keistai ignoruojant kitus. Jokios būtinybės centralizuoti nebuvo. Kas pasikeitė šiame įsakyme? Kitaip išdėstyta laike. Nuo kitų metų neurochirurgijos iš esmės neliks Šiauliuose ir Panevėžyje. O po dvejų - ir Klaipėdoje. Mes nieko prieš, kad neurochirurgijos centras būtų Kaune su padaliniais Vilniuje bei Klaipėdoje. Taip pagalba būtų prieinama visiems. Pagal šį įsakymą ir vaikų neurochirurgijos paslaugos Vilniuje po kurio laiko bus sunaikintos. Paradoksalu – per kelerius pastaruosius metus į neurochirurgiją Vilniuje investuotas ne vienas milijonas, o dabar viskas uždaroma“, - kritikos negaili A.Matulas. Pabaigai gi rėžė dar stipriau: „Manau, kad tie žmonės, kurie ateis į valdžią po Seimo rinkimų 2016 metais, ypač jei tai būsime mes – konservatoriai, šitą įsakymą atšauks. Geriausiu atveju jis bus stipriai pakoreguotas.“ Štai jums ir reziumė, ir galimas scenarijus, ir istorijos tęsinys. Belieka konstatuoti, visi taškai ant „i“ sudėlioti ir dirva paruošta tolesniems ginčams.
 
Komentaras
Seimo Antikorupcijos komisijos narė Agnė Bilotaitė:

- Neurochirurgijos optimizavimo planas man atrodo diskriminacinis ir siekiantis monopolizuoti šias paslaugas. Dėl to pirmiausia nukentės Vakarų Lietuvos pacientai. Ko gero, yra tuo suinteresuoti asmenys. Keista, nes kiek žinau, tiek Vilniuje, tiek Klaipėdoje yra geros sąlygos teikti neurochirurgijos paslaugas. Svarbiausia – ar nenukentės pacientai dėl to, kad reikės gabenti juos į Kauną? Nelabai suprantu. Matyt, sveikatos sistemoje vyksta nuolatinė interesų kova. Sprendimai priimami priklausomai nuo to, kuri interesų grupė yra arčiau ministerijos.
Tačiau nereikia nuleisti rankų. Būtina ieškoti galimybių ir padaryti taip, kad viskas nebūtų sukoncentruota vien Kaune. Ministro įsakymus galima keisti, jeigu jie nėra patys geriausi, ypač jeigu jie galimai turi korupcinį atspalvį. Man tikrai kyla įtarimų, kodėl bandoma išardyti tai, kas yra padaryta Klaipėdoje. 
Antikorupcijos komisijoje bandysime kelti šį klausimą. Taip pat kalbėsime su Sveikatos apsaugos ministerija, Seimo Sveikatos reikalų komitetu. Į visus klausimus tikrai nėra atsakyta. Galbūt ministrės pasirašytas įsakymas galėtų būti įvertintas antikorupciniu požiūriu Specialiųjų tyrimų tarnybos.