Neringa Tarvydienė: „Už mus kalba rezultatai“

Greta Vanagienė
2020-09-24
„COVID-19 situacija parodė, kad biurai yra stiprūs, geba susitelkti ir vykdyti tai, kas yra svarbu ir nenutraukti veiklų“, - sako Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos pirmininkė Neringa Tarvydienė, paprašyta įvertinti, kaip šalyje dėl abejotinos naudos neretai kritikuojami veikia biurai.
Neringa Tarvydienė: „Už mus kalba rezultatai“
„Už mus kalba mūsų darbai ir rezultatai, partneriai, gyventojai ir jų pasiekti asmeniniai rezultatai, savivaldybių pasitikėjimas ir svarbių užduočių pavedimas“, - sako Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos pirmininkė Neringa Tarvydienė.

- Sveikatos apsaugos ministerija steigdama visuomenės sveikatos biurus nubrėžė ambicingus tikslus, bet neįvertino, kiek tam prireiks pinigų. Biurai skundžiasi finansavimo trūkumu. Kaip, jūsų akimis, veikia šis aparatas? Ar veiklos sėkmė priklauso tik nuo turimo biudžeto?
- Ambicingus tikslus turėti reikia visada. Juos įgyvendinti visuomenės sveikatos biurai ir siekia. Ar pavyks, tikrai priklauso ne tik nuo turimo biudžeto. Reikia ir pritarimo iš visų suinteresuotų pusių. Laikas parodys, ar su turimu biudžetu sugebėjome pasiekti lauktų rezultatų, bet mes juos jau matome.
Visuomenės sveikatos biurai, būdami arčiausiai gyventojų, apjungia mokslą ir praktiką. Visuomenės sveikata - mokslas ir menas organizuotomis priemonėmis padaryti pokytį.
 
- Kai algos nedidelės, ar pavyksta rasti kompetentingų ir motyvuotų specialistų, kurie imtųsi su ugnele įgyvendinti jūsų minėtus pokyčius?

- Biurai atlyginimą pajėgūs skirti tik tokį, koks jis yra. Žmogus tai įvertinęs apsisprendžia, nori dirbti šioje institucijoje ar ne. Vis dėlto nemanau, kad užmokestis yra ta priežastis, kodėl žmonės neateina čia dirbti. Svarbu, kad darbuotojas pats būtų kilęs iš tos savivaldybės ir norėtų čia tobulėti.
 
- Biurai skundžiasi, kad savivaldybės jų įgyvendinamiems projektams lėšas skiria nenoriai. Esą nemato teigiamos naudos.
- Kokia apimtimi finansuoti, kokią komandą suformuoti kiekvienai numatytai priemonei vykdyti, nusprendžia savivaldybė atsižvelgdama į turimą institucijų tinklą ir pajėgumus.
Žinoma, bet koks papildomas finansavimas leidžia greičiau pasiekti nustatytus tikslus. O suaktyvinti veiklas buvo ir yra būtina.
 
- Ko gero, tikrai ne kiekvienas žino, kokias paslaugas visuomenės sveikatos biure gali gauti...
- Nemanau, kad žinomumas būtų mažas, nes asmenų, kurie pasinaudoja biure teikiamomis paslaugomis daugėja. Žinoma, COVID-19 situacija stabdė veiklas, bet šiuo metu jos visų yra atnaujintos.
Na, o už mus kalba mūsų darbai ir rezultatai, partneriai, gyventojai ir jų pasiekti asmeniniai rezultatai, savivaldybių pasitikėjimas ir svarbių užduočių pavedimas, moksliniai tyrimai. Pirma žmonės turi įgyti žinių, būti aplinkoje, kuri skatina pokyčius, keisti požiūrį, bandyti. Tada keisis ir elgsena, o tai veiks sergamumo ir tik vėliau mirtingumo rodiklius.
 
- Kaip suprantu, pandemijos metu biurams veiklos netrūksta?
- Pandemija parodė, kad biurai yra labai stiprūs, geba susitelkti ir vykdyti tai, kas yra svarbu, nenutraukti veiklų. Biurai vykdo ir savivaldybių ekstremalių situacijų komisijų pavedimus valdant COVID-19, dalyvauja savivaldybių ekstremalių situacijų operacijų centrų komisijose, yra mobiliųjų punktų komandų nariai ar net atsakingi koordinatoriai. Taip pat užtikrina savivaldybėse papildomų konsultavimo linijų veikimą, kurios nuima krūvį nacionalinėms linijoms. Koordinuoja gyventojų apgyvendinimą ir priežiūros funkcijas savivaldybių patalpose. Kartu su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistais vyko į patikrinimus dėl būtinųjų visuomenės sveikatai sąlygų laikymosi. Su policija arba viešosios tvarkos skyriais dalyvavo izoliacijoje esančių asmenų patikrinimuose. Biurai taip pat yra atsakingi savivaldybėse už patikimos informacijos viešinimą gyventojams. Mūsų specialistai apmokė atsakingus asmenis dezinfekcijos reikalavimų, apsaugos priemonių naudojimo, konsultavo apgyvendinimo įstaigų vadovus, kurie sutiko skirti patalpas izoliacijai. Pagal operacijų vadovo sprendimus padedame visuomenės sveikatos centrams ir iki šiol suvedame keleivių korteles, konsultuojame jūrų ir oro uostuose savaitgaliais, po daro, naktimis. Karantino metu dirbome pasienio punktuose. Nors ir vyko nuotolinis mokymas, specialistai šalia visų išvardintų funkcijų konsultavo mokyklas dėl COVID-19 prevencinių veiksmų. Ugdymo įstaigoms atnaujinus veiklą rengė tvarkų projektus, konsultavo bendruomenes. Nesenai buvo atsakingi už greitųjų testų atlikimo sukoordinavimą ir pagalbą PSPC personalui. Mokyklose esant atvejui atlieka NVSC pavestą bendradarbiavimo funkciją – informuoja tėvus, kuriems reikalinga izoliacija ir sutvarko dokumentaciją, perduoda ją židinį tiriančiam NVSC specialistui. Iki šiol dar vis dirba karštojoje linijoje. Maža to, šiuo metu biurai sugebėjo atnaujinti savo veiklas visa apimtimi.

 
- Panašu, per pandemiją sublizgėjote. O buvo skundžiamasi, kad visuomenės sveikatos biurai mažai bendrauja su pirminiais sveikatos priežiūros centrais, šeimos gydytojais... 
- Bendradarbiavimas vyksta, o pandemija institucijas dar labiau suartino. Kiekviena vykdo jai pavestas funkcijas, tas, kurios yra sutartos. Visi turi prisidėti prie ligų prevencijos sutartu būdu.
 
- Po karantino dėmesys sutelktas į visuomenės psichikos sveikatos gerinimą. Finansinės paspirties tam įgyvendinti gavote?
- Psichikos sveikatos gerinimas visada buvo svarbus, tai - ne naujiena. Labai gerai, kad visuomenės psichikos sveikatos gerinimas įtrauktas kaip prioritetinis, nes dabar yra tinkamai ir finansuojamas, sukurtas vertinimo instrumentas, susitarta kas, kada, ką darys – tampa lengva dirbti. Tai yra gerasis pavyzdys, kaip turėtų būti strategiškai planuojami pokyčiai. Visuomenės sveikatos biurams buvo skirta sunki užduotis. Gerai, kad Sveikatos apsaugos ministerija atsižvelgia į mūsų patirtį, mūsų gyventojų, dalyvavusių psichikos sveikatos stiprinimo priemonėse, nuomonę.


 
Dosjė
Baigė visuomenės sveikatos bakalauro studijas Klaipėdos universitete.
Įgijo Visuomenės sveikatos vadybos magistro laipsnį Lietuvos sveikatos mokslų universitete.
Stažavosi Olandijoje, kvalifikacijos kėlimo, studijų.
Dalyvaudama tarptautiniuose projektuose susipažino su Švedijos, Didžiosios Britanijos, Slovėnijos, Suomijos visuomenės sveikatos sistema vietiniame lygmenyje.
Dirbo Klaipėdos universitete.
Mokslinę veiklą nukreipė į praktiką savivaldybėje visuomenės sveikatos biure.
Kartu su kitais visuomenės sveikatos biurais įsteigė savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociaciją, vienijančią 47 įstaigas.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    J.Buterlevičiūtė: gyventi kančioje nėra normalu

    J.Buterlevičiūtė: gyventi kančioje nėra normalu

    „Jis taip vaitodavo iš skausmo, kad galvą užsidengdavo pagalve“, – apie sunkiai sergančiųjų kasdienybę pasakoja skausmo specialist...
    A.Slatvickis: esu geriausias specialistas, gydantis priklausomybes

    A.Slatvickis: esu geriausias specialistas, gydantis priklausomybes

    „Esu geriausias specialistas, gydantis priklausomybes“, – nebesikuklina profesinės stiprybės pripažinti Klaipėdo...

    Budinti vaistinė


    „Gintarinė vaistinė“: teismo sprendimas rodo, kad esame teisūs

    „Gintarinė vaistinė“: teismo sprendimas rodo, kad esame teisūs

    Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai priėmė sprendimą panaikinti 2022 m. gruodžio 9 d. Konkurencijos tarybos nutarimą ir j...
    Pokyčiai dėl vaistų prieinamumo – tik kosmetiniai?

    Pokyčiai dėl vaistų prieinamumo – tik kosmetiniai?

    Įvairiuose formatuose ne kartą kalbėta, kad gyvybiškai svarbių vaistų kompensavimas Lietuvos pacientams stringa ir dėl itin...

    razinka


    Sveika šeima


    Pogimdyvinės depresijos skyrius? Kodėl gi ne!

    Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (LGKT) pateikė siūlymą Sveikatos apsaugos ministerijai steigti skyrius, neatskiriančius psichologines problemas patiriančios mamos ir naujagimio. „Sunkiausiose situacijose reikia pritaikytų sąlygų, paruoštų specialistų ir papildomo laiko. Vien skyriaus įsteigimas problemos nei&scaro...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Vienas kraujo lašas atskleis, kiek liko gyventi

    Naujas tyrimas rodo, kad paprastas kraujo ar seilių testas gali padėti nustatyti tikėtiną gyvenimo trukmę. „Medical News Today“ skelbia, kad šis tyrimas atveria naujas galimybes ankstyvai diagnostikai ir tikslinėms intervencijoms, padedančioms išlaikyti gerą žmogaus sveikatą amžėjant.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Pažinti sapioseksualą
    Henrikas Vaitiekūnas Pažinti sapioseksualą
    Kai kelionė tampa gyvybės klausimu: onkologinių pacientų pavėžėjimas
    Marius Čiurlionis Kai kelionė tampa gyvybės klausimu: onkologinių pacientų pavėžėjimas
    Socdemų sveikatos reforma Jums kainuos sveikatą ir pažeis Konstituciją
    Vytautas Mitalas Socdemų sveikatos reforma Jums kainuos sveikatą ir pažeis Konstituciją

    Naujas numeris