Žinia paviešinta komiteto posėdyje
Lapkričio 15 d. Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK) tarėsi, kada rengti išvažiuojamąjį posėdį į Šiaulių ligoninę. „Apskrity žinau, kad yra problemų dėl regioninio bendradarbiavimo sutarties, kuri, mano nuožiūra, mažesnėms rajono gydymo įstaigoms ten šiek tiek brukama ne visai teisingai. Ir paskui dėl atmosferos…“ – kalbėjo SRK pirmininkas Antanas Matulas.
 
Jam pritarė ir parlamentaras Linas Slušnys: „Jo, bet aš kol kas nežinau, kiek ten ką mes galim judinti. Nes tas bendras pasikalbėjimas... jeigu susirinks du šimtai žmonių į salę, vis tiek nieko neišgirsim, bet gal galima būtų... Nes turim situaciją, rugsėjo mėnesį Šiaulių ligoninės darbuotojo savižudybę. Ten kažkas tai vyksta… ar tai susiję su administravimu, ar dar kažkuo… Žodžiu, turim bėdos ten…“
„Čia rimtai jūs sakot?“ – pasitikslino A.Matulas. „Aš sakau rimtai“, – atsakė L.Slušnys. 
 
Dar anksčiau Liberalų frakcijos susitikimo su SAM vadovybe metu, tačiau nedetalizuojant gydymo įstaigos apie slaugytojos savižudybę prabilo Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Auristida Gerliakienė. 
 
Prokuratūra: tai nesusiję su mobingu
Pradėjome aiškintis įvykio detales. Paaiškėjo, kad šių metų rugsėjo 30 d. nusižudė Šiaulių ligoninėje Moters ir vaiko klinikoje dirbusi bendrosios praktikos slaugytoja, buvusi akušerė (63m.). Greta jos kūno rastas atsisveikinimo raštelis. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja, kad tai įvyko ne darbo vietoje ir ne darbo metu. Redakcijos žiniomis, nelaimė įvyko ne Šiauliuose, o kitame rajone, velionei viešint pas artimuosius. 
 
Šiaulių apskrities policijos vyriausiasis komisariatas informuoja, kad iškart po nelaimės pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti, norint įsitikinti, ar moteris pakėlė ranką prieš save (ar mirtis nesmurtinė). Spalio 24 d. Šiaulių apygardos generalinė prokuratūra ikiteisminį tyrimą nutraukė, konstatavusi, kad moteris iš gyvenimo pasitraukė savo noru. Šiaulių apygardos prokuratūra patikina, kad nėra priežasčių toliau tęsti tyrimo. Nėra ir jokių duomenų, kad savižudybė galėjo įvykti dėl mobingo darbo vietoje. Priešingai nei tada, kai 2021 m. gegužę šioje gydymo įstaigoje nusižudė jauna gydytoja anesteziologė reanimatologė.
SAM teigia, buvusi informuota apie skaudų įvykį. Paprašyta pakomentuoti šią situaciją ir paklausta, kokie bus tolesni veiksmai bei ar šis klausimas aptartas su įstaigos vadovu, SAM atsakė: „Gerbdama artimųjų privatumą, ministerija negali suteikti daugiau informacijos be artimųjų sutikimo. Ministerijos žiniomis, darbdavys buvo susisiekęs su artimaisiais ir pasiūlė visapusišką psichologinę pagalbą.“
 
Ligoninės komentaras
Nors nuo skaudaus įvykio praėjo beveik du mėnesiai, daliai kolektyvo tai yra naujiena. Kalbinti darbuotojai panoro likti anonimais ir apgailestavo, kad ligoninės reakcijoje pritrūko pagarbaus atsisveikino su velione kolege. 

- Kokių veiksmų ligoninė ėmėsi sužinojusi apie moters ir vaiko klinikos slaugytojos savižudybę rugsėjo 30 dieną? – paklausėme Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus Mindaugo Pauliuko.
- Velionės atminimas pagerbtas skyriuje, kuriame ji dirbo. Iškart po įvykio su personalu bendravo Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyriaus psichiterapeutė. Inicijuoti Šiaulių visuomenės sveikatos biuro baziniai savižudybės prevencijos mokymai ir psichikos sveikatos mokymai. Dar šiemet gruodžio 1 ir 15 dienomis jie bus vedami Akušerijos skyriaus darbuotojams, o kitąmet numatomi ir visam ligoninės personalui.
 
- Ar tam galėjo turėti įtakos darbo santykiai? 
- Tokių duomenų nėra. 
 
- Ar aiškintasi situacija dėl psichologinio klimato klinikoje?
- Taip.
 
Įstaiga turi reaguoti
Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) prezidentė Aušra Volodkaitė teigia šiuo metu neturinti objektyvių duomenų ir įrodymų, ar darbuotojos mirties priežastimi tapo mobingas darbo vietoje. „Apie tai turėtų pirmiausia informuoti tyrimą atliekančios tarnybos. Tačiau, kad ta pati įstaiga antrą kartą siejama su mobingo taikymu ir su ypač skaudžiais darbuotojų pasirinkimais, neramina: tai nėra geras signalas ir ši nelaimė turėtų būti atidžiai vertinama ir aiškinamasi jos tikrosios priežastys“, – komentavo A.Volodkaitė. Ji ragina įstaigą bendradarbiauti su tyrimą atliekančiomis institucijomis ir aktyviai vertinti darbo, tarpusavio santykių, bendravimo kultūrą įstaigos viduje. 
 
„Kad gydymo įstaigose sudėtingas psichologinis klimatas – apie tai girdime dažnai, – teigia LSSO prezidentė A.Volotkaitė. – Iš daugelio darboviečių paskambinę žmonės pasakoja apie netinkamą bendravimą tarp darbuotojų, psichologinį smurtą, prieš juos taikomą spaudimą. Tai vos ne kasdienybė darbiniuose santykiuose.“ Pašnekovė pridūrė, kad dėl to būtini etiniai sprendimai, situacijos vertinimas bei nuolatiniai mokymai, skatinantys keisti bendravimo kultūrą įstaigose, kuriuos turėtų inicijuoti įstaigų administracijos.
 
Jų trūksta, bet jie – nesipriešina

„Jų trūksta – bet jos nekovoja, neišeina, nesipriešina. Kartais į agresiją atsako agresija. O blogiausia – gali atimti sau gyvybę“, – teigia Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkė Auristida Gerliakienė. 

Ir nors versija, kad šios slaugytojos mirtis susijusi su mobingu, atmetama, dabartinės darbo sąlygos gydymo įstaigose yra tiksinti bomba, slaugytojų psichologinė sveikata yra bloga.
 
LMS pirmininkė konstatuoja: nuo tada, kai prieš porą metų dėl mobingo darbovietėje nusižudė jauna Šiaulių ligoninės gydytoja, atsirado daug kursų, mokymų, psichologinės paramos, bet žmonės jos kreipiasi vis dar nepakankamai. 
 
Ją liūdnai stebina, kad pasirenkama kentėti mobingą arba dar blogiau – atimti sau gyvybę, kai galima išeiti iš darbo, netgi pakeisti profesiją. „Bet žmogus atkeliauja iki tokio taško, kad tiesiog nemato išeities. Juo sunkiau suvokti medikų taikstymąsi, kad mums trūksta tiek gydytojų, tiek slaugytojų, tiek akušerių. Dėl to įvairiose ligoninėse skyriai net nedirba visa apimtimi. Bet žmogus nemato išeities, nepasirenka geresnės aplinkos, geresnių santykių, kur gali būti vertinamas, ir lieka ten, kur jam blogai…“ – apgailestavo LMS pirmininkė, turėdama omenyje visus tuos medikus, kurie šiandien vis dar kenčia mobiną darbo vietoje. 
 
Medikai, anot A.Gerliakienės, kaip sovietinėje kariuomenėje įpratinti, kad pavaldinys yra kvailys, o viršininkas teisus. „Ir kitokio varianto nėra. Viršininko įsakymas – nediskutuotinas. Tokia hierarchinė struktūra, kuri yra visiška atgyvena, kuri gal viduramžiuose buvo efektyvi, yra likusi visoje sveikatos sistemoje. Ir tik pastaraisiais metais problemas pradėta viešinti“, – sakė A.Gerliakienė. 
 
Agresija šokiravo
LMS vadovė primygtinai ragina įgyti naujų teisinių ir psichologinių žinių. „Ir ne iš žurnalo ar laikraščio, o įgauti mokslu paremtą psichologinį raštingumą. Jaunajai medikų kartai tai turi būti dėstoma kolegijose, universitetuose kaip minkštosios kompetencijos“, – neabejoja LMS vadovė. Ji pažymi, kad daug toksiškumo ateina jau iš namų aplinkos. „Ypač, jei tai medikų dinastijų atstovai. Jie namuose toksiškai bendrauja“, – kalbėjo A.Gerliakienė.
 
Ji yra prisijungusi prie slaugytojų grupės socialiniame tinke ir jaučiasi šokiruota dėl matomos agresijos. „Pavyzdžiui, kai kas nors paklausia, ką daryti, kaip reaguoti į mobingą, pasiūloma pasiųsti tą žmogų ant trijų raidžių. Žmonės nesupranta, kad tai – netinkamas būdas reaguoti. Jei tapai mobingo auka, vis tiek turi elgtis civilizuotai ir teisiškai atsakingai, – pabrėžia A.Gerliakienė. – Verdame nuodingame sultinyje. Kaltiname kitus, bet savo vaidmens neįžvelgiame. Elgiesi agresyviai ir manai, kad kas nors turi nusileisti, o tas kitas mano, kad reikia atsakyti agresyviai ir tai tu turi nusileisti… Toks užburtas agresijos ratas niekada nesustos sukęsis. Nepavyks pasiekti rezultato – bus kautynės iki mirties“, – įspėja A.Gerliakienė. 
 
„Nekaltinu žmonių, kurie nekvestionuoja savo elgesio ir atsako agresija į agresiją, – pabrėžia pašnekovė. – Bet tik noriu pasakyti, kad jei nesimokysime kitokio elgesio ir būsime toksiškame burbule, tik keisimės vaidmenimis, vieną kartą auka bus vienas, kitą kartą – kitas.“ 

 lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!