Tikisi svarstyti pavasarį
Teisingumo ministras Juozas Bernatonis paskutinę praėjusių metų savaitę priminė, kad sutvarkyti teisiškai lyties keitimo tvarką būtina, nes Lietuva Europos Žmogaus Teisių Teisme dėl to pralaimėjo bylą, jai taikoma sustiprinta Europos Tarybos kontrolė.
 
„Pasiūlyta Civilinio kodekso pataisa numato, kad transseksualumo gydymo tvarką, kaip visų kitų ligų, nustatys būtent sveikatos apsaugos ministras. O teisė Civiliniame kodekse garantuojama ne į lyties keitimą, o į lyties keitimo registraciją“, – aiškino J.Bernatonis. Todėl ministras tikisi, kad po Naujųjų metų pataisą apsvarstys Vyriausybė ir pavasario sesijos metu ji bus pateikta Seime.
 
Pagal Vyriausybei svarstyti teikiamą projektą, Civiliniame kodekse atsirastų straipsnis „Teisė į lyties pakeitimo registraciją“. Jame būtų sakoma, kad „nesusituokusiam pilnamečiui asmeniui, kuriam diagnozuotas lytinės tapatybės sutrikimas (transseksualumas), kuriam nėra apribotas veiksnumas tam tikroje srityje ir kuriam atliktas chirurginis išorinių lyties požymių pakeitimas, pateikus sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka išduotą sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, gimimo įraše keičiami duomenys apie asmens lytį“.
 
Pagal siūlymą, iš kodekso būtų išbraukta dabartinė norma, kad „nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį, jeigu tai mediciniškai įmanoma“.
 
Taip pat siūloma atsisakyti šiuo metu Civiliniame kodekse numatyto įpareigojimo priimti lyties keitimo sąlygas ir tvarką nustatantį įstatymą.
 
„Projektas yra realistiškas, manau, atitinkantis visų lūkesčius – ir tų žmonių, kurie turi tokias problemas, nors jų vienetai yra, ir žmogaus teisių gynėjų, ir pagaliau Europos Tarybos. Nesinori, kad Lietuva būtų paskelbta kaip valstybė, kuri nesilaiko Žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos, ir gautų kokių nors nuobaudų“, – BNS sakė teisingumo ministras.
 
Ministro pareiškimas klaidingas
Gruodžio pradžioje Nacionalinė LGBT teisių organizacija pradėjo kampaniją „Trans.lt“. Sukurtas pristatomasis vaizdo siužetas, kuriame trys translyčiai asmenys pasakoja savo potyrius. „Aš negaliu parodyti savo ID nepatekęs į keblią situaciją. Tai yra labai sunku ir taip neturėtų būti“, – sako aštuoniolikmetis moksleivis transseksualas Oskaras.
 
Jam antrina iš Baltarusijos atvykusi transseksualė studentė Ženia. „Kai pradėjau lankyti universitetą, jie mane pasikvietė ir pradėjo klausinėti apie mano drabužius ir kitų nederamų dalykų. <...> Tada ji (studijų kuratorė – aut. past.) paskambino mano mamai, su ja kalbėjo. Atleiskite, man 21-eri, kodėl reikia taip elgtis?“ – siužete klausia studentė.
 
Pasak „Trans.lt“ idėjos autorių, šia kampanija siekiama atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo metu Lietuva yra vienintelė valstybė Europos Tarybos kontekste, kurioje neegzistuoja jokia de facto ar de jure su lyties pakeitimu susijusi procedūra. Lyties pakeitimo procedūrą užsienyje atlikę translyčiai asmenys yra priversti administracine tvarka kreiptis į teismą, kuris savo ruožtu įpareigoja civilinės metrikacijos įstaigas išduoti naujus asmens tapatybės dokumentus. Tačiau dabar siūlomos J.Bernatonio pataisos dėl lyties keitimo operacijų reglamentavimo LGBT atstovams neatrodo priimtinos.
 
„Ministro pareiškimas, kad siūlomi Civilinio kodekso pakeitimai tenkina ne tik translyčių asmenų, bet ir nevyriausybinių organizacijų lūkesčius yra visiškai klaidingas. Nesutinkame su tuo, mūsų išplatintą peticiją dėl lyties keitimo procedūros pasirašė du tūkstančiai žmonių. Teisingumo ministerija oficialiai su mumis nesikonsultavo.
 
Suburtoje darbo grupėje tik pristatėme gerąsias praktikas, kaip tai reikėtų reglamentuoti. Aišku, į tai niekaip nebuvo atsižvelgta“, – „Lietuvos sveikatai“ teigė Nacionalinės LGBT teisių asociacijos žmogaus teisių politikos koordinatorius Tomas Vytautas Raskevičius.
 
Anot jo, dokumentų keitimo tik po chirurginės intervencijos praktika yra ydinga, mat visiškai nėra atsižvelgiama į aplinkybę, jog ne visi translyčiai asmenys nori atlikti lyties keitimo operaciją. Tikrąją lytinę tapatybę atitinkantys asmens tapatybės dokumentai yra būtini visiems tanslyčiams asmenims, siekiantiems gyventi visavertį gyvenimą be diskriminacijos, priekabiavimo ir smurto.
 
„Net septyniolika Europos valstybių yra atsisakiusios tokios ydingos praktikos. Daugumai tų žmonių socialinė integracija yra daug svarbesnis aspektas negu fiziniai kūno pokyčiai.
 
Kita vertus, iš translyčių asmenų reikalaujama, kad jie atliktų medicininę lyties keitimo procedūrą, tačiau nėra sukuriama garantijų, kad tos paslaugos bus teikiamos. Valstybėse yra įvairių kompensavimo modelių, tik labai progresyviose šalyse kompensuojamas visas procesas. Dažniausiai taikomas dalinis finansavimo modelis.
 
Sveikatos apsaugos ministerija yra parengusi transseksualumo gydymo aprašą. Jame kitų kompensavimo nuostatų nei gydytojo konsultacija nėra. Jei pagal tarptautinę ligų klasifikaciją transseksualumas yra diagnozė, kuriai reikalingas gydymas ir šis yra reglamentuojamas, kodėl nėra kalbos apie kompensavimą? Gal translyčiai žmonės nemoka mokesčių?“ – klausia T.V.Raskevičius.

---

 
Komentaras
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojas psichiatras prof. (HP) dr. Benjaminas Burba:

- Sveikatos apsaugos ministerijoje buvo sudaryta darbo grupė, kuriai priklausiau ir aš. Priimtas algoritmas, kur gana smulkiai visais medicininiais ir juridiniais aspektais išdėstyta, kokia transseksualumo gydymo eiga, kur pirmiausia kreiptis tiems žmonėms.
 
Transseksualūs asmenys nelabai nori pripažinti, kad yra sergantys. Medikų požiūriu tai yra liga, jų požiūriu – būsena, noras pasikeisti lytį ir tiek. Čia susidaro juridinė kolizija: jei nepripažįsti, kad sergi, kodėl tau reikia kompensuoti vaistus ir gydymą?
 
Labai abejoju, kad valstybė imtųsi kompensuoti tokiems žmonėms lyties keitimo operaciją, kai trūksta lėšų vaikų, sergančių vėžiu, gydymui ir panašių dalykų. Jei jiems būtų skiriama kompensacija, ko gero, sukiltų visa visuomenė.

---

 
Svetur
Praėjusiais metais transseksualiai Didžiojoje Britanijoje džiūgavo: čia jiems prieinamos ne tik lyties keitimo operacijos ar dokumentų keitimas. Pirmą kartą per pastaruosius kelis dešimtmečius anglų kalboje, greta jau esančių „Mr“ (ponas), „Mrs“ (ponia), „Miss“ (panelė) ir Ms (kai moters statusas nežinomas), atsirado naujas kreipinys, žinomas kaip „Mx“.
 
„Mx“ gali būti tituluojami asmenys, kurie nenori, kad juos tapatintų su vyriška ar moteriška lytimi. Pastaruosius dvejus metus „Mx“ kreipinys buvo įtraukiamas į oficialių dokumentų blankus bei duomenų bazes. Taip pat šį kreipinį ketinama įtraukti į „Oxford English Dictionary“ žodyno kitą leidimą.