(Ne)nuvertintos slaugytojos

Giedrė Montvilaitė
2021-01-15
Slaugytojai, net tie, kurie kasdien susiduria su šio meto rykšte – koronavirusu – negali pasigirti darbo sudėtingumą ir atsakomybę atliepiančiu atlygiu. Medikų gerovę ginančios organizacijos siekia, kad kompetentingi sveikatos apsaugos darbuotojai nebūtų lyginamai su nekvalifikuotais darbininkais. Sužinojus slaugytojų atlyginimus kai kuriose sveikatos priežiūros įstaigose, toks sugretinimas nori nenori peršasi.
(Ne)nuvertintos slaugytojos
Dabar slaugytojai, kurie dirba su COVID-19 pacientais, gauna priedus prie algos nuo 60 iki 100 procentų. Tačiau situaciją jų atstovai vis tiek vadina gana sunkia.

Oficialūs skaičiai aplenkia tikrovę
Darbo užmokesčio slaugytojams klausimas nėra naujas. Jis sprendžiamas jau daug metų. Tačiau, kaip teigia Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) prezidentė Aušra Volodkaitė, atlyginimai nebuvo visur tolygiai didinami. Išlieka didelių skirtumų tarp regionų, skirtingų sveikatos priežiūros įstaigų. Yra tokių, kur atlyginimų tikrai nepavadinsi adekvačiais. Jie net nesiekia šalies vidurkio.
„Valstybinės ligonių kasos duomenimis, vidutinis slaugytojų darbo atlyginimas prieš dvejus metus turėjo siekti 1600 eurų prieš mokesčius. O rajonų, regionų ligoninėse – šiek tiek viršyti tūkstantį. Tačiau slaugytojai paprieštarautų. Tokius atlyginimus gauna tikrai ne kiekvienas“, - teigia A.Volodkaitė. Tiesa, situacijos negerina ir žinia, kad jos minimi skaičiai neatspindi grynai tik už vieną etatą mokamo atlygio. Priskaičiuoti ir pinigai, gaunami už naktinius budėjimus bei darbą šventinėmis dienomis.

Paklausta, ar LSSO ruošiasi imtis veiksmų, kad situacija pagerėtų, organizacijos prezidentė atsako ryžtingai – taip. Tačiau pandemija šiuos planus apsunkino. organizacija jau kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, parodydami, jog yra pasirengę bendradarbiauti. Tik dabar šviežiai besiformuojančiai ministro komandai aktualiausias ne slaugytojų, o koronaviruso suvaldymo klausimas. Tai supranta ir slaugytojų organizacijos atstovė, tačiau tikisi, kad šiais metais ministerija vis dėlto atras laiko atlyginimų problemai spręsti. Kad klausimas nebus padėtas kur nors į stalčius.

 
Robinhudiška iniciatyva
Neseniai žiniasklaidoje pasirodė žinia apie Vilniaus miesto klinikinės ligoninės (VMKL) priimamojo vedėjo Vitalijaus Varygino išskirtinę iniciatyvą – paskatinti slaugytojas, išdalinant joms savo mėnesio kintamąjį priedą. Į ją bendru nutarimu įsitraukė visi skyriaus gydytojai. Jų priedai bus padalinti slaugytojams, slaugytojų padėjėjams ir patalpų švara besirūpinančiam personalui.
A.Volodkaitė gydytojo sumanymą laiko gražia iniciatyva – pastangomis vykdyti socialinį teisingumą. Tačiau jos įsitikinimu, negalima iš vienų atimti ir išdalinti kitiems.

„Gydytojai savo atlyginimą uždirba pelnytai. Jie neturėtų dalytis juo, skirti paramą slaugytojams. Jie ir patys turėtų gauti tokį atlygį, kuris būtų pakankamai orus. Toks, koks turėtų būti mokamas už sudėtingą ir kvalifikuotą darbą“, - įsitikinusi LSSO prezidentė Aušra Volodkaitė.


Atgarsiai iš ligoninių
„L.S.“ susisiekus su keletu ligoninių atstovų, pasitvirtino viena – patenkinti toli gražu ne visi.
Štai iš Ignalinos rajono ir Šakių ligoninių, džiugesio ne per daugiausiai. Ignalinos rajono ligoninės direktorė Asta Batūrienė, dar prieš keturis mėnesius ėjusi slaugos administratorės pareigas, sako, kad jiems išgyventi tikrai sunku. „Pastaruoju metu tik ir kalbama, kad mažosios ligoninės nereikalingos, nenaudingos, jų paslaugos netinkamos“, - sako ji. Tačiau kad ir kokie maži ar engiami jie jaustųsi, kaip teigia ir įstaigos vadovė, turi atitikti lygiai tokius pačius reikalavimus, kokius atitinka ir didžiųjų miestų ligoninės. Tiesa, už kur kas mažesnį atlygį.
„Kiekvienas nori būti įvertintas. Ir kiekvienas darbdavys nori įvertinti savo darbuotoją, jį išlaikyti. Bet yra situacijų, kai ne visada gali“, - sako A.Batūrienė. Taip pat priduria, kad prie tokios situacijos stipriai prisidėjo ir COVID-19 pandemija. Ji stipriai smogė ir per kišenę, ir per žmogiškuosius išteklius.
 
Šakių ligoninės vyriausioji slaugos administratorė Ramutė Strimaitienė kalba panašiai. „Mūsų uždarbiai iš tiesų nedideli“, - sako ji. Tiki, kad ligoninės administracija skirtų didesnius atlyginimus, jei tokią galimybę turėtų, nes slaugytojų sunkus darbas nusipelnė būti labiau vertinamas ne tik žodžiais, bet ir pinigine išraiška.

Be to, R.Strimaitienė baiminasi, kad slaugytojų greitai tiesiog neliks, mat slaugytojo darbas jaunimo, ypač rajoninėse sveikatos priežiūros įstaigose, nedomina. „Mes vieni paskui kitą išeisim iš ligoninės dėl amžiaus, dėl sveikatos problemų. Į mūsų vietą niekas neateina. Netrukus valdžia bus priversta atsisukti į jauną žmogų, jį pritraukti. Algų kėlimas tada taps neišvengiamas“, - įsitikinusi specialistė. Pasak jos, laukti liko nedaug. Tokio scenarijaus turėtume tikėtis jau po kelerių metų.
 
Vis dėlto situacija ne visur tokia niūri. Štai Klaipėdos Jūrininkų ligoninės vyriausioji slaugytoja Aida Smagurienė pasakoja, kad algos slaugytojams jų įstaigoje buvo keliamos net kelis kartus per metus. „Mūsų įstaigoje dirbantis slaugos personalas tikrai nėra gaunantis mažiausią atlygį. Žinoma kiekvienas norime gauti daugiau, bet ir dabar nėra taip, kad kiltų problemų, kaip išgyventi“, - sako ji.

 
Komentaras
Lietuvos sveikatos apsaugos profesinės sąjungos pirmininkė Aldona Baublytė:


- Kas labiausiai neramina, kalbant apie slaugytojus, tai - santykis tarp gydytojo ir slaugytojo atlyginimų. Remiantis devynių praėjusių metų mėnesių duomenimis, tarkim, Rūdiškių PSPC, kuris nors ir neaptarnauja daug gyventojų, ten gydytojų atlyginimas siekia 4294 eurų neatskaičius mokesčių, o slaugytojų tik 1065 eurų. Gydytojo atlyginimas – keturis kartus didesnis nei slaugytojo. Tai rodo, koks nevertinamas yra slaugytojo darbas. Panaši situacija ir Tauragės ligoninėje, kur gydytojų atlyginimo vidurkis – 4616 eurų per mėnesį, o slaugytojų tik 1334.
 
Yra įstaigų, kur slaugytojo atlyginimas net nesiekia tūkstančio eurų (prieš mokesčius). Pavyzdžiui, Ignalinos ligoninėje slaugytojų atlyginimas tesiekia 940 eurų „ant popieriaus“. Skaičiai kalba patys už save. Dabar, kai kyla minimalus atlyginimas, galima sakyti, slaugytojo darbas, vertinant uždarbį, vis labiau artėja prie mažai kvalifikuoto. Panemunės ambulatorija, Paluknio, Kruonio, Šakių PSPC – ten irgi slaugytojos negauna tūkstančio. Pavyzdžiui, Paluknyje, kur gyventojų nėra daug, ambulatorijoje fiksuojamas etatinis apmokėjimas slaugytojams tėra 718 eurų.
 
Stacionaruose, ypač tuose, kur yra kovidinių ligonių skyriai, atlyginimus išaugina priedai, gaunami už darbą su virusu užsikrėtusiais pacientais. Tačiau vis tiek nebūtų galima sakyti, kad tie atlyginimai yra dideli. Galima pateikti greitosios medicinos pagalbos stoties pavyzdį. Didžiausi slaugytojų atlyginimai fiksuojami joje, Kauno rajone – siekia 3114 eurų per mėnesį. Galbūt daug kas gali pavydėti. Tačiau toks uždarbis daug ir kainuoja.
 
Slaugytojų atlyginimo klausimas per visus mano pirmininkavimo profesinėje sąjungoje metus (nuo 1996-ųjų – red. past.) buvo opus. Ir, ko gero, žymiai opesnis nei gydytojų. Tiesa, pasikeitė pati slaugytojo kompetencija. Ji išsiplėtė. Šiandien slaugytojo statusas pakilo. Tai - savarankiška, kvalifikuota ir aukšto lygio specializacija.
Sveikatos apsaugos darbuotojų atlyginimas visada buvo mūsų sąjungos prioritetas. Šių metų antrą ketvirtį dėl šio klausimo turėtų prasidėti derybos su Vyriausybe. Labai norėtųsi, kad būtų tęstinumas ir vėl susirinktų stebėtojų grupė, kurioje ligonių kasa, kartu su ministerija ir profesinėmis sąjungomis bendrai analizuotų ir spręstų problemą.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Psichologas per ekraną: už ir prieš

      Psichologas per ekraną: už ir prieš

      Šiais laikais žmogus psichologo ar psichoterapeuto paslaugas gali gauti ir neiškėlęs kojos iš namų. Visgi spe...
      Akušeriai lenda iš gydytojų šešėlio

      Akušeriai lenda iš gydytojų šešėlio

      „Pagaliau nebereikės, negražiai kalbant, virti gydytojui kavos“, – ilgai lauktais pokyčiais džiaugiasi Lietuvos ...

      Budinti vaistinė


      Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

      Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

      Vasaros sezonui įgaunant pagreitį, specialistai perspėja atkreipti dėmesį į kelionių vaistinėlės sudėtį – ją būtina ruo&scar...
      Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

      Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

      „Sperminas skystas – vartojamas prie bendro silpnumo, po infekcinių susirgimų, prie neurastenijos, prie širdies...

      razinka


      Sveika šeima


      Kaniterapija onkologinius pacientus įtraukia į gyvenimą

      „Oksidacinis stresas yra daugelio ligų šaltinis. Jeigu organizmas pasirengia tariamai kovai, jis iškart silpnėja. Visgi nors apie pusę pacientų patiria stresą, šunys yra pajėgūs jį sumažinti“, – sakė kaniterapijos specialistas, knygos „Didysis šuns šeimininko vadovas“ a...

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      Su kiekvienu laipsniu kyla ir savižudybių skaičius

      JAV psichiatrė dr. Narissa Price perspėja, kad ekstremalaus karščio pavojai kur kas didesni nei vien dehidratacija ar šilumos smūgis. „Jei turite psichikos sveikatos problemų, pavyzdžiui, nuotaikos, nerimo sutrikimų, sergate depresija ar šizofrenija, ekstremalus karštis situaciją gali dar labiau paa&...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
      Margarita Jankauskaitė Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
      Pagalbos mirti dilemos
      Paulius Skruibis Pagalbos mirti dilemos
      Pažinti sapioseksualą
      Henrikas Vaitiekūnas Pažinti sapioseksualą

      Naujas numeris