Siūlo naują pareigybę
Minėtą projektą registravo Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos vadovė, Laisvės partijos atstovė Monika Ošmianskienė bei kiti parlamentarai iš skirtingų frakcijų. Toks koordinatorius, kuris būtų tiesiogiai pavaldus savivaldybės administracijos direktoriui, rengtų neįgaliųjų integracijos programas, užtikrintų, kad savivaldybėje statomi statiniai būtų pritaikyti neįgaliesiems, tiesiogiai priimtų ir konsultuotų neįgalius asmenis.
 
Kaip aiškina įstatymo pataisas teikiantys parlamentarai, atsiradus minėtiems specialistams būtų įgyvendinta Europos Komisijos patvirtinta 2021–2030 metų neįgaliųjų teisių strategija.
 
Pasak aiškinamojo rašto, siekiant tinkamos neįgaliųjų interesų apsaugos būtina įtvirtinti neįgaliųjų reikalų koordinatoriaus pareigybę kiekvienoje savivaldybėje. Šios pareigybės tam tikrose savivaldybėse galėtų virsti administracijos padaliniu, atsižvelgiant į gyventojų skaičių. Koordinatorius būtų savivaldybės administracijos direktoriui tiesiogiai pavaldus valstybės tarnautojas. Siūloma, kad šios pataisos įsigaliotų nuo kitų metų.
 
„Tegul neįgaliųjų reikalams skiria papildomų lėšų, o ne dar vieną valdininką. Tiesiog atsiras dar vienas biurokratas, ir tiek. Tai daugiau deklaratyvus ir valdiškas požiūris: etatą įsteigei ir iš karto reikalai pajudėjo į priekį“, – tokią iniciatyvą atsargiai vertina Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas, abejodamas, jog uždėjus prievolę turėti dar vieną valdininką stipriai pagerės neįgaliųjų situacija.
 
Pasvalio rajono savivaldybės meras Gintautas Gegužinskas svarsto, kad didesniuose miestuose, savivaldybėse, kur gyvena šimtas tūkstančių gyventojų, tokios pareigybės sukūrimas būtų racionalus. Bet mažesnėse, turinčioje apie dvidešimt tūkstančių gyventojų, sprendimas, vargu, ar pasiteisins.
 
„Negi dabar kiekvienai problemai spręsti steigsime po atskirą žmogų savivaldybėje? Jeigu tai būtų valstybės deleguota funkcija ir numatytas atskiras finansavimas, kitas dalykas. Bet paprastai numatoma, jog valstybės deleguotos funkcijos finansavimas dalinis, o paskui jūs, savivaldybės, sukitės iš turimų asignavimų kaip išmanote“, – sako G.Gegužinskas.
 
Alga neblizgės

„Iš Lietuvos savivaldybių asociacijos kaip tik atėjo raštas, prašant įvertinti, ar tokia pareigybė būtų reikalinga. Mano nuomone, tai – perteklinis dalykas. Kadangi yra įstatymai, yra NVO, kurios aktyviai dalyvauja ir prižiūri, kaip jų laikomasi. Motyvų, kodėl prireikė naujos pareigybės, nežinau. Ar mes, savivalda, blogai prižiūrime neįgaliųjų reikalus? Man atrodo, kad tikrai atsižvelgiame į visus reikalavimus ir rekomendacijas, ypač dabar, statant naujus objektus. Ar tas vienas žmogus, kuriam būtų pavesti neįgaliųjų klausimai, nuveiktų ką nors daugiau?“, – abejoja Telšių rajono savivaldybės meras Kęstutis Gusarovas.

 
Paklaustas, ar būtų sunku rasti žmogų, kuris gerai išmanytų neįgaliųjų klausimus ir norėtų pretenduoti į tokią poziciją, meras spėja, kad jis ateitų iš nevyriausybininkų gretų. Visgi, daug kas priklausys nuo koordinatoriaus atlyginimo, kuris greičiausiai neblizgės, kaip ir daugumos kitų savivaldybėse dirbančių specialistų, bei kitokių motyvacijos priemonių. „Pagal mūsų situaciją, mažiausias koeficientas valstybės tarnybai- 7,4. Dėlto pritrūkstame darbuotojų tokioms specifinėms sritims“, – konstatuoja meras.
 
Negi blogai dirbame?
Anot Jurbarko rajono savivaldybės mero Skirmanto Mockevičiaus, idėja iš principo yra gera, bet jos realizavimas sukelia daug klausimų.
„Koordinatoriai pasidarė itin populiarūs. Manau, kad neįgaliųjų klausimams pakanka esamos komandos, kuri dirba savivaldybėje. O jeigu kas nors negerai, valstybė turėtų aiškiai konstatuoti, kad šioje srityje ko nors trūksta. Manau, kad turimais pajėgumais ir esamais finansiniais resursais galima išspręsti problemas, žinoma, jeigu tokios kyla.
 
Dabar gi staiga sakoma, kad turėsite dar vieną žaidėją, kuris jums padės. Bet gal žaidimas sekasi neblogai ir mums visai nereikia to naujojo žaidėjo?“ – svarsto meras.
Anot jo, socialinės paramos skyrius su vedėju ir yra tie koordinatoriai, kurie atsakingi už lėšų, skirtų socialinei paramai, paskirstymą savivaldybės gyventojams. Kaip pasakoja, dažniausiai įtampos kyla dėlto, kai yra pateikiami prašymai dėl vienkartinių pašalpų, – jos niekada nebūna šimta procentų patenkinamos.
 
„Nereikia dar vieno koordinatorių koordinatoriaus, nes visą socialinių paslaugų spektrą jau dabar koordinuoja savivaldybė su Socialinių paslaugų skyriumi“, – sako Jurbarko rajono savivaldybės meras, pridurdamas, jog dabar tarsi konstatuojama, jog savivaldybės ko nors nepadaro neįgaliųjų labui.
 
Priešingos nuomonės laikosi Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis, sakydamas, jog neįgaliesiems aktualių klausimų pakankamai daug. Pradedant infrastruktūra, gyvenamųjų plotų pritaikymu bei paslaugų užtikrinimu neįgaliųjų poreikiams.
„Dabar gi vieni specialistai žino vieną dalyką, kiti – kitą. Juk neįgaliesiems, pavyzdžiui, turintiems judėjimo negalią, reikia vienų priemonių, o šeimoms, auginančioms vaikus autistus – visai kitokių. Tad jeigu būtų žmogus, kuris turi kompetenciją, išmano įstatymus ir žino, ką konkrečiai reikia keisti neįgaliųjų gyvenime, būtų ne pats blogiausias dalykas“, – sako N.Cesiulis.

---

 
Komentaras
Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentė Rasa Kavaliauskaitė:

- Gal ir nebloga iniciatyva. Kadangi yra jaunimo reikalų koordinatoriai, gal būtų pravartu turėti neįgaliųjų reikalų koordinatorių. Jis būtų laidininkas tarp nevyriausybinių organizacijų ir savivaldybės, mat neįgaliųjų klausimai itin platūs. Tai yra tik projektas, reikia žiūrėti, kokias funkcijas jis konkrečiai atliktų.
Tiesa, jeigu bus maži atlyginimai, stiprių specialistų tikrai tikėtis neverta. Įdomu, kaip yra su jaunimo reikalų koordinatoriais? Girdėjau, kad ne visose savivaldybėse šios pareigybės yra užimtos. Turbūt dėlto, kad tai nėra patraukli pozicija, o ir atlyginimas nemotyvuoja.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!