Papiktino ir pašto dėžutės
Į redakciją paskambino neįgalų vaiką auginanti moteris. Ji stebėjosi, kad XXI amžiuje dokumentų pristatymas į valstybines tarnybas vyksta rankiniu būdu. Dėl neveikiančios NDNT informacinės sistemos, kuri yra integruota į e. sveikatą, dokumentus į įstaigą tenka vežioti patiems.
 
„Kas dveji metai tenka tvarkyti dokumentus per Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą. Kaskart su jais vis kuriozai vyksta. Nešiuolaikiškai jie dirba, – pasakojo Danguole prisistačiusi moteris. – Nuo gegužės mėnesio, kai kreipiausi, iki šiol dar sutvarkyti negali. Poliklinikoje davė užantspauduotą voką su dokumentais ir liepė juos patiems kaip kokiems kurjeriams į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą vežti.“
 
Maža to, moterį papiktino ir pristatytų dokumentų „priėmimo punktas“ – jiems skirta pašto dėžutė.
 
„Tarnyboje žmonių jūra. Sako: nelaukite eilėje, meskite voką į pašto dėžutę prie durų. Nesolidu, kai tokius konfidencialius dokumentus šitaip priima. Įmečiau, bet neramu: kas ten žino, ar dokumentai pasieks reikiamą tikslą. Visokių žmonių yra... Porą dienų po to skambinau, kol prisiskambinau, ar tikrai gavo dokumentus, ar paėmė iš tos dėžutės“, – jaudulio neslėpdama pasakojo pašnekovė.
 
Niekas nepasikeitė
„Pirmą kartą girdžiu, kad kažkas dėl kažko būtų nepatenkintas“, – nustebo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie SADM patarėja Nomeda Pikelytė, paklausta dėl šių nepatogumų.
 
Ji aiškina, kad visą laiką dokumentai buvo pristatinėjami gyvai. Tiesa, juos galima atsiųsti ir elektroniniu paštu, registruotu paštu arba įmesti į specialią pašto dėžutę, esančią prie jų įstaigos įėjimo. Anot jos, sąlygos dabar – ypač geros.
 
„Gydytojai labai dažnai dabar į e.sveikatą įkelia siuntimą, o žmogui tereikia pateikti prašymą negaliai nustatyti ir asmens dokumento kopiją“, – su kokia problema susiduria neįgalieji, nesuprato specialistė.
 
Ji tikina, kad darbas vyksta sklandžiai, tiesa, socialinės paramos šeimai informacinė sistema SPIS, skirta pavaldžioms institucijoms dalintis informacija, šlubuoja.
 
„Nors duomenis ir pateikiame SPISUI, tas neturi įtakos žmonėms, nes jie tiesiogiai su sistema nesusiduria. Jei užlūžęs SPISAS, gal duomenys kažkur nesuvaikšto... – bandė aiškintis specialistė. – Prieš kelias savaites buvo kažkokie techniniai keitimai SPISE, bet tai neturėjo daryti įtakos gyventojams.“
 
Viltis dėl pagerėjimo yra
Lietuvos negalios organizacijų forumo administracijos direktorė Henrika Varnienė uždega viltį, kad aplaidus požiūris į neįgaliųjų reikalus susitvarkys.
„Dabartinė sistema, kaip dirba NDNT, – visiška nesąmonė. Su ministerija dirbome gerus trejus metus. Jie iš Regioninės plėtros struktūrinių pinigų per Europos Komisiją numatė skaitmeninimą. Sistema turėtų pasikeisti“, – aiškina ji. Be to, žadama, kad savivaldybėje atsiras ir negalios koordinatoriai, proto psichikos negalią turintiems asmenims, ir atvejo vadybininkai.
 
Viltis, kad pagerėjimo sulauksime sustiprina ir ministro pirmininko patarėja sveikatos apsaugos ir neįgaliųjų klausimais Živilė Gudlevičienė. Ji pritaria, kad situaciją būtina tvarkyti, tiesa, kada tai įvyks – atsakymas, kaip ir su e. sveikata...
 
„Kalbame tik apie nuolat užlūžtančią e.sveikatą, bet yra ir kitų sistemų, kurias reikia tvarkyti. Tą tikrai suprantu. Viena jų – SPIS‘as. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos planuose yra tai numatyta, bet tie planai žinote kokie... tokie kaip ir su e.sveikata – tik 2024 metais bus pradėti judinti. Tarp SPIS‘o ir e.sveikatos yra daug integracijos, ten daug darbų“, – sakė Ž.Gudlevičienė.

---

 
Komentaras
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Monika Ošmianskienė:

- Lietuvoje sisteminio požiūrio į IT sistemas nebuvimas – didelis skaudulys. Stringanti SPIS sistema, skirta socialinėms paslaugoms, parodė savo trūkumą dar tada, kai pakilus energetikos kainoms buvo teikiamos kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį. Teigiama, kad pataisyti sistemos neišeina. Mat ją diegiant panaudotos senos technologijos, o dabar nėra, kas gali šiuo klausimu padėti.
 
Paaiškėjo, jog kai buvo darytas šios sistemos kūrimo užsakymas, parengta neprofesionali sutartis, o programuotojai nedavė prisijungimo kodo. Dabar nėra priėjimo, kaip sistemos ir sutvarkyti.
 
IT raštingumo aukščiausiame, net ir ministerijos, lygmenyje nebuvimas duoda tokius neigiamus rezultatus. Informacinės sistemos, kurios renka duomenis ir gali tarpusavyje bendrauti, palengvintų mūsų šalies administracinį aparatą ir darbuotojų krūvį. Tinkamos sistemos leistų sutaupyti ir pinigų, kurie dabar tenka darbo jėgai palaikyti. Vienareikšmiškai valstybei reikia stiprinti šią pusę.

---

 
Komentaras
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija:

- SPIS problemos žinomos ne vienerius metus ir reikia pripažinti, kad jų sprendimui ne visada buvo skirtas deramas dėmesys bei ištekliai.
Pastaraisiais metais SADM stengiasi, kad būtų atliepti ne tik savivaldybių administracijų, bet ir žmonių poreikiai. Tačiau ne visos problemos, susijusios su prašymų teikimo ir nagrinėjimo procesu, yra išskirtinai susijusios su SPIS sutrikimais, bet ir su tam tikrų savivaldybių veiklos procesų efektyvumu.
 
Ką darome: priimtas svarbus strateginis sprendimas – nuo monolitinės SPIS sistemos pereiti prie šiuolaikinių technologijų, pritraukti daugiau rinkos žaidėjų, stiprinti IT komandą ministerijoje. Vyksta SPIS modernizavimo projektas, gautas finansavimas RRF projektui, kurio apimtyje bus skaitmenizuoti neįgalumo reformos įtakoti pokyčiai, sukurta paslauga „Kas man priklauso“ ir realizuojamos papildomos elektroninės paslaugos, kurios iki šiol teikiamos popieriniu būdu. Vykdomas kompetencijų pritraukimas, vidinių komandų būrimas, siekiant padidinti technines ir vadybines kompetencijas, kad ateityje išvengti priklausomybės nuo vieno ar kito tiekėjo.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!