Neapykantą nugalėti sunkiau nei koronavirusą

Sima Kazarian
2021-10-21
Peržengtos visos ribos: Vilniaus parduotuvėje kaukę paprašytas užsidėti vyras peršovė apsaugos darbuotojui koją. Antri metai vieni į kitus žiūrime per pandemijos taikinį, kurio centre – jos valdymu užsiimantys žmonės su sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu priešakyje. Pandemija Lietuvoje išryškino didžiulę neapykantos problemą, į kurią žiūrima pro pirštus. Kodėl? Ekspertai mano, kad problemos spręsti nepadės ir naujosios pataisos dėl persekiojimo.
Neapykantą nugalėti sunkiau nei koronavirusą
„Deja, agresyvių komentarų yra tokia gausa, kad policija neturi lėšų ir pajėgumų prisamdyti tiek pareigūnų, kad jie galėtų viską sužiūrėti“, – padėtį konstatavo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.

Ne pirmas ir ne paskutinis
Ne vienas politikas jau anksčiau yra atskleidęs apie patirtus asmeninius grasinimus. Kad yra kreipęsis į teisėsaugą viešai prabilo ir buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Pasaulį praėjusį penktadienį sukrėtė žinia, kai subadytas peiliu mirė Jungtinės Karalystės parlamentaras Davidas Amessas.
 
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras prisimena, kad Garliavos įvykių metu su Juliumi Sabatausku patyrė grasinimų. „Puikiai įsivaizduoju, kaip turi jaustis ministras“, – A.Dulkį suprato S.Šedbaras.

 
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, atsižvelgdami į ministro A.Dulkio skundus, atliks tyrimą dėl žmogaus terorizavimo, kuris gali užtraukti laisvės atėmimą iki ketverių metų. Praėjusią savaitę priimtos Baudžiamojo kodekso pataisos numato atskirą atsakomybę už persekiojimą (viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu).
 
Kodėl teisėsauga netiria?
Pirmieji šalies asmenys (jei reikia ir ministrai) saugomi labiau – jais rūpinasi Vadovybės apsaugos tarnyba. Tačiau tai, kad A.Dulkio skundas vasarą nepatraukė teisėsaugos dėmesio, nėra išimtis – Lietuvoje girdėtas ne vienas atvejis, kai panašūs pareiškimai dėl terorizavimo, neapykantos kurstymo teisėsaugos dėmesio nepatraukia.
 
Viena iš šešių neseniai įsikūrusio virtualaus patrulio veiklos krypčių yra grasinimai susidoroti su kitais asmenimis. Per kelis mėnesius aplinkybių tikslinimui virtualus patrulis perdavė tik 13 neapykantos kurstymo atvejų, nors paprastas socialinių tinklų vartotojas kasdien tokių mato šimtus. Ar tai reiškia, kad policija ignoruoja šią problemą? Ar ją spręsti padės persekiojimo įstatymas?
 
„Deja, agresyvių komentarų yra tokia gausa, kad policija neturi lėšų ir pajėgumų prisamdyti tiek pareigūnų, kad jie galėtų viską sužiūrėti“, – padėtį konstatavo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S.Šedbaras. Jis mano, kad šiandienos situacijoje vienintelė išeitis – visuomenės sąmoningumo ugdymas. „Turi būti ugdomas požiūris, kad patys žmonės netoleruotų smurtinių pasisakymų. Galiu tik pagirti tas žiniasklaidos priemones, kurios trina agresyvius, neapykantą kurstančius komentarus. Noriu atkreipti dėmesį, kad jei žmonės patiria psichologinę agresiją, persekiojimą, terorizavimą, išsisaugotų tai įrodančius duomenis, pavyzdžiui, gaunamas žinutes tuo palengvindami policijos pareigūnų darbą“, – akcentavo S.Šedbaras.
 

Pataisos viską tik sugadino?
Teisininkų bendruomenė nėra itin sužavėta Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ir Liberalų sąjūdžio frakcijos inicijuotomis Baudžiamojo kodekso pataisomis dėl persekiojimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) Teisės fakulteto (TF) Baudžiamosios teisės katedros profesorius Olegas Fedosiukas viešai suabejojo, ar naujai priimta norma iš tiesų stiprina teisinę žmogaus apsaugą nuo persekiojimo.  
 
Dabar įstatymo leidėjas sistemingą žmogaus persekiojimą išskyrė į specialią normą, tačiau smarkiai sušvelnino už tai atsakomybę. Portalas delfi.lt cituoja O.Fedosiuką: „Persekiotojui nebegresia laisvės atėmimo bausmė, daug trumpesnis senaties terminas (3 metai), be to, smarkiai sušvelnėja tokio įtariamojo (kaltinamojo) procesinė padėtis. Toks asmuo mažiau rizikuoja neateidamas į apklausas, vilkindamas procesą, pažeisdamas jam paskirtus įpareigojimus. Net ir pakartotinai teisiamas už persekiojimą toks asmuo vis vien nerizikuos prarasti laisvę.“ Aukščiausiojo Teismo teisėjas įsitikinęs, kad kiekvienas toks teisiamasis įgaus teisę į naujo švelnesnio įstatymo taikymą. Taigi šalutinis naujo baudžiamojo įstatymo poveikis ir vėl nebuvo tinkamai įvertintas.

 

Komentaras
Politologas, socialinių mokslų daktaras prof. Lauras Bielinis:

- Ministro kreipimasis į teisėsaugą dėl patiriamų grasinimų dukroms buvo visiškai adekvatus, teisėtas ir būtinas. Smerkiantys dėl tokio poelgio žmonės galbūt galvoja, kad ministras turėtų su pagaliu vaikytis grasintojus? Ministras pasielgė įstatymiškai, taip, kaip ir turėjo.
Kritikams reikėtų suprasti, kad ne A.Dulkys sukūrė šį koronaviruso demoną, dėl kurio su iššūkiais susiduria visos pasaulio valstybės, net ir pažangiausios neišvengia labai sudėtingų situacijų.
 
Apskritai ministrui priskiriama atsakomybė nuraminti visuomenę yra perdėta. Įtampos visuomenėje mažinimas – ne Sveikatos apsaugos ministerijos, o visų politikų ir pačios visuomenės reikalas.

Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis:

- Jaučiamas ikiteisminių tyrimų dėl neapykantos kurstymo didėjimas. Jei 2019 m. buvo pradėti 29 ikiteisminiai tyrimai, 2020 m. - 52, tai šiemet per 8 mėn. - jau 74. Manome, kad tam įtakos turėjo ir aktyvi policijos virtualaus patrulio veikla. Pamatę galimą neapykantos kurstymą, ar gavę tokią informaciją iš visuomenės, patruliai įvertina ją ir perduoda tolimesniam nagrinėjimui į teritorinį policijos komisariatą, kur, derinant su prokurorais, priimami procesiniai sprendimai. Šiemet dėl asmens terorizavimo pradėti 403 ikiteisminiai tyrimai (pernai per tą patį laikotarpį - 494).



lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Parkinsono liga: jaunas pacientės amžius klaidino medikus

    Parkinsono liga: jaunas pacientės amžius klaidino medikus

    Mildai (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) dabar jau 50, bet Parkinsono liga į jos gyvenimo duris pasibeldė kur kas ank...
    Projektas „Žemiau bambos“: jautriai, bet be tabu

    Projektas „Žemiau bambos“: jautriai, bet be tabu

    Su naujos gyvybės užsimezgimu atsiradusi idėja sukurti socialiniuose tinkluose „Žemiau bambos“ puslapį, išsiplė...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių atstovai primena, kad galimybių paso vaikams į vaistinę turi ateiti tėvai

    Vaistinių atstovai primena, kad galimybių paso vaikams į vaistinę turi ateiti tėvai

    Vyriausybės sprendimu galimybių pasas nuo gruodžio 28 d. bus išduodamas vaikams nuo 12 metų, o nebe nuo 16-kos, kaip buvo i...
    Galimybių paso nenaudojančiose vaistinėse SAM leido aptarnauti daugiau žmonių

    Galimybių paso nenaudojančiose vaistinėse SAM leido aptarnauti daugiau žmonių

    Galimybių paso nenaudojančiose vaistinėse Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nuo penktadienio leido aptarnauti daugiau žmonių.

    Sveika šeima


    Pirštų sąnariuose sproginėjantys burbuliukai: ar yra žala?

    Dažniausiai vaikystėje išmokę skleisti garsus lankstant piršto sąnarius, žmonės erzina aplinkinius, kurie kaip susitarę kartoja, kad senatvėje pirštai susisuks. Tačiau ar tiesa, kad šis įprotis gali sukelti sveikatos problemų?

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Narkotikai pražudo daugiau žmonių nei ginklai

    JAV Federalinis tyrimų biuras praėjusią savaitę pranešė, kad mirčių nuo perdozavimo, pandemijos metu, skaičiai pasiekė rekordiškas aukštumas. Šios mirtys – prarastos galimybės gydytis, didėjančių psichikos sveikatos problemų ir stiprių narkotinių medžiagų prieinamumo gatvėje pasekmė.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Dalytis apelsinu? Na, jau ne!
    Henrikas Vaitiekūnas Dalytis apelsinu? Na, jau ne!
    Ką renkasi blondinės?
    Henrikas Vaitiekūnas Ką renkasi blondinės?
    Atsargiai: biohakeriai atidunda!
    Henrikas Vaitiekūnas Atsargiai: biohakeriai atidunda!

    Naujas numeris