Ne kasdien girdimos priklausomybės. Kiek apie jas žinome?

Evelina Machova
2019-12-16
„Turiu priklausomybę“ – pripažinkim, išgirdęs tokį sakinį dažnas pagalvoja tik apie dvi blogybes – alkoholį arba narkotiku. Specialistai gi patikina, jog priklausomybių yra kur kas daugiau. Bėda, kad dalies jų didžioji visuomenės dalis neidentifikuoja kaip tokių. Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, jei taip galima pajuokauti, nusprendė praplėsti visuomenės akiratį surengdami mokslinę konferenciją „Priklausomybės ir jų žalos mažinimo būdai“.
Ne kasdien girdimos priklausomybės. Kiek apie jas žinome?

Daugiau nei viena
Žvelgiant į pranešimų programą, turbūt atsirastų burbančių esą „iš neturėjimo ką veikti žmonės prisigalvoja begales ligų“. Kodėl? Nes tarp įprastų temų, pavyzdžiui, priklausomybės alkoholiui, paliestos ir gana netikėtos. Ne vienas išgirdęs pranešimo temą „Priklausomybė nuo deginimosi saulėje: rizikos valdymas ir praktiniai patarimai“ mintyse, o gal ir ne tik, paklaustų: „Apie ką mes čia?“
Specialistai gi teigia, jog priklausomybių yra daugiau nei viena. Gydytojas toksikologas dr. Robertas Badaras, kalbėjęs apie priklausomybę vaistams, juokavo, kad tik prabilęs šia tema sulaukia klausimo: „Kur, Badarai, pirkai gydytojo diplomą?“.
 
„Pas mus pasakydamas, kad tampi priklausomas nuo vaistų, atrodo, jog pasikėsini į bazines vertybes. Tačiau priklausomybių kontekste vaistai tampa vis svarbesnis. Prieš penkerius metus pasigirdo pirmosios kalbos iš Europos institucijų, jog heroino vaidmuo ima mažėti, tačiau auga sintetinių stimuliatorių bei vaistų vartojamumas. Manau visi puikiai žino, kad jei vaistas neturi šalutinio poveikio, vadinasi, neturi ir tiesioginio. Savo ruožtu toksikologai kuo toliau, tuo dažniau susiduria su šalutiniu vaistų poveikiu bei piktnaudžiavimu. Dvidešimt pirmame amžiuje turi keistis suvokimas apie psichoaktyviąsias medžiagas. Jos yra tos, kurios įveikia smegenų „muitinę“ – hematoencefalinį barjerą. Visuomenėje vyrauja nuomonė – daugiau vaistų, daugiau sveikatos. Deja. Panašu, kad mes kaip ir buvome paskutiniai pagonys Europoje, taip ir būsime – paskutiniai baigsime patys save gydyti“, - sako dr. R.Badaras.

Apie besikeičiantį požiūrį, kuriam įtakos turi moksliniai tyrimai, pranešimą „Priklausomybė nuo nikotino: žalos mažinimas. Psichiatro požiūris“ skaitė gydytojas psichiatras Jaunius Urbutis. Jis pradėjo nuo to, jog buvo laikai, kai, tarkim, cigaretės buvo skiriamos astmai, kosuliui ir panašioms ligoms gydyti. „Būdavo vienintelė kontraindikacija – nerekomenduotina vaikams iki šešerių metų. Bet vyresniems – drąsiai. Tuomet tikrai nekalbėta apie rūkymą kaip priklausomybę ar žalingą įprotį. Priešingai – tabako produktus reklamavo kolegos gydytojai, buvo net ir tokių, kurie pasisakydavo už konkrečią tabako rūšį, neva ji mažiau dirgina. Net ir odontologai teigdavo, kad išfiltruotas dūmas yra rekomenduotinas. Šiandien jau niekas nediskutuoja, kad nikotinas ir tabako gaminiai sukelia fizinę, psichologinę ir emocinę ar elgsenos priklausomybę“, - lygindamas besikeičiantį požiūri kalbėjo gydytojas.

Daro įtaką viena kitai
Tad kokia priklausomybė baisiausia? Raminamiesiems vaistams, maistui, socialiniams tinklams, seksui, azartiniams lošimams, nikotinui? Šiuo klausimu specialistai vieningi: kiekvienam individualiai - su kuria susiduri, ta ir baisiausia. O kalbant bendrąja prasme, nė viena priklausomybė nėra lengvai ir paprastai įveikiama. Dažnu atveju prireikia ir skirtingų sričių specialistų pagalbos bei nemažai pačio žmogaus užsispyrimo. Maža to, kartais viena ar kita priklausomybė gali rodyti kur kas rimtesnes problemas. Gydytoja dietologė doc. Edita Gavelienė konferencijoje pristatė gana netikėtą temą – priklausomybę maistui. Medikė neslepia, jog ją nagrinėjantiems mokslininkams kyla nemažai klausimų. Juk be maisto lyg ir negalime gyventi... Tad kyla klausimas, ar gali būti priklausomas nuo to, nuo ko priklauso gyvybė?
 

„Čia tas pats, kas sakyti, jog esu priklausomas nuo deguonies, nes jo man reikia kasdien. Klausimas, kokie yra priklausomybės maistui požymiai? Nervingumas, sunku susikaupti, skrandžio skausmai? Bet ar tai priklausomybė maistui, ar elementarus alkis? Mokslininkai bandydami atsakyti į šiuos klausimus lygina maistą ir narkotikus bei jų įtaką organizmui. Sąsajų yra nemažai, tačiau yra ir dalykų, kurie neleidžia galvoti, jog maistas gali būti priklausomybę sąlygojančiu dalyku“, - sako gydytoja dietologė doc. Edita Gavelienė.


„Žmonės, kurie linkę manyti, jog vis dėlto priklausomybė maistui egzistuoja, remiasi tyrimais, atliktais su laboratoriniais gyvūnais. Pavyzdžiui, pastebima, kad girdant peles saldžiaisiais gėrimais ir po kurio laiko jų nebeduodant joms pasireiškia abstinencijos simptomai. Tai lyg ir turėtų patvirtinti, jog gyvūnas priklausomas. Žmogui, žinoma, įtakos turi kiti dalykai. Kol kas kyla labai daug klausimų, o atsakymų, akivaizdu, dar teks palaukti. Tiesa, jau šiandien įvedus į google „priklausomybė maistui“ netrūksta siūlymų, kaip ją įveikti. Paslaugas siūlo įvairiausios plauko specialistai, kurie tikina galintys išgydyti visas ligas atlikdami cukraus detoksikaciją. Atrodo, kad visuomenė seniai žino atsakymus. Vis dėlto specialistai teigia, jog reikia daryti pacientų, kuriems galima įtarti priklausomybę maistui, atranką, nes tai gali būti kitų, itin rimtų sutrikimų išraiška“, - sako doc. E.Gavelienė.

Kardiologas prof. Pranas Šerpytis sako, kad rūkymas yra viena stipriausių priklausomybių, be abejonės, žalojanti visas žmogaus organizmo sistemas.
O kaip alkoholis, narkotikai? Profesoriaus teigimu, šios dvi priklausomybės turbūt dažniausiai nuskamba, visos kitos gi dažniausiai laikomos lengvesnėmisBet tuoj pat patikina, jog lengvų priklausomybių nėra.

Skatina ligos progresavimą
Psichiatras J.Urbutis sutinka, jog tabakas labiausiai paveikia žmogaus somatinę būklę. O pacientai ne tik tai žino, nemaža dalis ir jaučia, pavyzdžiui, kosti, serga išemine širdies liga, lėtine plaučių obstrukcija. „Psichiatro akimis priklausomybė tabakui pagal signalines būkles yra kur kas blankesnė, palyginti su opioidais, alkoholiu ar psichoaktyviosiomis medžiagomis. Ši priklausomybė yra tolimesnė nuo psichiatrijos ir artimesnė pulmonologijai, kardiologijai, onkologijai“,- sako J.Urbutis.

Kaip širdies ligas veikia narkotikai, alkoholis ar tabakas, pasak prof. Prano Šerpyčio, yra atlikta begalė tyrimų. Tačiau į jo rankas dėl širdies problemų dažniau patenka rūkaliai. „Per savo darbo praktiką gal tik porą kartų esu susidūręs su kokaininiu infarktu. Tiesa, kolegos užsienyje dalinasi kur kas gausesne tokių atvejų patirtimi. Kalbant iš kardiologo pusės, didžiausia problema yra rūkymas, kuris vienareikšmiai žaloja“, - sako profesorius.

 
Klausimas, kaip gi cigaretė padidina koronarinės širdies riziką? Tyrimai rodo, kad surūkius dvidešimt ir daugiau cigarečių miokardo infarkto rizika moterims padidėja 6, vyrams – 3 kartus. Maža to, rūkančias moteris infarktas ištinka dažniau, ypač kai kalbame apie jauno amžiaus dailiosios lyties atstoves. Profesorius priduria, kad cigarečių ir kontraceptinių tablečių miksas daro didelę įtaką ankstyvam miokardo infarktui. „Tai labai dažnai matome kasdienėje praktikoje. Rūkymas didina koronarinės širdies ligos progresavimo greitį, pažeidžiamas vidinis kraujagyslės sluoksnis endotelis ir tai sutrikdo apsauginę funkciją.
 
Taip pat rūkymas veikia kraujo krešėjimo faktorių, o tai turi įtakos trombozei, kuri sukelia ūmines koronarines būkles, nes sulimpa trombocitai. Be to, rūkymas stipriai paveikia pagrindinį širdies ir kraujagyslių veiksnį – gerąjį didelio tankio cholesterolį: jo mažėja, o blogojo didėja. Rūkymas taip pat padidina ir kitų veiksnių poveikį širdžiai bei kraujagyslėms. Jau nekalbant apie įtaką kitoms ligoms, pavyzdžiui, diabetui“, - sako prof. P.Šerpytis.
Pasak J.Urbučio, tabako kontrolės politika, taikant specifines intervencijas, kad žmogus mestų rūkyti, gali turėti tam tikros įtakos rūkančiųjų skaičiui mažinti. „Deja, atkryčiai, kai žmogus vėl užsirūko, gana dažni. Vieni tai daro susinervinę, kiti - per vakarėlį, treti - iš laimės. Todėl galvojant apie veikimo ir priklausomybės gydymo strategiją derėtų paminėti žalos mažinimo scenarijų“, - sako J.Urbutis.


Kaip sumažinti žalą?
Gydytojo psichiatro teigimu, žalos mažinimas kasdieniame gyvenime, kaip, beje, ir sveikatos ar socialinėje politikoje yra dažnai naudojamas. Tarkim, sporte, kad būtų išvengta traumų, vilkima speciali apranga, automobilyje užsisegami saugos diržai, medicinoje atliekamos tausojančios operacijos, taikoma subalansuota antibiotikų vartojimo terapija, kuriamos palankios naujagimiams ligoninės.
 

„Psichiatrijoje kalbant apie priklausomybių gydymą, pavyzdžiui, nuo opiatų, tam tikrai tikslingai parinktai pacientų daliai gana plačiai taikoma pakaitinė terapija metadonu. Tokios priemonės padeda laimėti gyvenimo. Kalbant apie rūkymą, tikslas numeris vienas – metimas. Tačiau pasaulinė statistika skelbia, kad milijardas vis tiek rūkys toliau. Vadinasi, turime galvoti planą B, kaip sumažinti tą žalą. Nes ilguoju laikotarpiu ligų, susijusių su rūkymu, skaičius tik auga“, - sako gydytojas psichiatras Jaunius Urbutis.


Pasak gydytojo, jau yra nemažai tyrimų, kurių rezultatai rodo mažesnę kaitinamojo tabako žalą žmogui. Tai patvirtina JAV maisto ir vaistų agentūra, Vokietijos federalinis rizikos vertinimo institutas bei daugelis kitų skirtingų šalių valstybinių institucijų. „Gerai, kad ir Lietuvoje apie tai kalbama, nes pirmiausia žmogus turi teisę žinoti, o po to pasirinkti. Šiuo atveju nekalbu apie žmones, kurie nerūko. Akcentas yra į tuos, kurie rūko, bet negeba mesti. Kalbant apie rūkymą, svarbiausias vaidmuo tenka prevencinėms priemonėms, padedančioms mažinti pradedančiųjų rūkalių ir jau rūkančiųjų skaičių. Turime fokusuotis į rūkančiuosius, kai jiems nesiseka mesti. Nes, kaip rodo statistika, per artimiausius metus šių skaičius liks panašus. Natūralu, kad kiekvienas medikas ir aš, būdamas psichiatras, sakau, jog pagrindinė rūkaliaus siekiamybė - visiškas tabako vartojimo nutraukimas. Bet tam įtakos turi daug dalykų. Žmogus turi būti pasiruošęs tokiam žingsniui“, - teigia J.Urbutis.

Kalbėdamas apie mažesnę žalą darančius produktus gydytojas pateikia Švedijos pavyzdį, kur daugiau nei prieš pusę amžiaus kas antras vyras rūkė įprastas cigaretes. Šiandien šis skaičius sumažėjęs kelis kartus. Kas tam turėjo įtakos? Švedijoje kaip ir Norvegijoje populiarus kramtomasis tabakas, kuris kitose Europos Sąjungos šalyse yra draudžiamas. Statistika rodo, kad modifikavus šį gaminį, idant būtų sumažinta burnos vėžio rizika, įprastų cigarečių rūkymas ženkliai nukrito. Beje, kramtomasis tabakas priskiriamas prie mažesnės žalos produktų ir tai puikiai iliustruoja statistika. Palyginti su Europa rūkymo sukelto mirštamumo yra dvigubai mažiau. Taip pat šioje šalyje mažesnis ir sergamumas širdies ligomis, burnos vėžiu bei daugeliu kitų ligų, kurioms įtaką daro rūkymas. JAV maisto ir vaistų agentūra kramtomąjį tabaką yra patvirtinusi kaip modifikuotos rizikos produktą. Kaip teigia gydytojas bedūmių technologijų gamintojai, jo žiniomis, taip pat yra pateikę tokią paraišką ir juda šia linkme.
 

Kas pavojingiau?
Specialistai teigia, jog visuomenėje vyrauja nuomonė, kad pats pavojingiausias dalykas, traukiant dūmą, yra nikotinas. Deja, rūkymas, žalojantis visus žmogaus sistemos organus, pavojingas ne tik dėl nikotino, bet ir ypač dėl dūmų. „Nikotinas stimuliuoja dopamino atsipalaidavimą. Kai organizme ima jo trūkti, kyla noras užsirūkyti. Vis dėlto stiprų poveikį sveikatai daro cigarečių dūmuose esančios smalkės. Jau dabar yra duomenų, jog, tarkim, tabaką kaitinantys, bet ne deginantys produktai yra mažiau žalingi nei įprastos cigaretės. Pastarosiose tabakas dega šešių šimtų laipsnių temperatūroje. O bedūmės technologijos kaitina tabaką iki trijų šimtų penkiasdešimties laipsnių ir tai neleidžia susidaryti didelei daliai kenksmingų medžiagų. Nepamirškime ir pasyvaus rūkymo? Kolegos iš Kauno technologijos universiteto atliko tyrimą, kurio rezultatai rodo, kad bedūmiai kaitinamojo tabako gaminiai, priešingai nei įprastos cigaretės, nesukelia pasyvaus rūkymo. Tai - labai svarbus faktas“, - sako prof. P.Šerpytis.

Žmogaus organizme nėra sistemų, kurioms rūkymas neturėtų įtakos. Pasak profesoriaus, pešantieji dūmą turėtų sunerimti, mat šis, daugelio malonumu vadinamas, nors iš tikrųjų yra priklausomybė, keturis kartus padidina periferinių kojų arterijų riziką, kitaip dar vadinamą protarpiniu šlubumu. Maža to, profesorius vardina ir kitus statistikos skaičius: maždaug 14 proc. visų mirčių nuo insulto įtakos turi rūkymas. Taip pat jis padidina aterosklerozės progresavimą, jau nekalbant apie poveikį onkologinėms ligoms, lėtiniam bronchitui, osteoporozei ir kt.

Pasak profesoriaus, nerūkant iš karto atsiranda abstinencijos simptomai. Nerimas, susierzinimas, padidėjęs apetitas ar sumažėjęs užduočių vykdymas, nemiga. „Nėra lengva šios priklausomybės atsikratyti. Todėl turime ne tik galvoti, kaip tai drausti, bet ir kaip padėti žmogui. Mūsų visas gyvenimas susijęs su įvairiausiais draudimais. Tačiau šiandien labai svarbu išaiškinti žmogui, kodėl svarbu nepradėti rūkyti, o pradėjus mesti. Paaiškinti apie gydymą - tiek medikamentinį, tiek pakaitinę terapiją. Turime kalbėti ir apie alternatyvius produktus. Jei norime padidinti gyvenimo kreditų skaičių, mesti niekad nevėlu. Žinoma, visada bus tokių, kurie nenorės to daryti, net ir žinodami pasekmes. Tačiau ir tam jau yra sprendimų. Net ir Pasaulio sveikatos organizacija sako, jog tuomet žmonėms reikia padėti pereiti prie mažesnės žalos produktų.

Visos svarbios
Tarptautinėje ligų klasifikacijoje priklausomybė apibrėžiama kaip fiziologinių ir kognityvinių reiškinių kompleksas, kuriame medžiagos ar medžiagų klasės vartojimas individui yra svarbesnis nei kitas elgesys. Dažniausiai čia kalbama apie alkoholį, narkotikus ar kitas psichoaktyviąsias medžiagas, tačiau nė žodžiu neužsimenama apie priklausomybę maistui, socialiniams tinklams ar tabakui. Pasak doc. E.Gavelienės atliekama nemažai tyrimų testuojant produktus, kurie gali turėti įtakos priklausomybei. „Į viršų šauna perdirbti produktai, turintys didesnį riebalų kiekį bei glikemijos indeksą. Žmonės, kurie renkasi menkaverčius produktus, turinčius daugiau kalorijų, gali skųstis valgymo sutrikimais, ypač persivalgymo sindromu. Dažnai priklausomybė maistui išryškina gilesnius psichikos sindromus“, - sako doc. E.Gavelienė.

Toksikologas Robertas Badaras pažeria dar daugiau nemalonios statistikos. Lietuvoje kas penkta paauglė mergaitė raminamųjų vaistų vartoja tris kartus daugiau nei Europoje. Iš kur jų gauna? Šį klausimą uždavus auditorijoje pasigirdo nelabai drąsus atsakymas: „Mamos duoda“.
„Nežinau, kaip tai pavadinti... turbūt mamagyda. Mokslai spaudžia, mergaitė nervuojasi - prašau imk tabletę, nusiraminsi“, - ironizuoja gydytojas.

 
Pasak mediko, neramu, kad tame neįžvelgiama blogio. Priešingai, atrodo, kad padeda. „Kitas dalykas girti vaistai. Dieną vartoji alkoholį, vakare - vaistus. Ir čia mums gelbėja Daktaras Googlas. Paieškos laukelyje suvedę „xanax parduodu“ gauname keturiasdešimt aštuonis tūkstančius paieškos rezultatų. Čia taip buvo prieš metus. Dabar tas skaičius beveik dvigubai didesnis. Telefonai pardavėjų tie patys, matyt, kaip ir šių vaistų likučiai“, - sako dr. R.Badaras.
Konferencijoje kalbėję medikai tikina, kad priklausomybių formų yra pačių įvairiausių, todėl kiekvienai jų turi būti skiriamas atitinkamas dėmesys. Maža to, turi būti ieškoma efektyviausių prevencijos priemonių.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Prof. V.Kriaučionienė: bijoti bulvių nėra pagrindo

    Prof. V.Kriaučionienė: bijoti bulvių nėra pagrindo

    Lapkričio 8-ąją minima Europos sveikos mitybos diena, o visiškai neseniai išleistos Šiaurės šalių mity...
    Mykolas: vyrai, nebūkite miegaliai!

    Mykolas: vyrai, nebūkite miegaliai!

    45-erių metų statybų inžinieriaus-statybininko darbo stažą sukaupusiam kauniečiui Mykolui Drižiui gerybinė prostatos hiperplazija ...

    Budinti vaistinė


    Perspėja dėl naujos ES direktyvos poveikio: brangs vaistai, jų bus gauti sunkiau

    Perspėja dėl naujos ES direktyvos poveikio: brangs vaistai, jų bus gauti sunkiau

    Lietuvoje veikiančias farmacijos bendroves vienijanti Vaistų gamintojų asociacija (VGA) atkreipia dėmesį, kad netrukus gali ne tik...
    Vaistų trūksta jau ir ligoninėse

    Vaistų trūksta jau ir ligoninėse

    Vaistų tiekimo sutrikimai – nemenkas rūpestis. Vaikų bronchų astmai gydyti mažų dozių inhaliatoriai didmeninės vaistų prekyb...

    razinka


    Sveika šeima


    Kūrenate krosnis – labiausiai degs plaučiai

    „Pacientams gali būti netikėta, kad kietosios dalelės gali pažeisti ne tik kvėpavimo takus ar plaučius, bet ir kitus organus (inkstus, širdį, kepenis). Tokiu būdu yra sukeliami organų pažeidimai, o kai kuriais atvejais ateityje gali išsivystyti ir pažeisto organo vėžys“, – sako Vilniaus universiteto li...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Revoliucinis atradimas biologijoje – obeliskai

    Tarptautinė mokslininkų grupė atskleidė sensacingą atradimą – obeliskus, naują biologinę struktūrą, kuri gali būti senesnė už pačią gyvybę. Mokslininkai tikisi, kad šis atradimas padės kovoti su antibiotikams atspariomis bakterijomis – viena didžiausių šiuolaikinės medicinos problemų.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kam dalinsime PSDF?
    Helga Marija Kauzonė Kam dalinsime PSDF?
    Ar ministerijos pageidavimu vaistininkai tampa sveikatos priežiūros specialistų sekretoriais?
    Vaistinių asociacija ir farmacijos darbuotojų profsąjungos Ar ministerijos pageidavimu vaistininkai tampa sveikatos priežiūros specialistų sekretoriais?

    Naujas numeris