Nauja realybė: darbas ciklais, mažiau pinigų, netesėti pažadai

Evelina Machova
2020-05-29
„Situacija tragiška“, - tokie žodžiai trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitete nuskambėjo iš sveikatos apsaugos viceministrės Linos Jaruševičienės lūpų. Pasirodo, tik daugiau nei 50 procentų šalies gydymo įstaigų atnaujino paslaugų teikimą. Tačiau pastarųjų vadovai sako net nenorintys komentuoti tokių kvailysčių. Nors raginama kuo greičiau atnaujinti paslaugas, ta pati ministerija rekomenduoja gydytojams dirbti tik vienoje įstaigoje. Skaudžiausia, kad ant ledo liks pacientai, nes medikai, na, kai kurie, gaus po ministro pieštą medalį...
Nauja realybė: darbas ciklais, mažiau pinigų, netesėti pažadai
Pagal ministro rekomendaciją, tik išdirbę mėnesio valandų skaičių vienoje įstaigoje medikai gali vykti dirbti į kitą darbovietę.

Skaičiai
53 proc. ambulatorines paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų, ir 56 proc. – teikiančių stacionarines paslaugas ligoninėje, yra deklaravusios, kad jau yra pasirengusios teikti planines paslaugas. Tokius skaičius Seimo Sveikatos reikalų komitete pateikė sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė.
Remiantis NVSC duomenimis, aktyviausiai atnaujinti darbą ėmėsi poliklinikos Marijampolės apskrityje (95 proc. ambulatorines paslaugas teikiančių gydymo įstaigų), pasyviausiai – Utenos apskrityje (27 proc.). Daugiausia ligoninių jau vykdo ar ketina pradėti veiklą Telšių apskrityje (83 proc. stacionarines paslaugas teikiančių įstaigų), pasyviausiai – Marijampolės apskrityje (20 proc.).
Dar nė pusė poliklinikų neatsidarė Kauno (46 proc.), Klaipėdos (45 proc.), Alytaus (34 proc.), Vilniaus (32 proc.), Utenos (27 proc.) apskrityse. Mažiau nei pusė ligoninių veikia Alytaus (36 proc.),Vilniaus (32 proc.) ir Marijampolės (20 proc.) apskrityse.
Šiuo metu daugiausiai paslaugų atnaujinimo planų yra pateikę odontologai, aktyviausi iš jų – Telšių apskrityje (83 proc.), Šiaulių apskrityje (74 proc.) ir Klaipėdos apskrityje (71 proc.).


Situacija su kabliukais
Eina antra savaitė, kai įsigaliojo sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos rekomendacija darbą sveikatos priežiūros įstaigose medikams organizuoti ciklais. Įdomu, kaip sekasi? Ne vienas gydymo įstaigos vadovas komentuoti situaciją atsisakė. Kiti gi negailėjo ir riebesnių komentarų, esą dėl tokių kvailysčių nėra ko burnos aušinti.
Ne paslaptis, jog Lietuvoje vyrauja nestandartinė situacija, kurios analogų gana sunku rasti kitose užsienio šalyse. Medikus, visu etatu dirbančius vienoje gydymo įstaigoje, jų pačių teigimu, galima ant rankų pirštų suskaičiuoti. Didžioji dauguma tai ketvirčiu, tai puse etato dirba keliose gydymo įstaigose. Dabar, pagal ministro rekomendaciją, tik išdirbę mėnesio valandų skaičių vienoje įstaigoje medikai gali vykti dirbti į kitą darbovietę. Ar paisyti šios rekomendacijos - sprendžia sveikatos priežiūros įstaigų vadovai. Tačiau, kaip pastebi Lietuvos medikų sąjūdžio vadovo pavaduotoja Jurgita Sejonienė, yra vadovų, kurie priėmė tai ne kaip rekomendaciją, bet nurodymą ir medikams uždraudė dirbti kitose gydymo įstaigose.

Tiesa, Teisingumo ministerija medikų ir verslo organizacijoms pateikė atsakymą dėl A.Verygos, kaip dabar mėgstama sakyti, pageidavimo riboti medikų darbą. Rašte juodu ant balto parašyta, kad konstitucinė žmogaus teisė laisvai pasirinkti darbą gali būti ribojama tik įstatymais. Vadinasi, valstybės operacijų vadovo sprendimai kaip ir negaliojantys. Maža to, teigiama, jog darbo laiko režimas be darbuotojo sutikimo negali būti keičiamas vienašališkai.

„Situacija suskaldė gydymo įstaigų vadovus. Nes yra tokių, kurie nusprendė šių rekomendacijų laikytis griežtai ir uždraudė medikams dirbti kitur. Kiek man žinoma, dėl to dalis medikų dabar eina atostogų, kita dalis - į prastovas. Daugiausiai atvažiuojančių gydytojų konsultantų turi rajono gydymo įstaigos ir jos suinteresuotos kuo greičiau pradėti veiklą, bet...“ - situaciją apibūdinaLietuvos medikų sąjūdžio vadovo pavaduotoja Jurgita Sejonienė.


Kur pacientų poreikiai?
Teisingumo ministerijos rašte paliečiamas ir dar vienas aspektas. Pasak ministerijos specialistų, teisės dirbti keliose įstaigose ribojimas, nesudarant sąlygų tokiam reikalavimui tinkamai pasiruošti ar tiesiog negalint įgyvendinti, gali būti vertinamas kaip nepagrįstas ribojimas pacientams gauti paslaugas. Pasak asociacijos „Gyvastis“ prezidentės Aušros Degutytės, karantinas gerokai apsunkino pacientų galimybes gauti sveikatos priežiūros paslaugas: „Jau dabar girdime nusiskundimų. Bijau, kad rudenį visos šios problemos sprogs su kaupu.“ Asociacijos prezidentės sako, jog, kol kas sunku pasakyti, ar gydytojų darbo cikliškumas apribos paslaugų prieinamumą, tačiau pripažįsta dėl esamos situacijos jaučianti nerimą.
 
Pasak J.Sejonienės, visų prima reikia atsižvelgti į pacientų poreikius ir lūkesčius. „Šiuo atveju turbūt sudėtingiausia rajoninėms ir privačioms gydymo įstaigoms. Nes būtent pas juos būna daugiausiai vadinamųjų atvažiuojančių konsultantų. Pastebime, kad lėtinių ligų paūmėjimo atvejų yra gana daug ir pacientų organizacijos vis garsiau kelia klausimus, kada bus atnaujintas optimalus paslaugų teikimas ir kada bus galima sulaukti pagalbos“, - teigia J.Sejonienė.
Šios savaitės pradžioje SAM išplatintame pranešime gydymo įstaigos ragintos kuo greičiau atnaujinti veiklą. Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas ir Pakruojo ligoninės direktorius Vygantas Sudaris mielai tai padarytų, bet... „Situacija keista, jei motininė gydymo įstaiga neišleis gydytojo, o tokių atvejų jau yra, mes negalėsime atnaujinti visų paslaugų. Be to, pacientų srautas turi būti ne didesnis nei penkiasdešimt procentų seniau buvusio. Mat penkiolika minučių konsultuojame pacientą, likusias keturiasdešimt penkias vėdiname ir dezinfekuojame kabinetus...“ - sako V.Sudaris.

Situacija keista
Trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitete L.Jaruševičienė apgailestavo, kad maždaug per mėnesį, grubiai tariant, tik pusė įstaigų informavo, jog gali pradėti paslaugų teikimą. „Situacija tragiška, nes tai, kad planus pateikė, nereiškia, kad paslaugas jau aktyvavo. Kol kas mums sunku spręsti, kiek realiai paslaugų yra suteikta, - dėstė viceministrė ir patikino, jog pacientų skundus, jog šiuo metu sudėtinga gyvai patekti pas gydytoją, girdi. - Gydymo įstaigos gauna vieną dvyliktąją ir gali neteikti arba teikti labai mažai paslaugų. Tačiau turime atsižvelgti ir į pacientų poreikius. Tikėtina, jog vienos dvyliktosios nebeliks, tuomet nebetiks ir buvęs modelis, kur finansuojama už paslaugų teikimą. Reikia ieškoti balanso. Koks tas modelis bus, dar yra sunku pasakyti. Mes apie tai intensyviai galvojame, nes tai, kad per mėnesį planai parengti tik maždaug pusėje įstaigų, verčia sunerimti.“

Kad gydymo įstaigos ne iš gero gyvenimo dar neteikia paslaugų, pripažįsta ir J.Sejonienė.
„Teikdami deklaracijas, turėjome pasirinkti, kuri darbovietė yra pirmaeilė. Visos gydymo įstaigos nori atnaujinti veiklas, susigrąžinti darbuotojus, bet ne viskas taip paprasta. Suprantu, kad ten, kur šiuo metu yra fiksuojami COVID-19 protrūkiai, apribodami medikų judėjimą vadovai bando suvaldyti situaciją. Tačiau, kaip ir minėjau, turime nepamiršti ir paciento poreikių. Apribojus paslaugų teikimą karantino metu medikai taip pat prarado ir dabar praranda pajamas negalėdami dirbti įprastu ritmu, tačiau šių nuostolių niekas neketina jiems kompensuoti“, - sako J.Sejonienė.
Na, kaip jau ne kartą sakė ministras, medikams reikia judėti į priekį ir išmokti gyventi naujoje realybėje. Be to, neseniai viena socialinių reikalų ir darbo viceministrių porino, esą ne dėl pinigų medikai dirba... O ir ministras pasistengė: pats nupiešė medikams skirto medalio eskizą. Estai nukaldino.
Tiesa, medikai medaliais nenudžiugo. Sako, geriau įvykdytų duotus pažadus. Matyt, įsižeidęs ministras nutarė, jog medalius dalins savanoriams, kariams, na, visiems kas padėjo medikams...


Tarp kitko
Socialiniuose tinkluose medikai diskutuoja dėl darbo ciklų. Kaip rašė pokalbį nugirdusi gydytoja, dabar dvi gydytojos ginekologės, dirbančios dvidešimt pirmame amžiuje priverstos, partizanauti. Mat joms griežtai liepta saugotis kryžminės taršos, tačiau trukdoma ir atlikti savo pareigą. O tai - kaip kryžminė ugnis, kuri kliudys pacientus. Tik gaila, kad ne visi tai mato.
Nugirstas pokalbis telefonu.

- Klausyk, tu dabar …(gydymo įstaigos pavadinimas)?
-…
- Tik pradėjai ciklą?
-…
- Oi, kaip gerai. Būk draugė, padėk!
-…
-Ten mano dvi moterys probleminės, reikia jas sužiūrėt, padėsi?
-...
- Nėštukė... ir sunki tokia, po chemoterapijos. Negaliu numest be pagalbos, kol būsiu cikle... (gydymo įstaigos pavadinimas). Kitos gydymo įstaigos nenori nesavų, žinai gi. Parašysiu pavardes žinute.
-…

- Lieku skolinga, aš tau irgi pagelbėsiu, kai būsi kitame cikle. Ačiū!


Komentarai
POLA prezidentas Šarūnas Narbutas:


- Kalbant apie medikų darbą ciklais situaciją matau keliais aspektais. Girdime, jog draudžiama vykti dirbti į kitas gydymo įstaigas. Dėl to, nukenčia rajono ligoninės. Tačiau yra ir kita pusė - jos gauna vieną dvyliktąją biudžeto, tad gal ir nėra didelės problemos neatnaujinant paslaugų. Privačiame sektoriuje, matome, kad pirmaeilėse pareigose dirba nedaug medikų. Todėl atitinkamai šis sektorius ir nedirba visu pajėgumu. Viso to pasekmės - augančios eilės, paslaugų prieinamumas atsiremia į didžiąsias gydymo įstaigas, kurios šiuo metu aptarnauja ne tik savo įprastus pacientus, bet ir tuos, kurie negauna paslaugų rajono ar privačioje gydymo įstaigoje. Tai, kad veikia nuotolinės paslaugos, gerai, tačiau reikia užtikrinti jų saugumą. Jau dabar girdime apie atvejus, kai dėl plyšusios aneurizmos ar priešinfarktinės arba priešinsultinės būsenos žmogui, pasiskundus rankos skausmu, patariam patepti ją „fastum gel“. Ir tokių atveju nėra mažai. Neišvengiamai dalis jų baigsis skaudžiomis pasekmėmis, dėl kurių patys pacientais ar jų artimieji kreipsis dėl žalos atlyginimo. Turime suvaldyti šias rizikas. Girdime priekaištus, jog srautai į gydymo įstaigas mažėja, nes pacientai neatvyksta. Natūralu, pacientų sako, jog jie jaučiasi nesaugiai būdami gydymo įstaigoje. Medikai turi visas apsaugos priemones, o pacientai - ne. Dėl to gydymo įstaigų vengia net ir onkologiniai pacientai, nors paslaugos jiems būtinos. Todėl POLA savo iniciatyva pacientus stengiasi aprūpinti apsaugos priemonėmis.

Šiuo metu reikia lyderystės iš ministerijos. Pavyzdžiui, problemiškiausių ligų atvejais, kaip onkologija, kardiologija, insultai sukviesti profesines draugijas, pacientų organizacijas gydymo įstaigų vadovus ir kiekvienos konkrečios ligos atveju ieškoti sprendimo, ką galime padaryti, kad jos būtų teikiamos didesne apimtimi. Yra gerų pavyzdžių iš Kauno klinikų, Nacionalinio vėžio instituto, kurios pasinaudojo POLA siūlyta prieš dvejus metus idėja - vizitas ir ištyrimas tą pačią dieną. Smagu girdėti, jog Seime tiek pozicija, tiek opozicija sutinka, jog tai - rimta problema, tačiau norisi ir konkrečių veiksmų.
Jungtinė Karalystė skaičiavo, kiek padidės mirčių tarp sergančiųjų onkologinėmis ligomis 2021 metais, nes šiandien šios ligos nėra tinkamai gydomos. Kalbama, jog gretutinių ligų negydymas turės ženkliai didesnį multiplikacinį efektą lyginant su COVID-19. Puikiai suprantu, kad kovo pradžioje visi laukėme, kas bus balandį, paklusniai vykdėme visus nurodymus, tačiau gegužę supratome, jog taip toliau tęstis negali. Tad norėtųsi, kad per birželį būtų priimti atitinkami sprendimai.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos Ambulatorinių paslaugų koordinavimo tarnybos vadovas Šarūnas Mačinskas:

- Karantino metu personalo sutelkimas yra be galo svarbus. Pasaulinė patirtis rodo, kad svarbu užtikrinti sveikatos priežiūros specialistų saugumą, kurie turi labai didelę riziką užsikrėsti ir esant padidėjusiam sergančių pacientų srautui, bus gyvybiškai svarbūs (ypač didelę riziką turi labai artimą ir ilgą kontaktą su sergančiais pacientais turintys intensyviosios terapijos gydytojai, kurie teikia pagalbą ypač sunkios būklės pacientams ir jų nėra daug). Nuo karantino Lietuvoje paskelbimo dienos Kauno klinikų profilinių klinikų vadovų buvo prašoma kalbėti su darbuotojais, dirbančiais ir kitose gydymo įstaigose, dėl jų darbo organizavimo karantino laikotarpiu. Kauno klinikų darbuotojų buvo prašoma tiesioginiams vadovams pranešti apie kitas darbovietes ir kartu su kitų darboviečių administracija priimti reikiamus sprendimus dėl tolesnio jų darbo. Suprantame, kad darbuotojai reikalingi ir kitose gydymo įstaigose, kurios šiuo metu priima ir gydo COVID-19 užsikrėtusius pacientus, todėl kiekvieno darbuotojo situaciją buvo prašoma vertinti individualiai.  

Kiekvienoje profilinėje klinikoje darbas organizuojamas budinčių komandų principu, siekiant išvengti kryžminio kelių įstaigų užkrėtimo galimybės. Kiekviena profilinė klinika pagal numatytus algoritmus yra perorganizavusi savo darbo principus, kad gydytojai galėtų dirbti ciklais pagal atitinkamą darbo krūvį skirtingose darbovietėse ir tai geranoriškai derina su tų ligoninių administracija (susitarimo būdu). Jeigu kurioje nors įstaigoje yra nustatomas COVID-19 ligos atvejis, iš karto Kauno klinikų epidemiologinė grupė vertina ten dirbančių Kauno klinikų specialistų riziką būti užkrėstam ir teikia rekomendacijas dėl priemonių taikymo, kad būtų išvengta užsikrėtimo.

Teisės aktuose nėra numatyta jokių įgaliojimų darbdaviui kontroliuoti darbuotojus kur jie dirba, todėl viskas vykdoma tik bendradarbiaujant ir pasikliaujant darbuotojų sąmoningumu. Taip pat kiekvienas darbuotojas turi prisiimti atsakomybę ir turi teisę pasirinkti darbovietę. Sveikatos priežiūros specialistų komandoms savo darbą organizuojant tam tikrais ciklais, darbuotojai darbo užmokestį gauna pagal savo darbo sutartį. ​
Kauno klinikose dirba daugiau nei 7000 darbuotojų, iš kurių – 2212  gydytojų, daugiau nei 2300 slaugytojų. Norėdami sumažinti tikimybę mūsų darbuotojams užsikrėsti COVID-19 infekcija ir užkirsti kelią galimam jos plitimui Kauno klinikose, dedame visas pastangas, kad apsaugotume savo darbuotojus ir pacientus.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris