Naktis, kai SSRS pasmerkė save myriop

Gintaras Medonis
2022-01-13
Prieš 31 metus Lietuva pirmoji iš Sovietų Sąjungos respublikų paskelbė atgaunanti nepriklausomybę. Maskva ją bandė kovoti blokadomis ir tankais, bet tai tik pagreitino SSRS žlugimą. Bet tai nebuvo staigi ir neskausminga mirtis. Ir jos priežastys slypi kur kas giliau praeityje.
Naktis, kai SSRS pasmerkė save myriop
Galima teigti, kad kaip tik sausio 13-osios naktį Lietuvoje SSRS pasirašė sau mirties nuosprendį.

Pirmoji koloso koja: ideologija
Analitikai ir istorikai linkę manyti, kad Sovietų Sąjungos kolosas, be daugybės mažyčių, laikėsi ant dviejų didžiulių, bet nelabai tvirtų kojų. Pirmąja jų neabejotinai buvo bolševikinė ideologija, gimusi sudėtingu laikotarpiu (I pasaulinis karas, revoliucija, pilietinis karas, badas ir II pasaulinis karas). Jaunesnės, karų nemačiusios ir sočiau gyvenusios kartos išaugo jau pripratusios, kad valstybė pasirūpina dauguma jų bazinių poreikių, ir, užuot kovojusios už bolševizmo įsigalėjimą pasaulyje, labiau linko ieškoti dar sotesnio, dar geresnio gyvenimo.
 
Kaip bebūtų keista, bet nepriklausomybės užuomazgos buvo užprogramuotos pačioje ideologijoje, tegu ir formaliai, bet pripažįstančioje nacijų teisę pačioms pasirinkti savo likimą. Procesai, kurių rezultatas buvo SSRS žlugimas, reiškėsi jau 80-aisiais: visuotinės krizės, 90-aisiais tik pagilėjusios, kontekste buvo galima pastebėti nacionalistinių tendencijų augimą kone visose sąjunginėse respublikose. Centralizuotos valdžios silpnumas periferijose paskatino naujų galios centrų formavimąsi, ir neilgai trukus nepriklausomybės vienokiu ar kitokiu būdu pajutę laisvės vėją panoro visi.

 
Antroji koloso koja: ekonomika
Rusijos Federacijos pasiuntinys Ispanijoje ir Andoroje diplomatas Jurijus Korčaginas teigia, kad būtent ekonomika buvo pagrindinė SSRS žlugimo priežastis: nei politinė ar ideologinė, nei socialinė, o ir išvis valstybinė ir ekonominė sistemos nebuvo pakankamai efektyvios. Neįmanoma ginčyti to fakto, kad sovietinė ekonomika buvo stabili iki pat jos kracho momento. Tiesiog tą stabilumą palaikyti kasdien buvo vis sunkiau ir galų gale tapo neįmanoma. Iš esmės dėl to, kad ekonomika buvo planinė, suprask – prievartinė: planuotojai įsakydavo gamintojams, o šių pagamintos produkcijos paskirstymas tarp planuotojų ir gamintojų priklausė nuo prievartos lygio ir pobūdžio. Michailas Gorbačiovas čia būtų teigęs: „Mes gyvename neteisingoje šalyje“, o Josifas Stalinas pasakytų: „Planas – tai įstatymas“.
 
Sovietų planinė ekonomika buvo prievartinė trimis aspektais: per mobilizaciją (planuotojai paimdavo galutinį produktą iš gamintojų, grąžindami jiems tik likutį bazinio uždarbio pavidalu); per kontrolę (planuotojai įpareigodavo gamintojus atsiskaityti prieš juos dėl išlaidų ir produktyvumo); tačiau to buvo maža – buvo įvesti ir stimuliavimo mechanizmai, susieti su galutinės produkcijos apimtimis. Dirbtine ši sistema buvo dėl to, kad paskatinimų ir baudų gradientą diktavo ne natūralus rinkos mechanizmas, o planinės ekonomikos administracija.
 
Ir, ką bebūtų teigusi sovietų propaganda, Vakarų analitikų bei ekspertų skaičiavimai parodė, kad sovietinio BVP augimo tempai iš tiesų buvo bent dvigubai mažesni, nei parodyta oficialiuose šaltiniuose. Tyrinėtojai nustatė, kad, tegu ir mažesni nei deklaruota, bet palyginti dar geri BVP augimo tempai buvo pasiekiami ribojant asmeninį vartojimą ir forsuojant investicijas, t.y. skurdinant gyventojus ir skatinant ekstensyvius augimo faktorius. Pernelyg militarizuota, deficitinė planinė ekonomika gamino žemos kokybės nekonkurencingą produkciją, o ir tos pačios trūko – daugelis mūsų vis dar prisimena begalines eiles laukiant ko nors, ką „išmes“ ant prekystalių. Pramonė daugiausiai dirbo dėl savęs pačios ir dėl varnelės plane, ignoruodama realius piliečių poreikius.
 

Suėdė save iš vidaus
Prieš pat žlugimą Sovietų Sąjunga jau buvo senokai apimta globalios polisisteminės krizės, užvaldžiusios visus jos visuomenės gyvenimo aspektus, ekonomiką, politiką ir kariuomenę. Komunistų partija – Sovietų valdžios pagrindas – prarado gebėjimą valdyti šalį. Tam nė nereikėjo jokių pastangų iš šalies, partija suėdė save iš vidaus. O to rezultatas, skirtingai nei Kinijoje, kur komunistų partija sugebėjo persitvarkyti ir pavirsti į atnaujintą elitą, galimybė valdyti šalį greitai ir ženkliai sumenko.
 
Sovietinės ekonomikos kolapsas įvyko trimis kryptimis: sumažėjo gamintojų pastangos, dėl vidinio irimo nusilpo planuotojų kontrolė ir smarkiai sumenko didžiulio gyventojų kiekio pajamos.

Tarp istorikų įprasta laikyti, kad SSRS pradėjo rodyti pirmuosius žlugimo ženklus į valdžią atėjus Michailui Gorbačiovui. Matydamas pablogėjusią piliečių gyvenimo kokybę, prekių deficitą ir bendrą ekonomikos nuosmukį jis pradėjo reformas, nukreiptas į visuomenės demokratizavimą ir ekonomikos gerinimą. Tačiau šios reformos nebuvo nei kaip reikiant apgalvotos, nei sėkmingos. Jos susidūrė su galybe problemų, tapo aišku, kad tinkamas joms laikas jau buvo praleistas.
 
Tinkamai išnaudojo progą
Lietuvai, priešingai, pasisekė pataikyti į momentą ir tinkamai išnaudoti progą. Prasidėjusi kaip M.Gorbačiovo paskelbtos perestroikos palaikymo judėjimas, jos nepriklausomybės atkovojimo iniciatyva, susijungusi su kitų Baltijos šalių iniciatyvomis, mirtinai sužeidė vidinių krizių ir taip nusilpnintą Sovietų Sąjungą. Prasidėjo vadinamasis „suverenitetų paradas“: pirmajai Nepriklausomybę 1988 m. lapkričio 16 d. paskelbus Estijai, iškart po Lietuvos tai padarė Latvija, toliau – Azerbaidžanas, Sakartvelas (tuo metu Gruzija). Nepriklausomybėms pasipylus lyg iš rago, iki 1990 m. pabaigos iš Sovietų Sąjungos išstojo kone visos sąjunginės valstybės.
 
Kolosas krito, po savęs palikęs milijonus sužalotų sielų, įspūdingas, bet tragiškas nuolaužas, daug sėkmės istorijų ir kelias išmoktas pamokas. Vieną jų, vertą tolesnio tyrinėtojų dėmesio, idėjinės Sovietų Sąjungos mentaliteto paveldėtojos – Rusijos Federacijos – parlamento narys Leonidas Kalašnikovas (pats, beje, kilęs iš Buriatijos), dažnai Kinijos atstovų klausiamas apie SSRS žlugimo priežastis ir pamokas, įvardija štai šitaip: „Pamoka čia viena. Būtina taip uždaryti šalį, kad niekas neturėtų nei noro, nei galimybės ją atidaryti.“ Kaip tik tokio barjero sukūrimui gali tarnauti kai kurie neseniai atlikti pokyčiai Rusijos Federacijos konstitucijoje.
Ar tai rodo naujo koloso augimą? Mūsų palikuonys pamatys.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    21-osios chromosomos žmonės

    21-osios chromosomos žmonės

    Vienas iš 700 pasaulio kūdikių gimsta su Dauno sindromu. Šie 0,14 proc. Žemės gyventojų vis dar apipinti ginčais dėl...
    Vaikų chirurgams daug nerimo sukėlęs negaluojantis  paauglys įveikė naują klastingą ligą

    Vaikų chirurgams daug nerimo sukėlęs negaluojantis paauglys įveikė naują klastingą ligą

    Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų chirurgijos, ortopedijos-traumatologijos centro vaikų chirur...

    Budinti vaistinė


    Greitieji COVID-19 testai: kaip atlikti ir kokios galimos klaidos?

    Greitieji COVID-19 testai: kaip atlikti ir kokios galimos klaidos?

    Šalyje sparčiai augant užsikrėtimų COVID-19 virusu skaičiui, dažnas savikontrolės testus renkasi atlikti namuose. Tam yra n...
    Vaistinių atstovai primena, kad galimybių paso vaikams į vaistinę turi ateiti tėvai

    Vaistinių atstovai primena, kad galimybių paso vaikams į vaistinę turi ateiti tėvai

    Vyriausybės sprendimu galimybių pasas nuo gruodžio 28 d. bus išduodamas vaikams nuo 12 metų, o nebe nuo 16-kos, kaip buvo i...

    razinka


    Sveika šeima


    Toksiški santykiai: kaip vėl jų neužmegzti?

    Atsikratę toksiškų santykių, kuriuose trūko pagarbos ir supratimo, žmonės neretai ir naujuose įbrenda į tą pačią balą. Psichoterapeutė Kaytee Gillis pastebi, kad patyrusieji traumų ankstesniuose santykiuose sunkiai įžvelgia „raudonas vėliavas“ ir ateityje. Ji pateikia penkis dalykus, kurie tokiems žmonėms atrodo no...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Australija neišlaikė omikron testo

    Beveik dvejus metus – tiek Australija buvo atsiribojusi nuo išorinio pasaulio. Pernai gruodį atidariusi sienas ji pasitiko omikron atmainą, kuri sparčiai išplito šalyje. Vietiniai žmonės išsigandę, medikai nespėja susitvarkyti, o politikai nežino, kokius sprendimus priimti.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Ar narcizas lietuviška gėlė?
    Henrikas Vaitiekūnas Ar narcizas lietuviška gėlė?
    Pasiūlymas naujam verslui
    Henrikas Vaitiekūnas Pasiūlymas naujam verslui
    Apie vieną nuogą ir tris apsirengusius karalius
    Henrikas Vaitiekūnas Apie vieną nuogą ir tris apsirengusius karalius

    Naujas numeris