Ambicingas siekis parengti strateginį dokumentą, dėl kurio susitartų visi sveikatos sistemos dalyviai juda toliau. Vienas keblumų – susitarti tai pačiai interesų grupei, kadangi ir jų bendruomenėje neretai skiriasi nuomonės. Kaip tik dabar ir baigiasi šis Nacionalinio sveikatos susitarimo etapas.
Kaip informuoja Nacionalinį sveikatos susitarimą (NSS) iniciavusios Jaunųjų gydytojų sąjungos (JGA) prezidentė Agnė Bubilaitė, šiuo metu šešios sektorinės grupės – medikų, pacientų, švietimo, asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ASPĮ) vadovų, industrijos ir sveikatos politikų – rengia susitikimus ir formuoja viziją, kurią pristatys birželio 12 dieną vyksiančiame forume.
A.Bubilaitė teigia, kad vis dar esame įpratę, jog sprendimai priimami viršuje – valdžios atstovų, o sveikatos sistemos dalyviai į sprendimus reaguoja jiems pritardami arba ne. „NSS suteikia unikalią progą sveikatos sistemos dalyviams patiems nuspręsti, kokios sveikatos sistemos ateities norime ir kokie turėtų būti sveikatos sistemos prioritetai. Tačiau šioje vietoje prasideda sunkumai, nes su kiekvienu sprendimu reikia prisiimti ir atsakomybę“, – teigia ji.
JGA prezidentė neslepia, kad projekto pradžia buvo sunki. „Stebėjome daug skepticizmo, netikėjimo, kad gali pavykti kartu diskutuoti ir ką nors nuspręsti. Šiuo metu tikėjimo procesu yra vis daugiau, darbai vyksta aktyviai, atsiranda žmonių, kurie proaktyviai teiraujasi, kaip galėtų prisidėti prie NSS proceso, tačiau išlieka ir tokių, kurie NSS sudalyvauja prabėgom, iki galo netikėdami tuo, ką darome, – teigė prezidentė, kuri viliasi, kad ilgainiui vis daugiau dalyvių prisiims atsakomybę už tai, ką pradėjo ir už tai, kaip toliau užtikrins NSS sėkmę. – Šį kartą sprendimai – mūsų visų rankose.“
Pacientai: norime būti lygiaverčiai partneriai
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos direktorė Neringa Čiakienė:
- Pirminė NSS susitarimo idėja iškelta prieš daugiau kaip metus, o galutinis dokumentas turėtų atsirasti 2024 metų pradžioje. Akivaizdu, kad tai ilgas procesas ir, kaip kalbame tarpusavyje, svarbu jame pajusti naudą nepaisant to, ar bus pasiektas susitarimas ar ne. Ir iš tiesų mes ją matome.
Dialogui vieni su kitais paprastai nerandame laiko, viešojoje erdvėje skamba monologai ir deklaratyvios frazės, už kurių pasislepia esmė. Diskusijų metu kiekvienas išsako savo problemas, poreikius ir lūkesčius, vieni kitiems sufleruojame sprendimus, dalijamės patirtimi. Matėme, kad gydytojų atstovai kai kur irgi buvo nustebę: prisipažino nesitikėję, kad pacientai susiduria su tokiais sveikatos sistemos skauduliais. Vien jau toks akiračio praplėtimas yra kelias į pokyčius.
Šis susitarimas nėra unikalaus, kad be jo jau niekaip – lygiagrečiai valstybėje vyksta ir kiti panašūs procesai. Pavyzdžiui, ilgalaikė valstybės pažangos strategija „Lietuva 2050“. Pažiūrėjome šį dokumentą ir pamatėme, kad tam tikri dalykai susišaukia.
Kadangi NSS skirtas tik sveikatai, tikimės, kad jis bus detalesnis, svarbu išgryninti tikslus. Manome, kad sveikatos ir socialinės apsaugos sistemos turi veikti išvien, tai atneštų didžiausią naudą vartotojui. Išgryninome ir tai, kad priimant viešojo valdymo sprendimus turi būti girdimi pacientų poreikiai. Nors ir deklaruojama atviros vyriausybės idėja, kuria kviečiama teikti pastabas, išsakyti poreikius, nesijaučiame, kad esme išgirsti. Realybėje tai neįtvirtinta, nors kasdien atstovaudami pacientams ir žinodami, kaip realiai veikia sistema, galime teikti tikslinius pasiūlymus. Norime veikti kaip lygiaverčiai partneriai, kad padėtume sistemai efektyviau veikti.
ASPĮ vadovai: svarbus ir pats procesas
Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas dr. Laimutis Paškevičius:
- NSS parengimas, įtraukiant daugybę suinteresuotųjų šalių – sveikatos sistemos dalyvius, turinčius ne tik bendrus, bet kartais ir skirtingus prioritetus ar tikslus, yra gana sudėtingas procesas, kuris turi užimti tam tikrą laiką. Čia kaip kepant pyragą – ingredientai turi susimaišyti, ,,išrūgti“, kad iškiltų ir tada kepti. NSS rengimo procesas yra ne mažiau svarbus nei jo rezultatas (dokumentas).
Šiuo metu kristalizuojami NSS tikslai, vizija, esminiai teiginiai. Tikėtina, kad gilesnės diskusijos kils tolesnėse NSS dokumento rengimo stadijose, kuomet bus formuluojami konkretūs tikslai, vertinimo rodikliai ir jų siektinos reikšmės.
Be to, svarbu bus nustatyti NSS santykį su kitais nacionalinio lygmens sveikatos sistemos strateginiais dokumentais, vykdomos sveikatos sistemos reformos teisiniais dokumentais, išvengiant kartojimo ir konkuravimo bei užtikrinant sistemiškumą teisėkūroje.
NSS svarba neabejotina. Visoms ar daugumai politinių partijų pasiekus sutarimą pagrindiniais sveikatos sistemos plėtros klausimais, sveikatos priežiūros sektorius bus mažiau įtakojimas politinių partijų cikliškumo, bus išvengta blaškymosi, o vykdomos sveikatos sistemos reformos taps kryptingais, nuosekliais ir ilgalaikiais realiai įgyvendinamais pokyčiais, orientuotais į aiškius išmatuojamus tikslus, kuriančiais aiškią pridėtinę vertę pacientams, sveikatos priežiūros darbuotojams, visuomenei.
Medikai: tikimės geresnių darbo sąlygų
Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Rūta Kiršienė:
- Medikų grupėje diskusijos vyksta gana sklandžiai. Visi sutaria, kad šiuo metu sveikatos sektoriuje nėra gerai visiems: ir medikams, ir pacientams. Norime gerų pokyčių: teisingo finansavimo, geresnių darbo sąlygų, adekvačių krūvių. Norime, kad sveikatos sistema būtų kokybiškesnė, efektyvesnė, labiau prieinama pacientams. Progresas dirbant grupėse tikrai yra. Aiškinamės, gryninamės terminus. Didelių nesutarimų nėra. Tikimės, kad susitarti tikrai pavyks.
Industrija: išėjome iš interesų rato
„Local American Working Group (LAWG)“ vadovė Rūta Pumputienė:
- Darbas grupėje vyko sklandžiai ir efektyviai. Nuoširdžiai galiu pasakyti, kad neturėjome jokių nesklandumų, nesutarimų. Dirbome konstruktyviai, atvirai ir pagarbiai atsižvelgdami į visų grupės dalyvių nuomones.
Gal taip buvo todėl, kad visi nariai iš esmės identiškai matė bendrą NSS viziją. Prieš ją sukurdami, atlikome nemažai užduočių – identifikavome sistemos problemas, priemones, kaip jas būtų galima spręsti, tikslus, kokie galėtų būti keliami Lietuvai, ir kokia tada atitinkamai būtų bendra visos sistemos vizija.
Galiu drąsiai teigti, kad nors atstovaujame tik vienai iš grupių, mūsų vizija apima ne tik industrijos poreikius, bet ir sistemos matymą. Todėl džiaugiuosi, kad galėjome išeiti iš siauresnio interesų rato ir sukurti bendrą visiems aktualią ir taip reikalingą viziją.
Patį NSS vertinu teigiamai. Buvau viena pirmųjų, sutikusių prisidėti prie šios iniciatyvos, tikiu jos idėja ir tikslais. Lietuvai to reikia. Partneryste ir atviru, sisteminiu bei konstruktyviu dialogu grįsta Lietuvos sveikatos sistemos vizija, pateikianti suinteresuotųjų šalių sutartas bendras nuostatas dėl Lietuvos sveikatos sektoriaus ateities, yra mūsų ateitis. Tikiu šia ateitimi ir noriu jos mūsų šalies visiems gyventojams.
Politikai: tartis trukdo rinkimai
Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Linas Slušnys:
- Sunkiai, labai sunkiai mes tariamės. Manau, kad eisime prie labai apvalių dalykų, nes kai tik užkabini rimtesnius, kalbėti tampa labai sunku. Ta yra dėl dviejų priežasčių. Pirmoji, kad esame žmonės, kurie stovime ant rinkimų slenksčio ir nelabai kas nori atskleisti, su kokiomis idėjomis ketina dalyvauti rinkimuose. Kiekvienas politikas čia turi savo rinkinį ir šiuo metu apie tai niekas nelabai linkęs kalbėti. Tai pirmoji sudėtinga dalis.
Kitas dalykas, kad kai tik eini į konkretybes, atsiranda nesutarimų. Pavyzdžiui, aš esu už autonominius vienetus, kad jų būtų kuo daugiau, kaip pavyzdžiui Odontologų rūmai ir t.t. Mano akimis, būtų nuostabu, jei profesinės grupės reguliuotųsi pačios, o ne Akreditavimo tarnyba. Tuo tarpu Aurelijus (A.Veryga
aut. past.) yra prieš, nes brangu, jo nuomone valstybė turi visus sužiūrėti. Tai čia jau atsiskleidžia du skirtingi politiniai požiūriai. Kitas dalykas, kad nelabai mūsų medikai ir veržiasi į tas autonomijas, išskyrus odontologus...
Taigi, kai suderinti bendrus tikslus nelengva, eini į tas vietas, dėl kurių sutinka visi. Kaip pavyzdžiui, kad reikia didinti biudžetą iki 15 proc. BVP sveikatos sistemai ir kad tai turi būti pasiekta iki 2035 m. Tai kol kas tiek ir susitarėme, dar iki birželio 12 d. suderinsime kokius du tris punktus, bet, kaip jau, minėjau, jie bus labai bendri.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: