Nors prostatos vėžio išgyvenamumo rodikliai, palyginti su kitomis onkologinėmis ligomis, yra pakankamai dideli, kliniškai reikšmingą prostatos vėžį svarbu nustatyti kuo ankstyvesnės stadijos. Pasak Nacionalinio vėžio institute (NVI) dirbančių specialistų, šiandien Lietuva yra vienintelė pasaulyje šalis turinti prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą. Institute vykdoma šios onkologinės ligos diagnostika bei gydymas spėjo pelnyti tarptautinį pripažinimą.
Tarptautinis pripažinimas
Nacionaliniame vėžio institute (NVI) vykdoma prostatos vėžio diagnostika, gydymas ir su jais susiję moksliniai tyrimai pripažinti tarptautiniu mastu. 2017-aisiais daugiau nei 40 metų gyvuojančiam seniausiam Lietuvoje specializuotam NVI Onkourologijos skyriui Europos urologų asociacija (EAU) ir Europos urologų taryba (EBU) suteikė Kompetencijos centro prostatos vėžiui gydyti sertifikatą. Vadinasi, NVI Onkourologijos skyrius pripažįstamas kaip prostatos vėžio srityje dirbantis aukščiausios kompetencijos centras, praktikuojantis tarpdisciplininį požiūrį, turintis pakankamą pacientų srautą, aprūpintas modernia diagnostikos aparatūra, atliekantis šiuolaikinį prostatos vėžio gydymą, taip pat šiuolaikinius genetinius tyrimus. Tokių akredituotų Kompetencijos centrų Europoje šiuo metu yra apie 50 (daugiausia Vakarų šalyse). Arčiausiai Lietuvos tokie Kompetencijos centrai dirba tik Lenkijoje ir Vengrijoje, todėl NVI Onkourologijos skyrius – viena iš nedaugelio tokių tarptautiniu mastu pripažintų įstaigų regione.
„Kompetencijos centro veikla apima diagnostiką, gydymą, mokslinius tyrimus, mokymą, čia diegiamos naujausios metodikos. Kasmet organizuojame vietines ir tarptautines konferencijas, kuriose išduodami ir Europos urologų asociacijos iš anksto patvirtinti tarptautiniai sertifikatai“, – pasakoja NVI Onkourologijos skyriaus vedėjas gydytojas urologas dr. Albertas Ulys, kartu pridurdamas, jog per pastaruosius trejus metus centre kasmet buvo parengta daugiau nei dešimt europinio ir pasaulinio lygio mokslinių publikacijų.
Vienintelė pasaulyje ankstyvosios diagnostikos programa
Kaip teigia NVI Onkourologijos skyriaus gydytojas urologas Aušvydas Patašius, didžioji dalis piktybinių prostatos navikų (apie 70 proc.) aptinkami ankstyvos ligos stadijos – kai piktybinis procesas neperžengia prostatos ribų. Tik 15 proc. atvejų nustatomi tuomet, kai vėžys jau yra išplitęs į šalia esančius limfmazgius.
Tačiau net ir nustačius išplitusį prostatos vėžį, tikimybė išgyventi yra pakankamai didelė. Pasak A.Patašiaus, pacientų, kuriems nustatytas išplitęs prostatos vėžys, penkerių metų išgyvenamumas siekia 95 proc. Metastazinio vėžio atveju išgyvenamumas svyruoja nuo 25 iki 40 proc. Tik pacientų, kuriems nustatyta kastracijai atsparaus prostatos vėžio stadija, išgyvenamumo rodiklis tesiekia 5–15 proc.
„Pasaulyje buvo atlikta masė tyrimų, kurie parodė, kad tikrai geriau prostatos vėžį rasti kuo ankstyvesnės stadijos“, – sako A.Patašius.
Kaip pasakoja gydytojas urologas, prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa pradėta taikyti Jungtinėse Amerikos Valstijose XX a. 9 dešimtmečio pabaigoje, atsiradus prostatos specifiniam antigenui (PSA). Augant tyrimų ir diagnozių skaičiui, kartu pradėjo augti ir sergamumas, tačiau pamažu mažėjo mirtingumas nuo šios onkologinės ligos. Ilgainiui pradėtas tyrinėti pačios prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos efektyvumas. Taip abipus Atlanto vandenyno buvo išvystyti du didelio masto tyrimai: PLCO Jungtinėse Amerikos Valstijose ir RSPC Europoje.
Tiesa, atlikus tyrimus, JAV išgyvenamumo skirtumų tiek tarp dalyvavusių, tiek tarp nedalyvavusių prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje pacientų nebuvo nustatyta. Tačiau Europoje po devynerius metus trukusių tyrimų prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos nauda visgi buvo pastebėta – joje dalyvavusiems pacientams nustatyta 20 proc. mažesnė mirties rizika.
Kol Europoje vyko minėtasis tyrimas, aktyvių pacientų organizacijų dėka, aktyvios urologų draugijos bei gydytojų Lietuvoje (mūsų šaliai net ir nedalyvaujant tyrime) nuo 2006 m. pradėta vykdyti prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Šiandien Lietuva – vienintelė pasaulyje šalis, vykdanti tokią programą. Kitos šalys jos nevykdo arba vykdo ją neorganizuotai. Šiuo metu Lietuvoje pagal prostatos vėžio ankstyvos diagnostikos programą gali tikrintis vyrai nuo 50 iki 69 metų (o jeigu šia liga sirgo tėvas ar broliai, nuo 45 metų). Jiems atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje.
Jeigu atlikti visas kitas ankstyvos diagnostikos programas (krūties vėžio, gimdos kaklelio vėžio, storosios žarnos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų) rekomenduoja Europos Sąjungos institucijos, prostatos vėžio gydymo atveju tokių rekomendacijų nėra.
„Prieš pradedant vykdyti programą, visiems priešinės liaukos vėžiu sergantiems pacientams buvo būdinga didesnė nei statistiniam lietuviui mirties rizika. Atsiradus programai, mirties rizika pradėjo mažėti. Dabar, jeigu prostatos vėžį diagnozuojame ankstyvosios diagnostikos programos metu, tikėtina, kad rizika mirti bus mažesnė“, – sako NVI Onkourologijos skyriaus gydytojas urologas Aušvydas Patašius.
Vis dėlto gydytojas pripažįsta – šiandien prostatos vėžio tyrimus pagal ankstyvos diagnostikos programą atlieka vos 40 proc. tikslinei amžiaus grupei priklausančių pacientų.
„Nauda yra, bet žmonės neina tikrintis. Todėl mes visa tai turime daryti dar labiau organizuotai, siųsti asmeninius kvietimus, registruoti visus vėžio atvejus ir žinoti klinikinius duomenis. Darome viską, todėl galiu tik palinkėti ateiti pasitikrinti. Ankstyva diagnostika mažina tikimybę susirgti prostatos vėžiu ir nuo jo numirti“, – pabrėžia A.Patašius.
Gydytojo teigimu, diagnozavus vėžį, pacientas iškart atsiduria gydytojų priežiūroje, o jį pašalinus, medikų yra stebimas bent penkerius metus.
A.Patašius mano, kad prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa Lietuvoje bus vykdoma ir toliau: „Ar toliau vykdysime šią programą? Tikriausiai taip, tačiau remsimės nauju algoritmu, kurį mums padiktuos Europa, idant galėtume standartizuoti bendrus rezultatus.“
Inovatyvūs diagnostikos metodai
„Esame daugelio Lietuvoje įdiegtų diagnostikos metodų novatoriai. Tai – prostatos stulpelinės biopsijos, histoskenavimas, sonoelastografija, trimatė echoskopija, prostatos biopsijos ultragarso kontrolė su magnetinio rezonanso navigacija. Kiekvienam pacientui individualiai parenkama diagnostinė programa. Mūsų radiologai – vieni magnetinio rezonanso diegimo praktikoje pradininkų“, – pasakoja NVI Onkourologijos skyriaus vedėjas, gydytojas urologas dr. Albertas Ulys.
Daugelį metų kaip pagrindinė diagnostikos priemonė prostatos vėžiui nustatyti buvo naudojamas ultragarsinis tyrimas, atliekant vadinamąsias „akląsias“ biopsijas. Jos paprastai atliekamos duriant adata į prostatą per tiesiosios žarnos sienelę, veiksmus kontroliuojant ultragarsu. Visa, kas atliekama, matoma ultragarso aparato ekrane. Tokios procedūros metu atliekama 6–12 adatos „šūvių“ į numatytą prostatos vietą ir automatiškai paimamas audinio mėginys. Tačiau atliekant šią procedūrą daugeliu atveju negalima pamatyti paties prostatos naviko.
Nors „aklosios“ biopsijos atliekamos iki šiol, situaciją prostatos vėžio diagnostikoje pakeitė biopsijų atlikimas magnetinio rezonanso vaizdus suliejant su ultragarso vaizdu. Atliekant tokią biopsiją galima tiksliai iš magnetiniu rezonansu matomo židinio paimti mėginius ištyrimui. Procedūra atliekama taikant bendrą nejautrą, todėl pacientas nejaučia jokio skausmo, ji trunka nuo 10 iki 30 minučių. Panašios biopsijos NVI bandytos daryti daugiau nei prieš dešimtmetį, tačiau visos techninės galimybės tam atsirado 2017-aisiais įsigijus ultragarso ir magnetinio rezonanso vaizdų suliejimo įrangą.
Tikslumas, sterilumas ir geresnė paciento savijauta procedūros metu – tokius diagnostikos metodo, kuomet biopsijos atliekamos, taikant magnetinį rezonansą ir ultragarsą, pranašumus vardija NVI Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyriaus gydytojas radiologas dr. Mantas Trakymas.
„Mėginys tiksliai imamas iš židinio, kuris yra įtartinas kaip navikas. Be to, su šia sistema galime tiksliai nustatyti visą prostatos naviko išplitimo lygį. Galiausiai, kai yra kokia nors neaiški situacija, atlikus biopsiją, tiksliai žinome, iš kokios vietos paimtas mėginys, todėl galime pasidaryti savotišką žemėlapį. Procedūra atliekama ne per tiesiąją žarną, bet per tarpvietę. Taip procedūrą galima atlikti steriliai, todėl iki minimumo sumažėja komplikacijų ir infekcijų tikimybė. Kadangi biopsijos, taikant magnetinį rezonansą ir ultragarsą, atliekamos bendroje nejautroje, pacientas nieko nejaučia, o pabudęs gali eiti namo“, – kalbėjo NVI Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyriaus gydytojas radiologas dr. Mantas Trakymas.
Gydytojas pasakojo, jog šiuo metu, bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetu, bandoma sukurti unikalią dirbtinio intelekto sistemą, kuri radiologams padėtų nustatyti prostatos vėžį ir jo vietą pagal surinktus duomenis.
Individualizuotas gydymas ir plėtojamos naujovės
Tiksli vėžio diagnostika leidžia parinkti individualizuotą bei pacientui labiausiai tinkamą gydymą. Pacientai ir jų gydymas aptariami multidisciplinėse komisijose, kurių metu kartu su kitais specialistais (radioterapeutais, chemoterapeutais, radiologais, patologais) nustatoma gydymo taktika. Onkourologijos skyriuje kasmet įvyksta apie 1,5 tūkst. tokių aptarimų.
„Parinkti individualų prostatos vėžio gydymą yra tikrai didžiulis darbas. Turime galimybes pasitelkti visą Lietuvoje prieinamą gydymo arsenalą ir konkrečiam pacientui pritaikyti tinkamiausią gydymą, kuris leistų pasiekti geriausius rezultatus, o gyvenimo kokybė nukentėtų mažiausiai“, – sako dr. A.Ulys.
Gydant prostatos vėžį taikomi trys lygiaverčiai gydymo būdai: du spinduliniai (išorinė spindulinė terapija ir brachiterapija) bei chirurginis.
„Turime naujausias spindulinio gydymo sistemas. Mūsų radioterapinė įranga yra ženkliai pažangesnė nei, pavyzdžiui, kaimynų latvių Siguldoje, ir mes galime taikyti tiek išorinę spindulinę terapiją, tiek kombinuotą, taip pat populiarėja didelių dozių brachiterapija, kuomet vėžys sunaikinamas per vieną ar du seansus“, – pasakoja NVI Onkourologijos skyriaus vedėjas.
Brachiterapija – vienas mažiausiai komplikacijų pacientui sukeliančių prostatos vėžio gydymo būdų. Tai – spindulinis gydymo metodas, kuomet jonizuojančios spinduliuotės šaltinis priartinamas prie pat piktybinio naviko arba įterpiamas į jį. Atliekant šią procedūrą svarbus komandinis darbas: sutartinai dirba gydytojas radioterapeutas bei medicinos fizikas.
„Tai grynai vietinis gydymas. Brachiterapijos metu per tam tikrą tinklelį suvedamos adatos, per kurias prijungiamas aparatas ir per šiuos kanalus eidamas šaltinis švitina visą prostatą vietiškai. Kritiniams organams tenka tik nedidelė dalis dozės, todėl jie apsaugomi nuo didelės apšvitos. Atliekant išorinę spindulinę terapiją, aplinkiniai organai pažeidžiami labiau, o brachiterapiją – tik vietiškai, išsaugant šlapimo pūslę, šlaplę ir tiesiąją žarną“, – teigia NVI Brachiterapijos skyriaus vedėjas gydytojas onkologas radioterapeutas dr. Ernestas Janulionis, pridurdamas, jog po šio prostatos vėžio gydymo pacientai rečiau susiduria su šlapimo nelaikymu, taip pat geriau išsaugoma lytinė funkcija.
Pasak gydytojo, spindulinis gydymas per pastaruosius du dešimtmečius patyrė tikrą revoliuciją, o atliekant prostatos apšvitą labiau apsaugomi aplinkiniai organai.
Daugeliui prostatos vėžiu sergančių pacientų taikomas chirurginis gydymas, o daugiau nei pusė operacijų (kurių kasmet atliekama per 200) atliekama laparoskopijos būdu. Chirurginis prostatos vėžio gydymas leidžia pasiekti gerus ilgalaikius rezultatus. Dr. A.Ulys tikisi, jog jau artimiausiu metu NVI bus pradėta naudoti ir robotinė laparoskopinė chirurgija.
NVI Onkourologijos skyriaus vedėjas papasakojo ir apie centre vystomas bei prostatos vėžio gydymą palengvinsiančias naujoves. Ateityje ir toliau numatoma plėtoti minimaliai invazinį prostatos vėžio gydymą su krioterapija (šalčio terapija), skirtą pacientams, kuriems buvo taikyta spinduliuotė ir kuriems nebegalima taikyti kitokio gydymo. Taip pat planuojama plėsti fokalinę terapiją (kuomet šaltis nukreipiamas į vėžio židinį).
Šiuo metu NVI Onkourologijos skyriuje atliekama apie 10 mokslinių klinikinių tyrimų, susijusių su prostatos vėžio gydymo inovacijomis. Pacientai gali dalyvauti klinikinėse studijose, susijusiose su ateities diagnostika ir gydymu.
„Turiu pasidžiaugti, kas visi atlikti klinikiniai tyrimai pasiteisino ir pacientai turėjo galimybę gauti naujosios kartos inovatyvius vaistus“, – sako dr. A.Ulys.
„Analizės rodo, kad ten, kur yra specializuoti vėžio gydymo centrai, tiek diagnostikos, tiek gydymo rezultatai visuomet yra geresni nei ten kur atliekami pavieniai tyrimai ir operacijos“, – teigia NVI Onkourologijos skyriaus vedėjas.
Komentaras
NVI laikinoji direktorė, profesorė Sonata Jarmalaitė:

- Europos Sąjungos Kovos su vėžiu plano viena pagrindinių veiklų yra nacionalinių vėžio kompetencijos centrų tinklo sukūrimas ir integravimas, kad visoje Europoje pacientai galėtų gauti vienodai geros kokybės paslaugas. Sėkmingas vėžio gydymas reikalauja aukščiausios kvalifikacijos gydytojų pastangų, nuolatinio inovacijų diegimo, o tai įmanoma tik akredituotuose kompetencijos centruose. Europos urologų asociacijos (EAU) ir Europos urologų tarybos (EBU) akreditacija NVI Prostatos vėžio kompetencijos centrui reiškia didelį pasitikėjimą ir didelę atsakomybę prieš pacientą. Atvykęs į šį centrą pacientas pagrįstai tikisi patikimos diagnostikos, geriausio individualiai jam pritaikyto gydymo, tinkamo personalo dėmesio, patarimų, kaip tęsti gyvenimą su vėžiu. Tam tarnauja visa NVI infrastruktūra. Prostatos vėžio kompetencijos centras pasitelkia ne tik NVI Onkourologijos skyriaus pajėgas, bet ir radiologinės, patologinės, genetinės diagnostikos specialistus, gydytojus radioterapeutus ir chemoterapeutus. Pacientų reikmėms veikia NVI Paciento mokykla, konsultuoja medicinos psichologai, gydytojai reabilitologai, socialiniai darbuotojai.
Nuo 2017-ųjų Prostatos vėžio kompetencijos centras surengė 4 tarptautinius EBU sertifikuotus kursus, kuriuose jau dalyvavo kelios dešimtys specialistų iš įvairių šalių. Kursų apimtys ir paskaitų kokybė auga kiekvienais metais. Kasmet įstaigoje diegiamos naujos technologijos, tad parodyti tikrai turime ką. Džiugu, kad tai, kas pirmuose kursuose buvo pristatoma kaip metų inovacija, šiuo metu jau tapo klinikos rutina. Nebeįsivaizduojame tikslios prostatos vėžio diagnozės be UG/MRT vaizdais valdomos precizinės biopsijos ar tausojančio chirurginio gydymo taikant laparoskopinę įrangą.
Centras jau rengiasi 2022-aisiais vyksiantiems EBU mokymams, kurių metu pristatysime prostatos vėžio diagnostikos ir gydymo naujienas. Tikėtina, kad ir šie kursai bus nuotoliniai, rengiami pasitelkus naujausias technologijas.
Europos kovos su vėžiu planas atspindi holistinį visa apimantį požiūrį į vėžį. Tokia ir NVI veiklos koncepcija. Svarbu ne tik mokėti diagnozuoti ir gydyti vėžį, svarbu vis geriau suprasti ligą, ieškoti naujų sprendimų, kontrolės priemonių. Vėžio kompetencijos centrai visoje Europoje ne tik gydo vėžį, bet yra ir vėžio tyrimų, inovacijų diegimo centrai. Ne išimtis ir NVI Onkourologijos skyrius. Dauguma šio skyriaus gydytojų yra ne tik aukščiausios kvalifikacijos gydytojai, bet kartu ir mokslų daktarai ar doktorantai. Skyrius įsitraukęs į gausybę biomedicininių ir klinikinių tyrimų, aktyviai dalyvauja kuriant ir diegiant inovacijas pacientų labui, skyriuje nuolat mokosi keli rezidentai, vykdomi tarptautiniai projektai.
Teikiant paraišką EAU/EBU akreditacijai buvo svarbūs trys ro- dikliai: personalo patirtis ir gydy- tojų komandos multiprofiliškumas, infrastruktūros ir taikomų diagnostikos bei gydymo priemonių šiuo- laikiškumas ir mokslinės veiklos lygis. Visi šie trys banginiai puikiai dera NVI onkourologijos skyriuje. Skyrius aktyviai dalyvauja Europos Horizontų 2020 programos didelių duomenų masyvų harmonizavimo projekte PIONEER, dirbtinio intelekto technologijų diegimui skirta- me tarptautiniame projekte „Pro- CAncer“, šeiminio prostatos vėžio tyrime GENPROS, biobankų veiklo- je, vėžiu sergančių pacientų vaisin- gumo išsaugojimo programoje. Šie tarptautiniai ir nacionaliniai projektai kuria inovacijas, kurios padės įvykdyti pagrindinį Europos Sąjungos Kovos su vėžiu plano siekį – išsaugoti kuo daugiau gyvybių.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: