Na­cio­na­li­nia­me vė­žio ins­ti­tu­te ino­va­ty­vi pro­sta­tos vė­žio diag­nos­ti­ka ir gy­dy­mas

Giedrius Gaidamavičius
2021-09-16
Nors pro­sta­tos vė­žio iš­gy­ve­na­mu­mo ro­dik­liai, pa­ly­gin­ti su ki­to­mis on­ko­lo­gi­nė­mis li­go­mis, yra pa­kan­ka­mai di­de­li, kliniškai reikšmingą prostatos vėžį svar­bu nu­sta­ty­ti kuo anks­ty­ves­nės sta­di­jos. Pa­sak Na­cio­na­li­nio vė­žio ins­ti­tu­te (NVI) dir­ban­čių spe­cia­lis­tų, šian­dien Lie­tu­va yra vie­nin­te­lė pa­sau­ly­je ša­lis tu­rin­ti pro­sta­tos vė­žio anks­ty­vo­sios diag­nos­ti­kos pro­gra­mą. Ins­ti­tu­te vyk­do­ma šios on­ko­lo­gi­nės li­gos diag­nos­ti­ka bei gy­dy­mas spė­jo pel­ny­ti tarp­tau­ti­nį pri­pa­ži­ni­mą. 
Na­cio­na­li­nia­me vė­žio ins­ti­tu­te ino­va­ty­vi pro­sta­tos vė­žio diag­nos­ti­ka ir gy­dy­mas
Brachiterapija – vienas mažiausiai komplikacijų pacientui sukeliančių prostatos vėžio gydymo būdų. Tai – spindulinis gydymo metodas, kuomet jonizuojančios spinduliuotės šaltinis priartinamas prie pat piktybinio naviko arba įterpiamas į jį.

Tarp­tau­ti­nis pri­pa­ži­ni­mas
Na­cio­na­li­nia­me vė­žio ins­ti­tu­te (NVI) vyk­do­ma pro­sta­tos vė­žio diag­nos­ti­ka, gy­dy­mas ir su jais su­si­ję moks­li­niai ty­ri­mai pri­pa­žin­ti tarp­tau­ti­niu mas­tu. 2017-ai­siais dau­giau nei 40 me­tų gy­vuo­jan­čiam se­niau­siam Lie­tu­vo­je spe­cia­li­zuo­tam NVI On­kou­ro­lo­gi­jos sky­riui Eu­ro­pos uro­lo­gų aso­cia­ci­ja (EAU) ir Eu­ro­pos uro­lo­gų ta­ry­ba (EBU) su­tei­kė Kom­pe­ten­ci­jos cen­tro pro­sta­tos vė­žiui gy­dy­ti ser­ti­fi­ka­tą. Va­di­na­si, NVI On­kou­ro­lo­gi­jos sky­rius pri­pa­žįs­ta­mas kaip pro­sta­tos vė­žio sri­ty­je dir­ban­tis aukš­čiau­sios kom­pe­ten­ci­jos cen­tras, prak­ti­kuo­jan­tis tarp­dis­cip­li­ni­nį po­žiū­rį, tu­rin­tis pa­kan­ka­mą pa­cien­tų srau­tą, ap­rū­pin­tas mo­der­nia diag­nos­ti­kos apa­ra­tū­ra, at­lie­kan­tis šiuo­lai­ki­nį pro­sta­tos vė­žio gy­dy­mą, taip pat šiuo­lai­ki­nius ge­ne­ti­nius ty­ri­mus. To­kių ak­re­di­tuo­tų Kom­pe­ten­ci­jos cen­trų Eu­ro­po­je šiuo me­tu yra apie 50 (dau­giau­sia Va­ka­rų ša­ly­se). Ar­čiau­siai Lie­tu­vos to­kie Kom­pe­ten­ci­jos cen­trai dir­ba tik Len­ki­jo­je ir Veng­ri­jo­je, to­dėl NVI On­kou­ro­lo­gi­jos sky­rius – vie­na iš ne­dau­ge­lio to­kių tarp­tau­ti­niu mas­tu pri­pa­žin­tų įstai­gų re­gio­ne. 
 

„Kom­pe­ten­ci­jos cen­tro veik­la ap­ima diag­nos­ti­ką, gy­dy­mą, moks­li­nius ty­ri­mus, mo­ky­mą, čia die­gia­mos nau­jau­sios me­to­di­kos. Kas­met or­ga­ni­zuo­ja­me vie­ti­nes ir tarp­tau­ti­nes kon­fe­ren­ci­jas, ku­rio­se iš­duo­da­mi ir Eu­ro­pos uro­lo­gų aso­cia­ci­jos iš anks­to pa­tvir­tin­ti tarp­tau­ti­niai ser­ti­fi­ka­tai“, – pa­sa­ko­ja NVI On­kou­ro­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­jas gy­dy­to­jas uro­lo­gas dr. Al­ber­tas Ulys, kar­tu pri­dur­da­mas, jog per pas­ta­ruo­sius tre­jus me­tus cen­tre kas­met bu­vo pa­reng­ta dau­giau nei de­šimt eu­ro­pi­nio ir pa­sau­li­nio ly­gio moks­li­nių pub­li­ka­ci­jų.

 
Vie­nin­te­lė pa­sau­ly­je anks­ty­vo­sios diag­nos­ti­kos pro­gra­ma
Kaip tei­gia NVI On­kou­ro­lo­gi­jos sky­riaus gy­dy­to­jas uro­lo­gas Auš­vy­das Pa­ta­šius, di­džio­ji da­lis pik­ty­bi­nių pro­sta­tos na­vi­kų (apie 70 proc.) ap­tin­ka­mi anks­ty­vos li­gos sta­di­jos – kai pik­ty­bi­nis pro­ce­sas ne­per­žen­gia pro­sta­tos ri­bų. Tik 15 proc. at­ve­jų nu­sta­to­mi tuo­met, kai vė­žys jau yra iš­pli­tęs į ša­lia esan­čius limf­maz­gius.
Ta­čiau net ir nu­sta­čius iš­pli­tu­sį pro­sta­tos vė­žį, ti­ki­my­bė iš­gy­ven­ti yra pa­kan­ka­mai di­de­lė. Pa­sak A.Pa­ta­šiaus, pa­cien­tų, ku­riems nu­sta­ty­tas iš­pli­tęs pro­sta­tos vė­žys, pen­ke­rių me­tų iš­gy­ve­na­mu­mas sie­kia 95 proc. Me­ta­sta­zi­nio vė­žio at­ve­ju iš­gy­ve­na­mu­mas svy­ruo­ja nuo 25 iki 40 proc. Tik pa­cien­tų, ku­riems nu­sta­ty­ta kast­ra­ci­jai at­spa­raus pro­sta­tos vė­žio sta­di­ja, iš­gy­ve­na­mu­mo ro­dik­lis te­sie­kia 5–15 proc. 
„Pa­sau­ly­je bu­vo at­lik­ta ma­sė ty­ri­mų, ku­rie pa­ro­dė, kad tik­rai ge­riau pro­sta­tos vė­žį ras­ti kuo anks­ty­ves­nės sta­di­jos“, – sa­ko A.Pa­ta­šius.
 
Kaip pa­sa­ko­ja gy­dy­to­jas uro­lo­gas, pro­sta­tos vė­žio anks­ty­vo­sios diag­nos­ti­kos pro­gra­ma pra­dė­ta tai­ky­ti Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se XX a. 9 de­šimt­me­čio pa­bai­go­je, at­si­ra­dus pro­sta­tos spe­ci­fi­niam an­ti­ge­nui (PSA). Au­gant ty­ri­mų ir diag­no­zių skai­čiui, kar­tu pra­dė­jo aug­ti ir ser­ga­mu­mas, ta­čiau pa­ma­žu ma­žė­jo mir­tin­gu­mas nuo šios on­ko­lo­gi­nės li­gos. Il­gai­niui pra­dė­tas ty­ri­nė­ti pa­čios pro­sta­tos vė­žio anks­ty­vo­sios diag­nos­ti­kos pro­gra­mos efek­ty­vu­mas. Taip abi­pus At­lan­to van­de­ny­no bu­vo iš­vys­ty­ti du di­de­lio mas­to ty­ri­mai: PLCO Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se ir RSPC Eu­ro­po­je.
 

Tie­sa, at­li­kus ty­ri­mus, JAV iš­gy­ve­na­mu­mo skir­tu­mų tiek tarp da­ly­va­vu­sių, tiek tarp ne­da­ly­va­vu­sių pro­sta­tos vė­žio anks­ty­vo­sios diag­nos­ti­kos pro­gra­mo­je pa­cien­tų ne­bu­vo nu­sta­ty­ta. Ta­čiau Eu­ro­po­je po de­vy­ne­rius me­tus tru­ku­sių ty­ri­mų pro­sta­tos vė­žio anks­ty­vo­sios diag­nos­ti­kos pro­gra­mos nau­da vis­gi bu­vo pa­ste­bė­ta – jo­je da­ly­va­vu­siems pa­cien­tams nu­sta­ty­ta 20 proc. ma­žes­nė mir­ties ri­zi­ka.
Kol Eu­ro­po­je vy­ko mi­nė­ta­sis ty­ri­mas, ak­ty­vių pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų dė­ka, ak­ty­vios uro­lo­gų drau­gi­jos bei gy­dy­to­jų Lie­tu­vo­je (mū­sų ša­liai net ir ne­da­ly­vau­jant ty­ri­me) nuo 2006 m. pra­dė­ta vyk­dy­ti pro­sta­tos vė­žio anks­ty­vo­sios diag­nos­ti­kos pro­gra­ma. Šian­dien Lie­tu­va – vie­nin­te­lė pa­sau­ly­je ša­lis, vyk­dan­ti to­kią pro­gra­mą. Ki­tos ša­lys jos ne­vyk­do ar­ba vyk­do ją ne­or­ga­ni­zuo­tai. Šiuo me­tu Lie­tu­vo­je pa­gal pro­sta­tos vė­žio anks­ty­vos diag­nos­ti­kos pro­gra­mą ga­li tik­rin­tis vy­rai nuo 50 iki 69 me­tų (o jei­gu šia li­ga sir­go tė­vas ar bro­liai, nuo 45 me­tų). Jiems at­lie­ka­mas krau­jo ty­ri­mas, pa­ro­dan­tis pro­sta­tos spe­ci­fi­nio an­ti­ge­no (PSA) kon­cen­tra­ci­ją krau­jy­je.  
 
Jei­gu at­lik­ti vi­sas ki­tas anks­ty­vos diag­nos­ti­kos pro­gra­mas (krū­ties vė­žio, gim­dos kak­le­lio vė­žio, sto­ro­sios žar­nos vė­žio, šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų) re­ko­men­duo­ja Eu­ro­pos Są­jun­gos ins­ti­tu­ci­jos, pro­sta­tos vė­žio gy­dy­mo at­ve­ju to­kių re­ko­men­da­ci­jų nė­ra.
 

„Prieš pra­de­dant vyk­dy­ti pro­gra­mą, vi­siems prie­ši­nės liau­kos vė­žiu ser­gan­tiems pa­cien­tams bu­vo bū­din­ga di­des­nė nei sta­tis­ti­niam lie­tu­viui mir­ties ri­zi­ka. At­si­ra­dus pro­gra­mai, mir­ties ri­zi­ka pra­dė­jo ma­žė­ti. Da­bar, jei­gu pro­sta­tos vė­žį diag­no­zuo­ja­me anks­ty­vo­sios diag­nos­ti­kos pro­gra­mos me­tu, ti­kė­ti­na, kad ri­zi­ka mir­ti bus ma­žes­nė“, – sa­ko NVI On­kou­ro­lo­gi­jos sky­riaus gy­dy­to­jas uro­lo­gas Auš­vy­das Pa­ta­šius.

 
Vis dėl­to gy­dy­to­jas pri­pa­žįs­ta – šian­dien pro­sta­tos vė­žio ty­ri­mus pa­gal anks­ty­vos diag­nos­ti­kos pro­gra­mą at­lie­ka vos 40 proc. tiks­li­nei am­žiaus gru­pei pri­klau­san­čių pa­cien­tų.
„Nau­da yra, bet žmo­nės ne­ina tik­rin­tis. To­dėl mes vi­sa tai tu­ri­me da­ry­ti dar la­biau or­ga­ni­zuo­tai, siųs­ti as­me­ni­nius kvie­ti­mus, re­gist­ruo­ti vi­sus vė­žio at­ve­jus ir ži­no­ti kli­ni­ki­nius duo­me­nis. Da­ro­me vis­ką, to­dėl ga­liu tik pa­lin­kė­ti at­ei­ti pa­si­tik­rin­ti. Anks­ty­va diag­nos­ti­ka ma­ži­na ti­ki­my­bę su­sirg­ti pro­sta­tos vė­žiu ir nuo jo nu­mir­ti“, – pa­brė­žia A.Pa­ta­šius. 
 
Gy­dy­to­jo tei­gi­mu, diag­no­za­vus vė­žį, pa­cien­tas iš­kart at­si­du­ria gy­dy­to­jų prie­žiū­ro­je, o jį pa­ša­li­nus, me­di­kų yra ste­bi­mas bent pen­ke­rius me­tus.
A.Pa­ta­šius ma­no, kad pro­sta­tos vė­žio anks­ty­vo­sios diag­nos­ti­kos pro­gra­ma Lie­tu­vo­je bus vyk­do­ma ir to­liau: „Ar to­liau vyk­dy­si­me šią pro­gra­mą? Tik­riau­siai taip, ta­čiau rem­si­mės nau­ju al­go­rit­mu, ku­rį mums pa­dik­tuos Eu­ro­pa, idant ga­lė­tu­me stan­dar­ti­zuo­ti ben­drus re­zul­ta­tus.“
 
Ino­va­ty­vūs diag­nos­ti­kos me­to­dai
 
„Esa­me dau­ge­lio Lie­tu­vo­je įdieg­tų diag­nos­ti­kos me­to­dų no­va­to­riai. Tai – pro­sta­tos stul­pe­li­nės biop­si­jos, his­tos­ke­na­vi­mas, so­no­e­las­tog­ra­fi­ja, tri­ma­tė echos­ko­pi­ja, pro­sta­tos biop­si­jos ul­tra­gar­so kon­tro­lė su mag­ne­ti­nio re­zo­nan­so na­vi­ga­ci­ja. Kiek­vie­nam pa­cien­tui in­di­vi­du­a­liai pa­ren­ka­ma diag­nos­ti­nė pro­gra­ma. Mū­sų ra­dio­lo­gai – vie­ni mag­ne­ti­nio re­zo­nan­so die­gi­mo prak­ti­ko­je pra­di­nin­kų“, – pa­sa­ko­ja NVI On­kou­ro­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­jas, gy­dy­to­jas uro­lo­gas dr. Albertas Ulys.
 
Dau­ge­lį me­tų kaip pa­grin­di­nė diag­nos­ti­kos prie­mo­nė pro­sta­tos vė­žiui nu­sta­ty­ti bu­vo nau­do­ja­mas ul­tra­gar­si­nis ty­ri­mas, at­lie­kant va­di­na­mą­sias „ak­lą­sias“ biop­si­jas. Jos pa­pras­tai at­lie­ka­mos du­riant ada­ta į pro­sta­tą per tie­sio­sios žar­nos sie­ne­lę, veiks­mus kon­tro­liuo­jant ul­tra­gar­su. Vi­sa, kas at­lie­ka­ma, ma­to­ma ul­tra­gar­so apa­ra­to ek­ra­ne. To­kios pro­ce­dū­ros me­tu at­lie­ka­ma 6–12 ada­tos „šū­vių“ į nu­ma­ty­tą pro­sta­tos vie­tą ir au­to­ma­tiš­kai pa­ima­mas au­di­nio mė­gi­nys. Ta­čiau at­lie­kant šią pro­ce­dū­rą dau­ge­liu at­ve­ju ne­ga­li­ma pa­ma­ty­ti pa­ties pro­sta­tos na­vi­ko.
 
Nors „ak­lo­sios“ biop­si­jos at­lie­ka­mos iki šiol, si­tu­a­ci­ją pro­sta­tos vė­žio diag­nos­ti­ko­je pa­kei­tė biop­si­jų at­li­ki­mas mag­ne­ti­nio re­zo­nan­so vaiz­dus su­lie­jant su ul­tra­gar­so vaiz­du. At­lie­kant to­kią biop­si­ją ga­li­ma tiks­liai iš mag­ne­ti­niu re­zo­nan­su ma­to­mo ži­di­nio pa­im­ti mė­gi­nius iš­ty­ri­mui. Pro­ce­dū­ra at­lie­ka­ma tai­kant ben­drą ne­jaut­rą, to­dėl pa­cien­tas ne­jau­čia jo­kio skaus­mo, ji trun­ka nuo 10 iki 30 mi­nu­čių. Pa­na­šios biop­si­jos NVI ban­dy­tos da­ry­ti dau­giau nei prieš de­šimt­me­tį, ta­čiau vi­sos tech­ni­nės ga­li­my­bės tam at­si­ra­do 2017-ai­siais įsi­gi­jus ul­tra­gar­so ir mag­ne­ti­nio re­zo­nan­so vaiz­dų su­lie­ji­mo įran­gą.
Tiks­lu­mas, ste­ri­lu­mas ir ge­res­nė pa­cien­to sa­vi­jau­ta pro­ce­dū­ros me­tu – to­kius diag­nos­ti­kos me­to­do, kuo­met biop­si­jos at­lie­ka­mos, tai­kant mag­ne­ti­nį re­zo­nan­są ir ul­tra­gar­są, pra­na­šu­mus var­di­ja NVI Diag­nos­ti­nės ir in­ter­ven­ci­nės ra­dio­lo­gi­jos sky­riaus gy­dy­to­jas ra­dio­lo­gas dr. Man­tas Tra­ky­mas.
 

„Mė­gi­nys tiks­liai ima­mas iš ži­di­nio, ku­ris yra įtar­ti­nas kaip na­vi­kas. Be to, su šia sis­te­ma ga­li­me tiks­liai nu­sta­ty­ti vi­są pro­sta­tos na­vi­ko iš­pli­ti­mo ly­gį. Ga­liau­siai, kai yra ko­kia nors ne­aiš­ki si­tu­a­ci­ja, at­li­kus biop­si­ją, tiks­liai ži­no­me, iš ko­kios vie­tos pa­im­tas mė­gi­nys, to­dėl ga­li­me pa­si­da­ry­ti sa­vo­tiš­ką že­mė­la­pį. Pro­ce­dū­ra at­lie­ka­ma ne per tie­si­ą­ją žar­ną, bet per tarp­vie­tę. Taip pro­ce­dū­rą ga­li­ma at­lik­ti ste­ri­liai, to­dėl iki mi­ni­mu­mo su­ma­žė­ja kom­pli­ka­ci­jų ir in­fek­ci­jų ti­ki­my­bė. Ka­dan­gi biop­si­jos, tai­kant mag­ne­ti­nį re­zo­nan­są ir ul­tra­gar­są, at­lie­ka­mos ben­dro­je ne­jaut­ro­je, pa­cien­tas nie­ko ne­jau­čia, o pa­bu­dęs ga­li ei­ti na­mo“, – kal­bė­jo NVI Diag­nos­ti­nės ir in­ter­ven­ci­nės ra­dio­lo­gi­jos sky­riaus gy­dy­to­jas ra­dio­lo­gas dr. Man­tas Tra­ky­mas.

 

Gy­dy­to­jas pa­sa­ko­jo, jog šiuo me­tu, ben­dra­dar­biau­jant su Vil­niaus uni­ver­si­te­to Ma­te­ma­ti­kos ir in­for­ma­ti­kos fa­kul­te­tu, ban­do­ma su­kur­ti uni­ka­lią dirb­ti­nio in­te­lek­to sis­te­mą, ku­ri ra­dio­lo­gams pa­dė­tų nu­sta­ty­ti pro­sta­tos vė­žį ir jo vie­tą pa­gal su­rink­tus duo­me­nis.
 
In­di­vi­du­a­li­zuo­tas gy­dy­mas ir plė­to­ja­mos nau­jo­vės
Tiks­li vė­žio diag­nos­ti­ka lei­džia pa­rink­ti in­di­vi­du­a­li­zuo­tą bei pa­cien­tui la­biau­siai tin­ka­mą gy­dy­mą. Pa­cien­tai ir jų gy­dy­mas ap­ta­ria­mi mul­ti­dis­cip­li­nė­se ko­mi­si­jo­se, ku­rių me­tu kar­tu su ki­tais spe­cia­lis­tais (ra­dio­te­ra­peu­tais, che­mo­te­ra­peu­tais, ra­dio­lo­gais, pa­to­lo­gais) nu­sta­to­ma gy­dy­mo tak­ti­ka. On­kou­ro­lo­gi­jos sky­riu­je kas­met įvyks­ta apie 1,5 tūkst. to­kių ap­ta­ri­mų.
„Pa­rink­ti in­di­vi­du­a­lų pro­sta­tos vė­žio gy­dy­mą yra tik­rai di­džiu­lis dar­bas. Tu­ri­me ga­li­my­bes pa­si­telk­ti vi­są Lie­tu­vo­je pri­ei­na­mą gy­dy­mo ar­se­na­lą ir kon­kre­čiam pa­cien­tui pri­tai­ky­ti tin­ka­miau­sią gy­dy­mą, ku­ris leis­tų pa­siek­ti ge­riau­sius re­zul­ta­tus, o gy­ve­ni­mo ko­ky­bė nu­ken­tė­tų ma­žiau­siai“, – sa­ko dr. A.Ulys. 
Gy­dant pro­sta­tos vė­žį tai­ko­mi trys ly­gia­ver­čiai gy­dy­mo bū­dai: du spin­du­li­niai (iš­ori­nė spin­du­li­nė te­ra­pi­ja ir bra­chi­te­ra­pi­ja) bei chi­rur­gi­nis.
 
„Tu­ri­me nau­jau­sias spin­du­li­nio gy­dy­mo sis­te­mas. Mū­sų ra­dio­te­ra­pi­nė įran­ga yra žen­kliai pa­žan­ges­nė nei, pa­vyz­džiui, kai­my­nų lat­vių Si­gul­do­je, ir mes ga­li­me tai­ky­ti tiek iš­ori­nę spin­du­li­nę te­ra­pi­ją, tiek kom­bi­nuo­tą, taip pat po­pu­lia­rė­ja di­de­lių do­zių bra­chi­te­ra­pi­ja, kuo­met vė­žys su­nai­ki­na­mas per vie­ną ar du se­an­sus“, – pa­sa­ko­ja NVI On­kou­ro­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­jas.
Bra­chi­te­ra­pi­ja – vie­nas ma­žiau­siai kom­pli­ka­ci­jų pa­cien­tui su­ke­lian­čių pro­sta­tos vė­žio gy­dy­mo bū­dų. Tai – spin­du­li­nis gy­dy­mo me­to­das, kuo­met jo­ni­zuo­jan­čios spin­du­liuo­tės šal­ti­nis pri­ar­ti­na­mas prie pat pik­ty­bi­nio na­vi­ko ar­ba įter­pia­mas į jį. At­lie­kant šią pro­ce­dū­rą svar­bus ko­man­di­nis dar­bas: su­tar­ti­nai dir­ba gy­dy­to­jas ra­dio­te­ra­peu­tas bei me­di­ci­nos fi­zi­kas.
 

„Tai gry­nai vie­ti­nis gy­dy­mas. Bra­chi­te­ra­pi­jos me­tu per tam tik­rą tin­kle­lį su­ve­da­mos ada­tos, per ku­rias pri­jun­gia­mas apa­ra­tas ir per šiuos ka­na­lus ei­da­mas šal­ti­nis švi­ti­na vi­są pro­sta­tą vie­tiš­kai. Kri­ti­niams or­ga­nams ten­ka tik ne­di­de­lė da­lis do­zės, to­dėl jie ap­sau­go­mi nuo di­de­lės ap­švi­tos. At­lie­kant iš­ori­nę spin­du­li­nę te­ra­pi­ją, ap­lin­ki­niai or­ga­nai pa­žei­džia­mi la­biau, o bra­chi­te­ra­pi­ją – tik vie­tiš­kai, iš­sau­gant šla­pi­mo pūs­lę, šlap­lę ir tie­si­ą­ją žar­ną“, – tei­gia NVI Bra­chi­te­ra­pi­jos sky­riaus ve­dė­jas gy­dy­to­jas on­ko­lo­gas ra­dio­te­ra­peu­tas dr. Er­nes­tas Ja­nu­lio­nis, pri­dur­da­mas, jog po šio pro­sta­tos vė­žio gy­dy­mo pa­cien­tai re­čiau su­si­du­ria su šla­pi­mo ne­lai­ky­mu, taip pat ge­riau iš­sau­go­ma ly­ti­nė funk­ci­ja.

 

Pa­sak gy­dy­to­jo, spin­du­li­nis gy­dy­mas per pas­ta­ruo­sius du de­šimt­me­čius pa­ty­rė tik­rą re­vo­liu­ci­ją, o at­lie­kant pro­sta­tos ap­švi­tą la­biau ap­sau­go­mi ap­lin­ki­niai or­ga­nai.
Dau­ge­liui pro­sta­tos vė­žiu ser­gan­čių pa­cien­tų tai­ko­mas chi­rur­gi­nis gy­dy­mas, o dau­giau nei pu­sė ope­ra­ci­jų (ku­rių kas­met at­lie­ka­ma per 200) at­lie­ka­ma la­pa­ros­ko­pi­jos bū­du. Chi­rur­gi­nis pro­sta­tos vė­žio gy­dy­mas lei­džia pa­siek­ti ge­rus il­ga­lai­kius re­zul­ta­tus. Dr. A.Ulys ti­ki­si, jog jau ar­ti­miau­siu me­tu NVI bus pra­dė­ta nau­do­ti ir ro­bo­ti­nė la­paros­ko­pi­nė chi­rur­gi­ja.
NVI On­kou­ro­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­jas pa­pa­sa­ko­jo ir apie cen­tre vys­to­mas bei pro­sta­tos vė­žio gy­dy­mą pa­leng­vin­sian­čias nau­jo­ves. At­ei­ty­je ir to­liau nu­ma­to­ma plė­to­ti mi­ni­ma­liai in­va­zi­nį pro­sta­tos vė­žio gy­dy­mą su krio­te­ra­pi­ja (šal­čio te­ra­pi­ja), skir­tą pa­cien­tams, ku­riems bu­vo tai­ky­ta spin­du­liuo­tė ir ku­riems ne­be­ga­li­ma tai­ky­ti ki­to­kio gy­dy­mo. Taip pat pla­nuo­ja­ma plės­ti fo­ka­li­nę te­ra­pi­ją (kuo­met šal­tis nu­krei­pia­mas į vė­žio ži­di­nį).
 
Šiuo me­tu NVI On­kou­ro­lo­gi­jos sky­riu­je at­lie­ka­ma apie 10 moks­li­nių kli­ni­ki­nių ty­ri­mų, su­si­ju­sių su pro­sta­tos vė­žio gy­dy­mo ino­va­ci­jo­mis. Pa­cien­tai ga­li da­ly­vau­ti kli­ni­ki­nė­se stu­di­jo­se, su­si­ju­sio­se su at­ei­ties diag­nos­ti­ka ir gy­dy­mu.
„Tu­riu pa­si­džiaug­ti, kas vi­si at­lik­ti kli­ni­ki­niai ty­ri­mai pa­si­tei­si­no ir pa­cien­tai tu­rė­jo ga­li­my­bę gau­ti nau­jo­sios kar­tos ino­va­ty­vius vais­tus“, – sa­ko dr. A.Ulys.
„Ana­li­zės ro­do, kad ten, kur yra spe­cia­li­zuo­ti vėžio gydymo cen­trai, tiek diag­nos­ti­kos, tiek gy­dy­mo re­zul­ta­tai vi­suo­met yra ge­res­ni nei ten kur at­lie­ka­mi pa­vie­niai ty­ri­mai ir ope­ra­ci­jos“, – tei­gia NVI On­kou­ro­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­jas. 

 
Komentaras
NVI laikinoji direktorė, pro­fe­so­rė So­na­ta Jar­ma­lai­tė:

- Eu­ro­pos Są­jun­gos Ko­vos su vė­žiu pla­no vie­na pa­grin­di­nių veik­lų yra na­cio­na­li­nių vė­žio kom­pe­ten­ci­jos cen­trų tin­klo su­kū­ri­mas ir in­teg­ra­vi­mas, kad vi­so­je Eu­ro­po­je pa­cien­tai ga­lė­tų gau­ti vie­no­dai ge­ros ko­ky­bės pa­slau­gas. Sėk­min­gas vė­žio gy­dy­mas rei­ka­lau­ja aukš­čiau­sios kva­li­fi­ka­ci­jos gy­dy­to­jų pa­stan­gų, nuo­la­ti­nio ino­va­ci­jų die­gi­mo, o tai įma­no­ma tik ak­re­di­tuo­tuo­se kom­pe­ten­ci­jos cen­truo­se. Eu­ro­pos uro­lo­gų aso­cia­ci­jos (EAU) ir Eu­ro­pos uro­lo­gų ta­ry­bos (EBU) ak­re­di­ta­ci­ja NVI Pro­sta­tos vė­žio kom­pe­ten­ci­jos cen­trui reiš­kia di­de­lį pa­si­ti­kė­ji­mą ir di­de­lę at­sa­ko­my­bę prieš pa­cien­tą. At­vy­kęs į šį cen­trą pa­cien­tas pa­grįs­tai ti­ki­si pa­ti­ki­mos diag­nos­ti­kos, ge­riau­sio in­di­vi­du­a­liai jam pri­tai­ky­to gy­dy­mo, tin­ka­mo per­so­na­lo dė­me­sio, pa­ta­ri­mų, kaip tęs­ti gy­ve­ni­mą su vė­žiu. Tam tar­nau­ja vi­sa NVI in­fra­struk­tū­ra. Pro­sta­tos vė­žio kom­pe­ten­ci­jos cen­tras pa­si­tel­kia ne tik NVI On­kou­ro­lo­gi­jos sky­riaus pa­jė­gas, bet ir ra­dio­lo­gi­nės, pa­to­lo­gi­nės, ge­ne­ti­nės diag­nos­ti­kos spe­cia­lis­tus, gy­dy­to­jus ra­dio­te­ra­peu­tus ir che­mo­te­ra­peu­tus. Pa­cien­tų reik­mėms vei­kia NVI Pa­cien­to mo­kyk­la, kon­sul­tuo­ja me­di­ci­nos psi­cho­lo­gai, gy­dy­to­jai re­a­bi­li­to­lo­gai, so­cia­li­niai dar­buo­to­jai.
 
Nuo 2017-ųjų Pro­sta­tos vė­žio kom­pe­ten­ci­jos cen­tras su­ren­gė 4 tarp­tau­ti­nius EBU ser­ti­fi­kuo­tus kur­sus, ku­riuo­se jau da­ly­va­vo ke­lios de­šim­tys spe­cia­lis­tų iš įvai­rių ša­lių. Kur­sų ap­im­tys ir pa­skai­tų ko­ky­bė au­ga kiek­vie­nais me­tais. Kas­met įstai­go­je die­gia­mos nau­jos tech­no­lo­gi­jos, tad pa­ro­dy­ti tik­rai tu­ri­me ką. Džiu­gu, kad tai, kas pir­muo­se kur­suo­se bu­vo pri­sta­to­ma kaip me­tų ino­va­ci­ja, šiuo me­tu jau ta­po kli­ni­kos ru­ti­na. Ne­be­įsi­vaiz­duo­ja­me tiks­lios pro­sta­tos vė­žio diag­no­zės be UG/MRT vaiz­dais val­do­mos pre­ci­zi­nės biop­si­jos ar tau­so­jan­čio chi­rur­gi­nio gy­dy­mo tai­kant la­pa­ros­ko­pi­nę įran­gą.
 
Cen­tras jau ren­gia­si 2022-ai­siais vyk­sian­tiems EBU mo­ky­mams, ku­rių me­tu pri­sta­ty­si­me pro­sta­tos vė­žio diag­nos­ti­kos ir gy­dy­mo nau­jie­nas. Ti­kė­ti­na, kad ir šie kur­sai bus nuo­to­li­niai, ren­gia­mi pa­si­tel­kus nau­jau­sias tech­no­lo­gi­jas.
Eu­ro­pos ko­vos su vė­žiu pla­nas at­spin­di ho­lis­ti­nį vi­sa ap­iman­tį po­žiū­rį į vė­žį. To­kia ir NVI veik­los kon­cep­ci­ja. Svar­bu ne tik mo­kė­ti diag­no­zuo­ti ir gy­dy­ti vė­žį, svar­bu vis ge­riau su­pras­ti li­gą, ieš­ko­ti nau­jų spren­di­mų, kon­tro­lės prie­mo­nių. Vė­žio kom­pe­ten­ci­jos cen­trai vi­so­je Eu­ro­po­je ne tik gy­do vė­žį, bet yra ir vė­žio ty­ri­mų, ino­va­ci­jų die­gi­mo cen­trai. Ne iš­im­tis ir NVI On­kou­ro­lo­gi­jos sky­rius. Dau­gu­ma šio sky­riaus gy­dy­to­jų yra ne tik aukš­čiau­sios kva­li­fi­ka­ci­jos gy­dy­to­jai, bet kar­tu ir moks­lų dak­ta­rai ar dok­to­ran­tai. Sky­rius įsi­trau­kęs į gau­sy­bę bio­me­di­ci­ni­nių ir kli­ni­ki­nių ty­ri­mų, ak­ty­viai da­ly­vau­ja ku­riant ir die­giant ino­va­ci­jas pa­cien­tų la­bui, sky­riu­je nuo­lat mo­ko­si ke­li re­zi­den­tai, vyk­do­mi tarp­tau­ti­niai pro­jek­tai.
 
Tei­kiant pa­raiš­ką EAU/EBU ak­re­di­ta­ci­jai bu­vo svar­būs trys ro­- dik­liai: per­so­na­lo pa­tir­tis ir gy­dy­- to­jų ko­man­dos mul­tip­ro­fi­liš­ku­mas, in­fra­struk­tū­ros ir tai­ko­mų diag­nos­ti­kos bei gy­dy­mo prie­mo­nių šiuo­- lai­kiš­ku­mas ir moks­li­nės veik­los ly­gis. Vi­si šie trys ban­gi­niai pui­kiai de­ra NVI on­kou­ro­lo­gi­jos sky­riu­je. Sky­rius ak­ty­viai da­ly­vau­ja Eu­ro­pos Ho­ri­zon­tų 2020 pro­gra­mos di­de­lių duo­me­nų ma­sy­vų har­mo­ni­za­vi­mo pro­jek­te PIONEER, dirb­ti­nio in­te­lek­to tech­no­lo­gi­jų die­gi­mui skir­ta­- me tarp­tau­ti­nia­me pro­jek­te „Pro- CAncer“, šei­mi­nio pro­sta­tos vė­žio ty­ri­me GENPROS, bio­ban­kų veik­lo­- je, vė­žiu ser­gan­čių pa­cien­tų vai­sin­- gu­mo iš­sau­go­ji­mo pro­gra­mo­je. Šie tarp­tau­ti­niai ir na­cio­na­li­niai pro­jek­tai ku­ria ino­va­ci­jas, ku­rios pa­dės įvyk­dy­ti pa­grin­di­nį Eu­ro­pos Są­jun­gos Ko­vos su vė­žiu pla­no sie­kį – iš­sau­go­ti kuo dau­giau gy­vy­bių.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Krūties vėžio pacientų forume – apie profilaktikos svarbą

    Krūties vėžio pacientų forume – apie profilaktikos svarbą

    Praėjusią savaitę Nacionaliniame vėžio institute (NVI) įvyko Krūties vėžio dienai skirtas pacientų forumas. Ir, nors iš esm...
    Galvojo, kad širdis, pasirodo – depresija?

    Galvojo, kad širdis, pasirodo – depresija?

    Vilniaus rajone gyvenanti Algimanta prieš trejus metus pradėjo nesuvokti, kas su ja vyksta. Moterį pradėjo kamuoti kardiolo...

    Budinti vaistinė


    Sveikatos apsaugos viceministrė: nuotolinės vaistinės – nuo pavasario

    Sveikatos apsaugos viceministrė: nuotolinės vaistinės – nuo pavasario

    Nuotolinės vaistinės, kuriose būtų galima įsigyti receptinių, kompensuojamų vaistų, galėtų pradėti veikti kitų metų pavasarį, sako...
    Greitieji COVID-19 antigenų testai: kaip juos atlikti ir ką daryti gavus rezultatą?

    Greitieji COVID-19 antigenų testai: kaip juos atlikti ir ką daryti gavus rezultatą?

    Pastaruoju metu Lietuvoje auga sergamumas ir peršalimo ligomis, ir COVID-19. Gyventojai, norėdami greitai įsitikinti, ar ne...

    Sveika šeima


    Vitaminas D lietuviškai žiemai

    Apie vitaminą D kalbama pastaruoju metu išties nemažai ir dauguma tautiečių numano, kad greičiausiai jo trūksta. Juk žmogaus organizmas vitaminą D sukuria veikiamas saulės spindulių, tačiau žiemą, o ir rudens pabaigoje bei pavasario pradžioje, saulutė mus savo spinduliais džiugina ne per dažniausiai.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Indija skęsta šiukšlėse

    Remiantis prieš dešimtmetį atliktu Indijos taršos reguliuotojo tyrimu, sąvartynų šiukšlių gaisrai į miesto orą išskyrė 11 proc. visų kietųjų dalelių, kurios yra pagrindinė miesto oro taršos priežastis. Delyje įsikūrusio mokslinių tyrimų centro (CSE) pernai metų duomenimis, šalyje yra 3159 sąvartynai, kuriuose – 800 mln. tonų š...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Gatvės bomžai
    Palmira Rudalevičienė Gatvės bomžai
    Kodėl stintos kvepia agurkais?
    Henrikas Vaitiekūnas Kodėl stintos kvepia agurkais?
    Dėkoju, kad turėję akistatą su šia liga, netylite
    Bronis Ropė Dėkoju, kad turėję akistatą su šia liga, netylite

    Naujas numeris























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica