- Išsikėlėte tikslą per artimiausius porą mėnesių išsiaiškinti, ar ozonuojant gydymo įstaigų patalpas galima sumažinti riziką užsikrėsti COVID-19. Bet, kaip suprantu, tai - ne vienintelis šio eksperimento siekis?
- Tyrimas – tarpdisciplininis: jo metu bandysime paliesti dvi problemas. Pirma, ar ozonavimas galėtų būti gera patalpų oro kokybės gerinimo priemonė, antra - socialinė tema. Norime ištirti medicinos darbuotojų savijautą darbo vietoje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys rodo, kad medikai šiandien išgyvena padidėjusį stresą, baimę, nepasitikėjimą, bijo užsikrėsti bei užkrėsti šeimos narius. Tai lemia padidėjusį nerimo jausmą, nervingumą, miego ir valgymo sutrikimus, daro įtaką gebėjimui susikaupti. Taigi dabar, kol dar galioja karantinas ir išlieka gana didelė užsikrėtimo rizika, atliekame trijų pakopų socialinių žinių rinkimą naudodami depresijos, nerimo, streso, bendrą distreso simptomų skales, kad nustatytume tyrimo dalyvių sveikatos būklę, nuotaiką, baimes, nerimą ir kitus psichoemocinius aspektus. Apklausoje dalyvauja gydytojai ir slaugytojai, dirbantys gydymo įstaigose, kur didelė rizika užsikrėsti, ir kitur, kur ji gerokai mažesnė, kad galėtume palyginti.

---

Tarp kitko
Ozono dujos turi daugybę pranašumų dezinfekuojant orą ir naikinant virusus, nes jos gali išsisklaidyti ir įsiskverbti visiškai užpildydamos visas patalpos vietas, įskaitant įtrūkimus, armatūrą, audinius ir baldų paviršius. Dėl stiprios oksiduojančios galios ozonas gali suskaidyti makromolekulinius junginius ir sutrikdyti bakterijų, pirmuonių, virusų ir grybelių sienelių ar kapsulių vientisumą, tačiau tuo pat metu neskatinti mikrobų atsparumo.

---

- Patalpų ozonavimui pasirinksite konkrečią ligoninę ir joje atliksite tyrimą? 
- Ozonavimo eksperimento metu bus gerinama oro kokybė bendro naudojimo patalpose. Svetur atlikti tyrimai rodo, kad didžiausia tikimybė užsikrėsti virusu yra ne palatose ar tiesiogiai bendraujant su pacientu, bet būnant bendrose patalpose. Ozonuojant patalpas bus atliekami reguliarūs ligoninės ozonuojamų patalpų paviršių, ant kurių yra tikimybė nusėsti virusui (turėklų, laiptų, palangių, kt.) mikrobiologiniai tyrimai. Kartu stebėsime ir oro kokybę. Dalis tyrimo - ir vandens ozonavimas. Dalies tiriamųjų prašysime, kad jie savanoriškai sutiktų reguliariai plautis rankas ir veidą ozonuotu vandeniu. Tai bus papildoma priemonė šalia visų šiuo metu patvirtintų dezinfekcinių priemonių. Nuo eksperimente dalyvaujančių žmonių rankų ir veido taip pat bus atliekami mikrobiologiniai tyrimai. Tikslas – išsiaiškinti, ar ozonuotas vanduo gali padėti apsaugoti odą.

- Kiek laiko truks toks eksperimentas?
- Po mėnesio ar šiek tiek daugiau pagal tą pačią metodiką bus vėl atliekamos apklausos, kaip pasikeitė psichoemocinė būsena. Bus vertinami trijų grupių rezultatai. Pirma grupė – asmenys, dirbantys aplinkoje, kurios oras yra ozonuojamas, ir atliekantys rankų dezinfekciją ozonuotu vandeniu. Antra grupė - asmenys, dirbantys aplinkoje, kurios oras yra ozonuojamas. Trečia grupė – kontrolinė, tai yra asmenys, dirbantys įprastoje aplinkoje. Duomenų bus labai daug, todėl tikimės gauti atsakymus ir įrodymus, kad, tarkim, žmonės, kai taikomos visos intervencinės priemonės, jaučiasi ramiau, patiria mažiau streso. Be to, tikimės, kad mikrobiologiniai tyrimai parodys, jog oras yra švaresnis ir virusų koncentracija bendrose patalpose ženkliai mažesnė.

- Ozono dujos patalpų dezinfekcijai jau yra naudojamos ar tai visiškai nauja idėja, kuri kilo prasidėjus pandemijai?
- Pasaulyje yra atlikta eksperimentų naudojant ozoną sveikatos priežiūros įstaigose, tačiau pati idėja kilo prasidėjus pandemijai. Tokio eksperimento kaip mūsų iki šiol nebuvo. Tačiau iš tyrimų, publikuotų prestižiniuose medicinos mokslo žurnaluose, žinome, kad ozonas ligoninėse naudojamas rūbams, skalbyklų patalpoms dezinfekuoti. Ozonas, kaip rodo tyrimai, dėl tam tikrų cheminių savybių efektyviai naikina virusus. Tiesa, viešojoje erdvėje galima aptikti spekuliacijų esą ozonas kenksmingas žmogui. Į tokius teiginius galiu atsakyti, jog viskas priklauso kuo koncentracijos. Todėl ir prie šio eksperimento dirba tarpdalykinė komanda: fizikai, chemikai, gydytojai, medicinos technologai. Tikslas - sukurti rekomendacijas, kuriomis galėtų vadovautis gydymo įstaigos siekdamos dar didesnės apsaugos ir darbuotojams, ir pacientams.

- Na, skeptikai greičiausiai pasakys, jog ir šiuo metu yra gana efektyvių dezinfekcijos priemonių...
- Taip, galima rankas dezinfekuoti spiritu. Tačiau yra tam tikros socialinės grupės, pavyzdžiui, vaikai ar besilaukiančios moterys, kurioms rankų valymas spiritu yra pavojingas. Senyvo amžiaus žmonės, kurių oda jautresnė, tokia dezinfekcija gali sukelti daugiau šalutinių poveikių.

- Dažnai girdime esą mokslininkai tyrimus atlieka sau ir tik maža dalis pritaikoma praktikoje. Sutinkate?
- Kaip mokslininkė bet kokiam tyrimui keliu klausimą: „O kas iš to?“ To mokau ir studentus. Tyrimai turi būti atliekami ne todėl, kad mokslo žmogui įdomu - jie vienaip ar kitaip turi nešti naudą visuomenei. Tačiau bene didžiausia problema, kad dauguma tyrimų lieka neiškomunikuoti visuomenei. Mokslininkai bando kalbėti jiems įprasta kalba, o visuomenė nesupranta. Todėl ir pati kalbėdama apie tyrimus visuomenei stengiuosi viską paaiškinti be mokslinių terminų. Tyrimų, pritaikomų praktikoje, tikrai yra.

- Esate socialinių mokslų atstovė. Kaip atsidūrėte Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultete?
- Esu klaipėdietė, studijavau Kaune, kur rinkau idėjas ir stengiuosi jas įgyvendinti čia. Nors esu vienų mokslų atstovė, bet man patinka derinti skirtingus požiūrius ir skirtingų mokslų įžvalgas jungti į visumą. Tikiu, kad tokie rezultatai yra įdomesni, svarbesni, labiau pritaikomi praktikoje ir tvaresni.

---

Dosjė
Aelita Skarbalienė - socialinių mokslų daktarė, Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto mokslininkė besigilinanti į įvairių sveikatos krypčių profesionalų rengimą, psichoemocinės sveikatos tyrimus, siekianti tarpdisciplininio požiūrio moksle.
Daug bendradarbiaujanti su užsienio valstybių mokslo institucijomis ir vykdanti eilę mokslinių projektų, kurių rezultatai publikuojami mokslo žurnaluose bei skelbiami konferencijose.