Mokslas reikalauja paramos
Lietuvos biudžetas išauga, tačiau tyrimams pinigų vis nenubyra, piktinasi mokslininkai. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) susirinkę šviesuoliai dėlioja paskutinius būsimos rezoliucijos potepius. Šiuo dokumentu jie reikalaus to, kas mokslui turėtų priklausyti ir be rezoliucijų. Įstatymiškai įtvirtinti šalies prioritetines mokslo ir technologijų plėtros kryptis, užtikrinti stabilų biologijos ir medicinos mokslų finansavimą, supaprastinti ir pagreitinti viešųjų pirkimų procesą. 
„Sveikatos, biologijos ir medicinos mokslams reikia garantuotų finansų. Lietuvoje mokslui ir mokymui skiriamas BVP dvigubai mažesnis už Europos vidurkį. Mokslui skirta dalis išvis mažutė, Lietuvoje net procento nesiekia. Aišku, kurie mokslai svarbūs irgi yra klausimas. Vieni sako, kad technologijose daro didelį proveržį, tad pinigėlių reikia ten. Tačiau gyventojų sveikatos rodikliai vis dar prasti. Gal čia trūksta to proveržio?“- retoriškai klausė Nacionalinio vėžio instituto (NVI) vadovė, profesorė Sonata Jarmalaitė, pastebėjusi, kad dialogas su Švietimo, mokslo ir sporto bei Sveikatos apsaugos ministerijomis strigo labai ilgai.
Savo ruožtu sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sveikina akademikų iniciatyvą. „Gerai, kad mokslininkai vienoje vietoje, vienu balsu pasakė, kad yra svarbūs. Sveikatos mokslai labai reikalingi. Bendradarbiavimas tarp institucijų leis plėtoti mokslinius tyrimus ir didinti konkurenciją“, - sakė ministras.
 
Trukdo asmens duomenys
LMA konferencijoje aptarta dar viena problema. Ir mokslininkams, ir ligoniams koją kiša... perdėtas uolumas. „Reikia kelti dar vieną klausimą. Kalbame apie vadybinius sprendimus, kaip asmens duomenų panaudojimas. Prisitaikėme europinius reikalavimus, bet dar griežčiau, nei prašo Europa. Persistengėme. Į užsienį siunčiant informaciją asmens duomenys yra didžiulė bėda. Pavyzdžiui, turime radiologinę paciento nuotrauką. Vaizdo naudojimui reikia paciento sutikimo. O tie radiologiniai vaizdai milijonais guli pas mus. Vaizdus galima naudoti tarptautiniuose tyrimuose, tačiau ne visada įmanoma gauti žmogaus sutikimą. Pusė pacientų mirę arba nepasiekiami. Anksčiau atskirų leidimų duomenų naudojimui nereikėjo ir dirbti buvo daug paprasčiau. O dabar vaizdus atskyrė nuo diagnozės ir panašiai. Reikalavimai siunčiant šiuos duomenis dideli – reikia naujų programinių įrangų. Kaip visada – reikalavimus numeta, o finansų neduoda“, - skundėsi S.Jarmalaitė. Jai antrino Lietuvos mokslų akademijos narys, genetikas Vaidutis Kučinskas. „Asmens duomenų apsaugos įstatymas žudo klinikinį mokslą“, - sakė jis.
Akademikų skundams pritarė net A.Veryga: „Palaikau tokias iniciatyvas, kaip asmens duomenų atvėrimas“- tvirtino jis. Ar ministro žodžiai taps darbais, dar pamatysime.