„Mūsų taktika, siekiant apsaugoti nuo užsikrėtimo tiek mūsų darbuotojus, tiek pacientus, buvo tokia, kad bet kuris į ligoninę atvykęs pacientas yra vertinamas kaip galimai sergantis COVID-19“, - sakė VšĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės direktorius Rimvydas Turčinskas, paklaustas, kaip sekasi susitvarkyti su koronaviruso iššūkiais. Įstaiga jau sugrįžta prie įprastinio darbo ritmo: pavyko atnaujinti nuo penkiasdešimt iki septyniasdešimt procentų ankstesniojo krūvio planinių paslaugų.
Įrengė izoliatorius
„Iš pradžių pirmame ligoninės aukšte, kur yra Vidaus ligų skyrius su keturiasdešimt septynių vietų palatomis, įrengėme izoliacinį skyrių (pastarasis dabar jau yra panaikintas). Jame buvo įrengtos pertvaros su iš abiejų pusių rakinamomis durimis. Į minėtą skyrių patekdavo pacientai, atvežami greitosios pagalbos automobiliais, arba tie, kurie atvyksta patys arba juos atveža artimieji. Kiekvienam atvykusiajam dėl vidaus, nervų ligų arba, kuomet reikalinga kita stacionarinė paslauga, iš nosiaryklės paimame mėginį dėl COVID-19 ir guldome į izoliacinį skyrių po vieną. Geriausiu atveju galėjome paguldyti penkiolika septyniolika pacientų. Po to, kai kitą dieną ar už pusantros paros sulaukiame neigiamo atsakymo dėl COVID-19, jį jau galime perkelti į atitinkamą skyrių“, - pasakojo R.Turčinskas, paklaustas, kaip karantino laikotarpiu buvo organizuojamas darbas, idant virusas nebūtų įsileistas į ligoninę.
Įstaigos vadovas pridūrė, kadangi jau praėjo gerieji laikai, kuomet ligonių kasos sumokėdavo vieną dvyliktąją sutartinės sumos, gydymo įstaiga privalėjo atnaujinti Vidaus ligų skyriaus darbą, o izoliacinį – panaikinti.
Pirmame aukšte esančiuose kabinetuose, kur buvo teikiamos planinės echoskopijos paslaugos, taip pat buvo įrengti izoliatoriai – iš viso keturi. Dabar jų beliko du. Kaip aiškina specialistai, ten apžiūrimi karščiuojantys pacientai, esant įtarimui, jog šie gali būti užsikrėtę koronavirusu. O echoskopai iš pirmojo aukšto buvo perkelti į trečiajame esantį gydytojų rytinių pasitarimų kabinetą.
„Mūsų taktika, siekiant apsaugoti tiek mūsų darbuotojus, tiek pacientus, buvo tokia, kad bet kuris į ligoninę patekęs pacientas yra vertinamas kaip galimai sergantis COVID-19. Į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro mokymus buvome išsiuntę dvylika slaugytojų, nepriklausomai nuo to, kuriame skyriuje šios dirbo. Tad dabar patys galime paimti mėginius dėl COVID-19 tyrimo tiek atvykstantiems pacientams, tiek darbuotojams. Būdavo, kad vieną dieną gauname nurodymą, jog ištirtume kuo daugiau darbuotojų. Skubiai ištiriame ir penkiasdešimt, ir septyniasdešimt. Praeina dvi trys dienos ir sako priešingai: netikrinkite darbuotojų! Neįmanoma taip šokinėti it smėlio dėžėje“, - apie įtampos kupiną laikotarpį pasakojo R.Turčinskas.
Anot darbuotojų, prie paciento jie prieina vilkėdami trečio lygio apsaugos amunicija, pradedant antbačiais, vienkartiniu apsauginiu kombinezonu, kepure ir pirštinėmis, užsidėję veido kaukę, apsauginius akinius ir netgi veido skydą. Griežti reikalavimai, kurie buvo taikomi apsauginėms priemonėms, pasiteisino. Vienintelis personalo užsikrėtimo atvejis buvo prieš pat karantino pabaigą, kai viena darbuotoja dalyvavo šventiniame vakare, kur buvo susirinkę penkiolika žmonių. Įdomu tai, jog darbuotoja, nejutusi jokių ligos simptomų, dėl COVID-19 buvo patikrinta atsitiktinai, kuomet jai turėjo būti atliktas magnetinio rezonanso tyrimas. Iš nosiaryklės paėmus mėginį dėl COVID-19 buvo nustatytas teigiamas atsakymas. Kaip pasakojo direktorius, tą pačią dieną darbuotoja nuimta nuo darbo ir pradėtas personalo, kuris galimai su ja turėjo kontaktą, tikrinimas. Nuo birželio 3-iosios iki dabar iš viso ištirti daugiau nei penki šimtai M.Marcinkevičiaus ligoninės darbuotojų. Laimei, daugiau užsikrėtimo atvejų nebuvo rasta.
Taip pat į ligoninę greitosios pagalbos automobiliu buvo pristatytas vienas pacientas, kuriam atlikus greitąjį testą, šis buvo teigiamas. Minėtas pacientas nedelsiant buvo išsiųstas į Santaros klinikų Infekcinę ligoninę, kur, atlikus COVID-19 tyrimą ir gavus teigiamą atsakymą, buvo hospitalizuotas. Kaip pasakojo darbuotojai, po kiekvieno paciento apžiūros jie apsaugos priemones keičia naujomis bei atlieka patalpų dezinfekavimą, kaip ir numatyta pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą tvarką.
Ligoninės direktorius neabejoja, jog apsisaugoti nuo klastingo viruso padėjo tai, jog savo lėšomis buvo apsirūpinę reikiamomis apsaugos priemonėmis dar iki karantino pradžios. Vėliau šias priemones pradėjo gauti ir iš savivaldybės ar ministerijos per centralizuotus pirkimus. „Pirkome ir testus, ir apsaugos priemones ką tik gavome. Nupirksi bus blogai, nenupirksi – labai blogai. Jeigu prieš karantino paskelbimą veido kaukių pirkome už du eurus šešiasdešimt centų, staiga jų kaina išaugo iki dešimt, penkiolikos, dvidešimt ir net penkiasdešimt eurų“, - sako R.Turčinskas.
„Skyriuje iš viso yra aštuonios lovos, viena izoliuota, vadinamasis boksas, į kurį patenka sunkios būklės pacientai, dar negavus atsakymo dėl koronaviruso“, - sakė Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus budintis gydytojas anesteziologas reanimatologas Edvinas Jakubauskas.
Pacientų lankymas griežtai ribojamas
Atskiriant pacientų srautus į M.Marcinkevičiaus ligoninę galima patekti per tris įėjimus. Vienas skirtas tiems, kurie galimai gali būti užsikrėtę, kadangi jiems nėra atliktas tyrimas dėl COVID-19. Į ligoninę jie atvyksta patys arba yra atvežami greitosios pagalbos automobiliu iš J.Jablonskio gatvės pusės.
„Ligoninė sudarė sutartį su apsaugos tarnyba. Pamatę uniformuotą apsaugos darbuotoją, žmonės reaguoja visai kitaip. Nors įėjimo durys automatinės, jos buvo rakinamos ir vidun galėdavai patekti tik su Priėmimo–skubios pagalbos skyriaus personalo leidimu“, - pasakojo R.Turčinskas.
Per kitą įėjimą tiesiai į skyrių įleidžiami neinfekuoti, kitaip sakant, „švarūs“ pacientai, gavę neigiamus COVID-19 tyrimo atsakymus. Dar vienas įėjimas buvo įrengtas vadinamajame izoliaciniame skyriuje tam atvejui, jei Santaros klinikos ir kitos gydymo įstaigos nesutalpintų visų užsikrėtusiųjų ir M.Marcinkevičiaus ligoninėje būtų reikėję atidaryti
kovidinį skyrių, į kurį patektų sergantieji COVID-19.
Ligoninėje ekstremalios situacijos laikotarpiu yra draudžiamas ligonių lankymas, išskyrus sunkios terminalinės būklės pacientus, suderinus atvykimo laiką su skyriaus vedėju. Tokį pacientą, kaip pasakojo medikai, tik vienam artimajam, šį įleidus per atskirą įėjimą (iš rūbinės pusės.), galima lankyti ne ilgiau kaip penkiolika minučių. Esant poreikiui, ligonį taip pat leidžiama aplankyti kunigui.
„Kai kurie artimieji supranta, kad griežta lankymo tvarka įvesta vardan pacientų ir ligoninės darbuotojų saugumo. Kiti to nenori suprasti. Slaugos skyriaus personalas netgi gavo raštišką prašymą leisti kiekvieną dieną lankyti pacientą po penkiolika minučių. Mes ir dabar, atšaukus karantiną, ribojame pacientų lankymą, šią funkciją esame pavedę skyrių vedėjams, kurie geriau žino, kokios būklės yra ligonis ar leisti artimiesiems penkiolikai minučių jį aplankyti“, - apie ligoninėje nustatytą tvarką pasakojo R.Turčinskas.
Direktoriaus įsakymu ekstremalios situacijos laikotarpiu siuntiniai pacientams taip pat priimami griežtai nustatytu laiku (kasdien nuo 12 iki 13 val.). Personalas priima tik medikamentus, kuriuos pacientas nuolat, iki patekdamas į ligoninę, vartoja lėtinėms ligoms gydyti, bei asmens higienos priemones.
Atnaujina planines paslaugas
Nuo birželio 1-osios ligoninėje atnaujintos planinės ambulatorinės gydytojų specialistų konsultacijos ir planinė stacionarinė hospitalizacija. Pastarajai siunčiami pacientai privalo būti ištirti dėl COVID-19 infekcijos 48 valandų laikotarpiu iki atvykimo į ligoninę.
Pasak R.Turčinsko, įstaiga jau atnaujinusi 70 proc. ankstesnio darbo krūvio pajėgumų.
„Pradžioje buvo išleistas Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymas, kad karantino metu jau reikia atnaujinti visas planines paslaugas, nes gyventojai pradėjo piktintis, kodėl negali gauti reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų. Taigi pradėjome jų atnaujinimą, bet negali taip staigiai, it mostelėjus burtų lazdele, pradėti dirbti visu pajėgumu.
Pavyzdžiui, stacionarios reabilitacijos, kur gydomi pacientai po insultų, stuburo patologijų, sąnarių protezavimo ar kitų ortopedinių operacijų, atnaujinta 71 procentas, palyginti su tuo, kiek anksčiau jų teikdavome. Nuo 50 iki 70 procentų jau esame atnaujinę planinių paslaugų, į tą skaičių įeina ir ambulatorinės konsultacijos, ir endoskopijos, echoskopijos tyrimai, kardiologo bei kitų specialistų konsultacijos“, - sakė R.Turčinskas.
M.Marcinkevičiaus ligoninėje yra teikiamos specializuotos stacionarinės suaugusių neurologijos, vidaus ligų, gastroenterologijos, reanimacijos ir intensyvios terapijos (suaugusiųjų), stacionarinės medicininės reabilitacijos ir ambulatorinės reabilitacijos paslaugos. Taip pat pirminės stacionarinės palaikomojo gydymo ir slaugos bei paliatyviosios pagalbos (suaugusiųjų) paslaugos pagal sutartį su Vilniaus TLK. Modernia diagnostine aparatūra atliekami kompiuterinės tomografijos, radiologijos, endoskopinės ir ultragarsinės diagnostikos (pilvo organų, širdies, ekstrakranijinių kaklo kraujagyslių echoskopijos), klinikinės fiziologijos, klinikinės laboratorijos, patologijos tyrimai.
„Tikiu, kad priestatas anksčiau ar vėliau bus. Jau yra patvirtintas šio objekto techninis ir investicinis projektas. Numatytas apie trijų tūkstančių kvadratinių metrų priestatas. Šiuo metu jau paskelbtas konkursas rangovui, savivaldybė šiems metams yra numačiusi keturis šimtus tūkstančių eurų, idant būtų padėti statybos darbai“, - sakė Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės direktorius Rimvydas Turčinskas.
Tiki, kad priestatas bus pastatytas
Kadangi Vilniaus miesto savivaldybėje daugėja gyventojų, vyresnių nei 60-70 metų amžiaus, išlieka didelis stacionarinės paliatyvios pagalbos, palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų poreikis. Neabejojama, kad slaugos paslaugų poreikis dar labiau paaštrėjo karantino laikotarpiu, kuomet tokias paslaugas teikiančios įstaigos nebepriiminėjo iš namų atvežamų pacientų.
„Slaugos skyriai perpildyti, paliatyviosios slaugos paslaugos Vilniaus mieste išmėtytos net tose gydymo įstaigose, kurios neturi nei reanimacijos, nei laboratorijos. Kas tai yra paliatyvi slauga? Tai – pačios sunkiausios būklės pacientai. Jei žmogus nebegali pats savarankiškai kvėpuoti, jį reikia ventiliuoti aparatų pagalba. Kartais juos netgi reikia išlaikyti reanimacijos skyriuje ir tik po to perkelti į paliatyviosios slaugos skyrių. Todėl ir kalbame apie paslaugų plėtrą – priestatą, kurio techninis projektas yra paruoštas ir gautas statybų leidimas“, - pasakojo R.Turčinskas.
Įstaigos vadovas neabejoja, kad anksčiau ar vėliau toks priestatas atsiras. Jame planuojama įrengti 87 lovas, įskaitant 10 reanimacijos ir intensyvios terapijos, bei likusios 77 - slaugos ir palaikomojo gydymo bei paliatyviosios pagalbos, iš kurių 31 būtų skirta paliatyviajai pagalbai, 46 - palaikomajam gydymui ir slaugai.
R.Turčinskas pasakojo, kad priestato idėjai įgyvendinti reikėjo itin daug pastangų. Atlikus priešprojektinius darbus, iš Vilniaus miesto savivaldybės gautas leidimas ruošti techninį projektą. Šį įstaiga parengė savo lėšomis.
„Tikiu, kad priestatas anksčiau ar vėliau bus. Esminis dalykas, kad jau yra šio objekto techninis ir investicinis projektas. Numatytas apie trijų tūkstančių kvadratinių metrų priestatas. Šiuo metu jau paskelbtas konkursas rangovui, savivaldybė šiems metams yra numačiusi keturis šimtus tūkstančių eurų, idant būtų pradėti statybos darbai“, - sakė R.Turčinskas.
Kaip pasakojo įstaigos vadovas, šio projekto tikslas - padidinti stacionarinių paliatyviosios pagalbos ir slaugos paslaugų apimtis, pagerinti aktyvaus gydymo paslaugų teikimą, sumažinant vienoje palatoje esamų lovų skaičių, taip užtikrinant kokybę, sumažinant vidutinę gydymo trukmę bei padidinant lovos funkcionavimo laiką. Įstaiga galėtų teikti ir daugiau geriatrijos paslaugų.
„Pagerinsime sąlygas visiems kitiems besigydantiems. Tikrai nenorėčiau, kad žmogus, pasirinkęs mūsų gydymo įstaigą, gulėtų palatoje, kur yra keturi ar penki pacientai. Palatos - perpildytos, tačiau, užtikrinant ligonio bei jo artimųjų fizinę - emocinę sveikatą ir paslaugų kokybę, tokie pacientai turėtų būti slaugomi vienvietėse ar dvivietėse palatose. Paliatyvi slauga tuo ir svarbi, kad sunkiai sergantis žmogus užsitarnavo teisę išeiti oriai. Tad jeigu sėkmingai įgyvendinsime priestato idėją, būsime kone vieninteliai Lietuvoje, kai paslaugos miesto gyventojams bus sukoncentruotos vienoje vietoje“, - akcentavo įstaigos vadovas.
Pradėjus ligoninės priestato statybas taip pat bus išspręstas ir darbuotojų transporto priemonių stovėjimo klausimas. Pagal projektą yra numatyta dviejų aukštų stovėjimo aikštelė, kur galėtų stovėti apie 40 automobilių.
„Jei viskas bus taip, kaip planuojame, Vilniaus miesto gyventojams sutvarkytume ir paliatyviąją slaugą, ir geriatriją. Šiuo metu darbiname vieną antrą geriatrą, tik ką baigusius rezidentūrą. Nes kai reikės pradėti dirbti, surasti tokių specialistų bus nelengva. Kalbame su universiteto profesūra, kad pas mus bus modernus geriatrijos skyrius, kad čia kaip ir dabar bus ir rezidentūros bazė. Nuolat žiūrime į priekį“, - sakė R.Turčinskas.
Be to, ligoninės priestato dizainas papuoštų miestą, nuo Mindaugo gatvės pusės įsiliedamas į Naujamiesčio kompleksą.
M.Marcinkevičiaus ligoninės vadovas džiaugiasi ir renovuota vidine ligoninės vaistine, kuri aptarnauja tiek skyrius, tiek laboratoriją. O rugsėjo mėnesio gale ant pastato turėtų iškilti ir saulės kolektoriai, kurie leistų sutaupyti net 25 procentus elektros energijai išleidžiamų įstaigos kaštų. Ligoninės administracijos darbuotojai nurodė, turintys per 88 tūkstančių eurų subsidiją, įstaiga skyrė ir per 22 tūkstančius savo lėšų. Bendra projekto vertė – 111 tūkst. eurų.
Komentuoti: