- Ar sunkus ministrės darbas, taip jį įsivaizdavote?
 
- Ministrės darbas yra kiek kitoks, nei įsivaizdavau. Jis tikrai nėra lengvas, bet nepaprastai įdomus, kupinas iššūkių ir galimybių. Gyvenimas tapo gerokai intensyvesnis, užpildytas praktiškai vien darbiniais klausimais. Net po darbo valandų turiu daugybę darbinių pokalbių, pasitarimų. Šimtas dienų turbūt yra pakankamas laikas susipažinti su pagrindinėmis problemomis, aktualiausiais klausimais ir vertinti situaciją mūsų naujų programos siekių kontekste.
 
- Vyriausybės programoje kai kurie punktai skamba išties gražiai: padidinsime įkainius; naikinsime biurokratines ir administracines kliūtis gydytojams; trumpinsime eiles... Bet ar realu tai pasiekti?
 
- Tikslai, kaip matote, – ambicingi. Neabejojame, kad parengus gerą planą, sutelkus suinteresuotus partnerius, jų tikrai pavyks pasiekti.
Mūsų pagrindinis prioritetas – žmogiškųjų išteklių sveikatos sistemoje tvarumo užtikrinimas. Tai yra pritraukti į sistemą darbuotojus ir juos išsaugoti. Antrasis prioritetas – viešojo sektoriaus sveikatos paslaugų tvarumo užtikrinimas: mažinsime eiles, didinsime ir gerinsime paslaugų prieinamumą bei kokybę, ypatingą dėmesį skirdami viešajame sektoriuje teikiamoms paslaugoms. Trečiasis prioritetas yra visuomenės sveikatos stiprinimas, sauga, prevencija. Ketvirtasis – psichikos sveikatos visuomenėje gerinimas, psichologinio atsparumo visuomenėje didinimas. Penktasis – inovacijų ir personalizuotos medicinos stiprinimas bei plėtra, taip pat sveikatos sistemos pasirengimas civilinėms, hibridinėms, kitoms grėsmėms.
 
- Mažinti eiles ir biurokratinę naštą gydytojams žadėjo visi sveikatos apsaugos ministrai. Kol kas nė vienam jų nepavyko...
 
- Pirmuosius rezultatus, tikėtina, pamatysime jau po kelių mėnesių, kai įsigalios naujosios tvarkos, nes darbuotis pradėjome nuo pat pirmosios dienos. Pirmiausiai įpareigosime sveikatos priežiūros įstaigas, kurios turi sutartis su Valstybine ligonių kasa, pateikti duomenis į išankstinę pacientų registravimo sistemą dėl laukimo eilės. Taip pat prašysime pateikti gydytojų darbo tvarkaraštį keturiems mėnesiams į priekį, iki kiekvieno mėnesio 25 dienos. Ir prašysime pateikti laukimo laiką pas gydytoją specialistą ir gydytojo specialisto kabinetą, nepririšant prie konkrečios gydytojo pavardės. Biurokratinei naštai mažinti jau esame parengę sąrašą teisės aktų, kurie ir užkrauna papildomą administracinę naštą. Pavyzdžiui, gydymo metodikų peržiūrėjimas, kur yra pertekliniai reikalavimai papildomiems vizitams, papildomoms konsultacijoms pas gydytojus specialistus. Iki šiol sveikatos apsaugos ministrams turbūt dar nėra tekę susidurti su tokiu iššūkiu – su tokiomis didelėmis eilėmis. Todėl priemonių paketas yra platus, juolab turime gerą komandą, su kuria kompleksiškai norime įgyvendinti numatytus veiksmus.
 
- Kiek jums pačiai yra tekę ilgiausiai laukti eilėje pas gydytoją?
 
- Nesu patyrusi ilgos laukimo eilės, nes tiek dažnai nėra tekę lankytis pas gydytojus.
 
- Vyriausybės programoje įrašytas ir dar vienas ambicingas tikslas – sutvarkyti e.sveikatos sistemą. Pasigirsta siūlymų, kad ją esą reikia laidoti, nes daug paprasčiau ir pigiau sukurti naują...
 
- Tikimės, kad e.sveikata atsigaus ir sustiprės. Šį kartą vėlgi į problemos sprendimą žiūrime kompleksiškai ir e.sveikatos funkcionalumus vertiname iš vartotojo perspektyvos – ji turi būtų patogi, funkcionali gydytojams, lengviau pasiekiama pacientams.
Taip pat kalbame ir apie e.sveikatos papildomų galimybių išnaudojimą, siunčiant vaizdus, rentgeno nuotraukas, kardiogramas, kas leistų stiprinti nuotolinių konsultacijų veikimą ir gydytojams konsultuoti kolegas.
 
- Ar e.sveikata paveš tokį krūvį, kai ir taip dažnai stringa?
 
- Žinome, kad sistema turi trūkumų dėl didelio apkrovimo, todėl šiuo metu esame pradėję darbus ir laukiame galutinio jos varianto, kuris leistų veikti visa apimtimi bei turėtų vartotojui – gydytojui ir pacientui – draugiškesnę aplinką.
 
- Įvairių medikų sąjungų, savivaldybių atstovai Vyriausybės programai žeria kritiką, sakydami, kad kai kurias dalis reikėtų perrašyti iš esmės...
 
- Kritika – puikus dalykas, leidžiantis pasitempti ir padaryti geriau. Į racionalius kritinius komentarus atsižvelgiame.
 
- Koks jūsų požiūris į buvusio ministro Dulkio reformas – jūs pati būtumėte užkūrusi sveikatos centrų steigimo procesus?
 
- Dabar vertiname ir peržiūrime įvykusius pokyčius ir įgyvendintas reformas. Kol kas anksti vertinti, ar tai pasiteisinęs ar visiškai nepalankus ir nelabai paslaugų prieinamumą didinantis sprendimas. Veiklos veiksmingumo vertinimą galėsime pateikti vėliau.
 
- Iš pasirodžiusių žinučių apie priemokų privačiose įstaigose ribojimą ir net draudimą, suprantu, kad privataus sektoriaus taip nemylėsite kaip jūsų pirmtakai – Dulkys su Pečkausku?
 
- Mūsų prioritetas yra sveikatos paslaugų teikimo stiprinimas būtent viešajame sektoriuje. Iš tiesų akcentas – subalansuoti santykius tarp viešojo ir privataus sektoriaus, vertybinį, strateginį ir, žinoma, politinį dėmesį skiriant viešajam.
 
- Kaip gelbėsite centralizuotą ir į finansinę duobę įkritusią Greitosios medicinos pagalbos tarnybą?
 
- Sunkumus ir iššūkius, su kuriais susiduria Greitosios medicinos pagalbos tarnyba, žinome. Susitinkame ir su jos vadovais, ir su profesinių sąjungų atstovais. Važinėjame po Lietuvą ir kalbamės su skirtingų GMPT brigadų žmonėmis, bandydami įvertinti situaciją. Žiūrime ir į duomenis bei skaičius, bendradarbiaujame su ligonių kasa. Žodžiu, ieškome geriausio sprendimo, kaip Tarnyba galėtų veiksmingai funkcionuoti ir užtikrinti gyventojų sveikatos poreikius. Ieškome pagalbos būdų, kaip tą finansinį minusą šiek tiek sumažinti ir optimizuoti balansą, idant Tarnyba galėtų sėkmingai veikti.
 
- Kas kaltas dėl atsiradusio minuso?
 
- Trumpai pakomentuojant, susidariusį minusą lėmė vertinimo bei valdymo ypatumai.
 
- Panaši bėdelė ir uostamiestyje – finansinių problemų prislėgta Klaipėdos universiteto ligoninė, įsteigta po trijų gydymo įstaigų susijungimo. Įvertinus abiejų įstaigų finansinius rezultatus, peršasi išvada, kad jungimai į naudą neišėjo...
 
- Pokyčiai niekada nebūna be pasekmių – jie visada turi kainą. Dabar vertiname ir gilinamės į situaciją. Objektyvias išvadas galėsime pateikti, kai turėsime išsamias analizes, žiūrėdami tiek į ligonių kasos duomenis, tiek į įstaigos veiklos ataskaitas. Situacija neišgąsdino, priešingai, tik stimuliuoja iniciatyvas ieškoti sprendimų. Juk tam ir atėjome darbuotis – ieškoti sprendimų ir padėti sveikatos sistemai geriau bei efektyviau veikti.
 
- Dar Vyriausybės programoje nurodyta, kad prioritetą ir dėmesį skirsite vaikų gydymui. Knieti sužinoti, kaip bus su Klaipėdos vaikų ligonine – pasiryžtumėte dar vienam įstaigų jungimui, žinoma, jeigu pritartų uostamiesčio savivaldybė?
 
- Toks scenarijus dabar nėra svarstomas.
 
- Žadate į sveikatos apsaugos sektorių pritraukti trūkstamų specialistų – ne tik gydytojų, bet ir slaugytojų. Iš kur juos ištrauksite? Ar šie norės vykti į Joniškį arba kokį kitą rajoną?

- Esame numatę specialistus – gydytojus, slaugytojus ir kitus medicinos darbuotojus – sugrąžinti iš diasporos, t.y. užsienyje dirbančius lietuvius. Taip pat į sveikatos sektorių norime grąžinti sveikatos specialistus, kurie šiuo metu yra neaktyvūs, vykdo kitokias veiklas. Numatėme padidinti valstybės finansuojamų vietų skaičių į rezidentūros studijas (kasmet papildomai po dvidešimt vietų), ypatingą dėmesį skiriant būtent regionams. Numatome įdiegti slaugytojų pakopinės karjeros modelį. Be to, Sveikatos apsaugos ministerija įgyvendina investicinį 17 milijonų eurų projektą, kuris būtent yra skirtas medikams pritraukti į studijas ir sveikatos sektorių. Kalbamės taip pat apie mediko, ypač slaugytojo profesijos patrauklumo didinimą. Kalbame ir apie galimybes didinti slaugytojų darbo užmokestį, be abejonės, gerinant darbo sąlygas, suteikiant daugiau savarankiškumo ir įgalinant juos būti partneriais bei svarbiais paslaugų teikimo proceso dalyviais.
 
- Ar tarp medikų jau jaučiatės sava?
 
- Kadangi esu studijavusi Medicinos fakultete, dalis įstaigų vadovų ir kolegų yra mano kursiokai. Tad šis sektorius tikrai yra pakankamai savas. Universitetas ir darbas akademinėje veikloje iš tiesų svarbus bei prasmingas, padėjęs man tapti tuo, kuo esu, įgyti tuos įgūdžius, kurie man reikalingi dabartiniame darbe.
 
- Kad įgyvendintumėte Vyriausybės programoje užsibrėžtus tikslus, jums ir pačiai reikia stiprios fizinės bei psichinės sveikatos. Kaip pasirūpinate didžiausiu savo turtu? Juk stiprus sveikatos apsaugos ministras – stipri ir sveikatos apsauga.
 
- Žinoma! Iš tiesų reikia daug jėgų. Stengiuosi praktikuoti fizinį aktyvumą – judu maksimaliai daug, kiek galiu, subalansuoti darbinę veiklą ir poilsį, laikytis taisyklingos mitybos principų. Sportui šiuo metu nėra daug laiko. Knygoms taip pat dabar nėra laiko – tik dokumentams.

---

 
Trumpas dosjė

M.Jakubauskienė baigė visuomenės sveikatos krypties studijas VU, kur 2007 m. įgijo biomedicinos mokslų daktaro laipsnį. Vėliau studijas tęsė VU Verslo mokykloje, ten 2019 m. įgijo Verslo administravimo magistro laipsnį.
Akademinį darbą VU vykdė nuo 2001 m., 2008–2010 m. ėjo Tarptautinių reikalų ir programų prodekanės pareigas, nuo 2013 m. turi docentės pedagoginį vardą. Pernai buvo paskirta VU Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto direktore. Be darbo universitete, skirtingais laikotarpiais ėjo sveikatos ekspertės, specialistės ir konsultantės pareigas UAB „Sveikatos ekonomikos centras“, Vilniaus miesto savivaldybėje, VšĮ MTVC (Mokymų, tyrimų ir vystymo centre).

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!