LRT radijui antradienį ministras teigė, kad anksčiau palaikymo nesulaukęs siūlymas galėtų būti įvertintas palankiau pastaruoju metu medikams po kolegos savižudybės sostinėje vėl garsiau prabilus apie psichologinį smurtą įstaigose. 
„Mes kadencijas siūlėme. Aš galėčiau parodyti raštą pačių medikų, kur buvo parašyta, kad nereikia tų kadencijų, kad tai kels kažkokį psichologinį netikrumą ir taip toliau. Tai jei bendruomenė sako, kad reikia, žinoma, kad grįšime“, – tvirtino A.Veryga.
 
„Aš tikrai esu šalininkas, kad vadovai neturi sėdėti po dešimt, dvidešimt metų, nes stovintis vanduo – ten rizikų yra daug visokių ir tikrai sveika žmonėms rotuotis, keistis, būti nuolatiniame tonuse, girdėti poreikį tų, su kuriais dirbi ir žinoti, kad esi laikinas, o ne amžinas kažkokioje pozicijoje, nepajudinamas“, – kalbėjo jis.
Ministras taip pat tvirtino, kad kai kurios įstaigos savo iniciatyva atlieka apklausas dėl psichologinio klimato ir žada ieškoti galimybių, jog tai būtų atliekama visur. Anot jo, tokie tyrimai privalo būti padaryti tinkamai, užtikrinant medikų anonimiškumą, kitaip bus beprasmiai.
 
A.Veryga akcentavo, kad kai kuriose medicinos įstaigose dirba psichologai, konsultuojantys pačius medikus. Kartu jis apgailestavo, kad pati medikų bendruomenė apie problemas prabyla tik po didelių nelaimių.
„Jei visi tyliai kažkur kamputyje galvoja, kad yra negerai, bet niekam to nesako, ir pratrūksta tik tada, kai atsitinka kažkokia didelė nelaimė, tai yra psichologinės baimės, problemų ženklas. Manau, nereikia bijoti kalbėtis“, – kvietė jis.
A.Veryga pripažino, kad nemaža dalis gydymo įstaigų vadovų yra medikai, specialiai nesimokę vadybos, ir ragino juos sekti teigiamu kolegų, kurie „yra labiau motyvuoti, mokosi modernesnių vadybos metodų“, pavyzdžiu.
 
Medikai apie patiriamą spaudimą, psichologinį smurtą prabilo po tragiško įvykio, kai praėjusią savaitę iš gyvenimo pasitraukė jaunas gydytojas, dirbęs vienoje iš Vilniaus ligoninių. Savaitgalį medikai uždegė žvakeles prie Sveikatos apsaugos ministerijos, ragindami ministerijos vadovybę atkreipti į vadinamąją mobingo problemą gydymo įstaigose, kai gydytojai patiria psichologinį smurtą iš vadovų, kolegų.
Ministerija ir Seimo valdantieji „valstiečiai“ bei „socialdarbiečiai“ vasarį buvo registravę pataisas, numatančias gydymo įstaigų vadovų 5 metų kadenciją ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, pataisos kol kas nepriimtos.