Koja pakišo darbas ciklais
„Jei mums neleis taip dirbti, kaip dirbame iki šiol, tegul uždaro skyrių ir visus pacientus išleisime į gatvę“, - ironizavo Baisogalos PSPC vadovė Aušra Juškienė, prieš akis išsitraukusi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) raštą, kuriame juodu ant balto išdėstytos pastabos jų pateiktam paslaugų atnaujinimo planui. Šį įstaigai dar reikia pataisyti, papildyti ir vėl derinti su NVSC.
Viena pastabų yra susijusi su medikų darbo cikliškumu, mat į Baisogalos PSPC Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių dirbti važinėja tiek gydytojai, tiek slaugytojos.
„Sudaryti nuolatinę komandą, kuri dirbtų tik vienoje mūsų įstaigoje, – misija neįmanoma. Atvažiuojantys gydytojai ir taip dirba pusės etato krūviu. Netgi miestuose, pavyzdžiui, Radviliškyje, yra masė atvažiuojančių medikų. Kiek žinome, ten praktiškai atvažiuoja visi konsultantai - nė vieno nėra gyvenančio ir dirbančio tik Radviliškyje. Tai ką jau kalbėti apie Baisogalos kaimą“, - piktinosi A.Juškienė.

Moteris džiaugiasi, kad bent šeimos gydytojai dirba vienoje jų įstaigoje. Nors vienas važiuoja dirbti ir į priėmimo skyrių Radviliškyje.
„Jeigu pagrasinčiau, kad tu nedrįsk važiuoti į kitą gydymo įstaigą, neduok Dieve, jis sugalvotų iš mūsų išeiti ir pasiliktų kitoje įstaigoje, mums vėl būtų krachas“, - nuogąstauja Baisogalos PSPC vadovė, pridurdama, kad paslaugas įstaigoje atnaujino 60 proc. ankstesnio krūvio. Moteris sako, kad įstaigai ilginti darbo valandas bent kol kas nėra jokio reikalo. Praktiškai iki 14 valandos visi gydytojai jau būna atlikę darbą, kiek tai dienai būna paskirsta skambučių ar užregistruota pacientų. Didžiuma paslaugų yra suteikiamos nuotoliniu būdu.
 

„Labai sunku dirbti jaučiant didelį spaudimą. Įsakymai keičiasi kasdien, kitą kartą kelis kartus per dieną. Tikrai sunku sukramtyti visą informaciją ir ją pateikti darbuotojams, idant niekur neužkliūtume. Galų gale ir Visuomenės sveikatos centro specialistų atvažiavimai bei tikrinimai sukelia be proto daug įtampos. Gavome jų raštą, niekur neįkliuvome, viskas pas mus gerai ir su apsaugos, ir su dezinfekcinėmis priemonėmis. Bet laikotarpis itin sudėtingas ir dar nematyti, kada palengvės“, - atsiduso Baisogalos PSPC vadovė Aušra Juškienė.

 
„Reikia būti labai protingam, kad sugalvotum tokį medikų darbo cikliškumo modelį“, - šią ministro rekomendaciją peikė ir Pakruojo ligoninės direktorius Vygantas Sudaris.
Įstaigos vadovas skėsčioja rankomis: jei motininė ligoninė pagal ministro rekomendacinį įsakymą neišleidžia darbuotojo į kitą įstaigą, iš kur tu gausi specialistą?
„Patys uždraudžia medikams važinėti, o paskui stebisi, kodėl jūs neatnaujinote paslaugų. Mes gi atnaujinome didžiąją jų dalį, bet ne visas. Pavyzdys – endokrinologo neišleido atvažiuoti pas mus. Pagrindinė darbovietė jam net pagrasino baudžiamąja atsakomybe, jeigu šis pažeis ir išvažiuos dirbti kitur“, - pridūrė V.Sudaris.
 
Ministras grasino bauduoti
Remiantis naujausiais NVSC duomenimis, pirmadienį atnaujinimo planus jau buvo pateikę apie 85 proc. stacionarių įstaigų. Iš viso su ambulatorinėmis įstaigomis ir odontologiniais kabinetais priskaičiuojama apie 78,4 proc. pateikusiųjų (birželio 8-osios duomenimis).
Savo ruožtu A.Veryga planinių paslaugų vis dar neatnaujinusioms gydymo įstaigoms pagrasino net finansinėmis sankcijomis. Kaip jis sako, kai kurios įstaigos prie įprastinės veiklos grįžta vangiai aiškindamos tuo, jog trūksta gydytojų, kad yra sudėtingos aplinkybės atnaujinti darbą. Tokie argumentai ministro neįtikina.
 
„Matyt, kad tai vertintina labiau kaip vadybiniai, administraciniai trūkumai ir nėra geresnio motyvatoriaus kaip finansinis“, – žurnalistams yra kalbėjęs ministras.
Įsigaliojus gydymo įstaigų finansavimo pakeitimams, planines paslaugas iki šio pirmadienio atnaujinusios įstaigos ir toliau apmokėjimą gaus pagal vienos dvyliktosios taisyklę, net jei paslaugų suteiks mažiau nei numatyta sutartyje su ligonių kasa. Viršijus suplanuotą paslaugų kiekį bus mokama papildomai. 
O įstaigoms, kurios nepradės paslaugų teikti iki birželio 8 d., bus apmokėta tik tiek, kiek realiai tą mėnesį bus suteikta paslaugų. Pavyzdžiui, jei įstaiga veiklą atnaujins po birželio 8 d. ir suteiks paslaugų 10-čiai pacientų, jai ir bus apmokėta tik už šias suteiktas paslaugas. 
 
Siūlo pailginti darbo laiką 
Be to, sveikatos apsaugos ministras įstaigoms rekomenduoja ieškoti išeičių, kaip aptarnauti daugiau žmonių, kurie karantino laikotarpiu negavo sveikatos priežiūros paslaugų. Vienas siūlymų, pasigirdęs iš ministro lūpų, – iš sutaupytų lėšų apmokėti gydytojų viršvalandžius ir pailginti įstaigos darbo laiką.
„Supraskime, kad ne tik finansavimas yra padidintas, įstaigos tam tikrų išlaidų net ir mažiau turėjo – jeigu paslaugų teikė mažiau, tai jos realiai sutaupė ir vaistams, ir tam tikroms priemonėms, ko nedarė tuo metu. Manau, kad ūkiškai žiūrint, galėtų tam tikrus viršvalandžius apmokėti ir pasiorganizuoti darbą, mes tą ir rekomendavome – kad pagalvotų dirbti ilgiau, jog žmonės galėtų ateiti, ne 16 val. poliklinikai duris uždaryti“, – antradienį Seime žurnalistams sakė A.Veryga.
„Įdomu, apie kokias sutaupytas įstaigų lėšas kalba ministras“, - nusistebėjo Marijampolės PSPC direktoriaus pavaduotojas ir buvęs premjero patarėjas sveikatos klausimams Paulius Gradeckas.
Jis pats ruošė paslaugų atnaujinimo planą. Sako, šis NVSC buvo pateiktas dar prieš mėnesį.
 

„Iš kur mes galėjome sutaupyti? Juk atlyginimai vis tiek darbuotojams buvo mokami. Įsivaizduokite, odontologijoje buvome sudarę sąrašą atvejų, kada pacientui yra suteikiama pagalba. Per tuos pusantro mėnesio suteiktas odontologijos paslaugas galime suskaičiuoti ant rankos ir kojos pirštų. O darbuotojų odontologijos skyriuje pas mus dirbo iki dešimties: su gydytojais odontologais ir jų padėjėjais, burnos higienistais. Nė vieno jų neišvarėme nei atostogų, nei pasakėme, kad forminame prastovas“, - sakė Marijampolės PSPC direktoriaus pavaduotojas Paulius Gradeckas.

 
Anot jo, planinės konsultacijos įstaigoje atnaujintos 50 proc. Jei anksčiau vidutinis rudens-žiemos sezono krūvis būdavo apie trisdešimt pacientų per dieną, dabar vidutiniškai per darbo laiką gydytojas priima iki penkiolikos pacientų. Pasak jo, karantino laikotarpiu suteikta ir mažiau skatinamųjų paslaugų, nes ligonių kasos vieną dvyliktąją sumokės nuo tų paslaugų, kurios nėra skatinamosios.
„Negalima suplakti kriaušių ir obuolių į vieną pintinę. Suprantu, kada nevyko planinės operacijos. Taip, tu jų neatlieki, vadinasi, nenaudoji vaistų, fiziologinio tirpalo, tvarsliavos, brangios technikos, elektros... Stacionarams gal pavyko sutaupyti iki dešimt penkiolikos procentų per minėtus resursus. Pirminėje sveikatos priežiūroje nematau kur galima sutaupyti. Gal viceministrė Lina Jaruševičinė, būdama šeimos gydytoja, galėtų pasakyti, kurioje vietoje galėjome sutaupyti. Keliasdešimt tūkstančių sutaupymas nėra toks, kuris daug ką lemtų. Tai nėra didžiųjų klinikų lėšos, kurios siekia keliolika milijonų eurų“, - pridūrė P.Gradeckas.

---

 
Komentaras
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Raimundas Martinėlis:

- Pirma reikia sudaryti įstaigoms sąlygas normaliai dirbti. Nes dabar tokie aukšti reikalavimai, kad šios dirbti negali. Kaip tik vyksta konferencija, organizuota Ingridos Šimonytės su įstaigų vadovais, visuomeninių pacientų organizacijų atstovais, būtent dėl paslaugų prieinamumo ir veiklos atnaujinimo visa apimtimi.
Bet reikalavimus pirmiausia turėtų peržiūrėti ir pati ministerija, nes reikalauti tokių rezultatų įvedus didelius apribojimus – nelogiška.
O dėl ministro gąsdinimo baudomis ir siūlymo ilginti darbo laiką toms įstaigoms, kurios nespėja atnaujinti paslaugų... Manau, kad įstaigose sutaupytų lėšų net nebuvo, kadangi jos turėjo daug išlaidų įsigyjant apsaugos priemones. Tos lėšos dar ir dabar jiems nekompensuotos! Be to, dar ir atlyginimus bei priedus įstaigos iš savo lėšų moka darbuotojams. Tai yra visiškas pasityčiojimas.

---

 
Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas Kęstutis Štaras:

- Suprantu, kad ministras nori, jog gyventojams būtų suteikiama daugiau paslaugų. Manau, kad šiuo atveju grasinimai, spaudimas, mobingas negali būti taikomas vadovams, nes šiuo metu ir taip sudėtinga dirbti. Kadangi dar galioja įsakymas dėl medikų darbo cikliškumo ir tiesiog fiziškai sudėtinga priimti pacientus, nes yra nustatyti intervalai, reikalinga dezinfekcija, apsauga ir taip toliau.
Yra objektyvios priežastys ir, nemanau, kad čia galima taikyti kokias nors sankcijas. Reikia spręsti klausimą kardinaliai, atšaukiant kai kuriuos įsakymus.

---

 
Tarp kitko
SAM gerokai sumažino įstaigoms keliamus reikalavimus dėl turimos medicinos įrangos rezervo, idant kuo greičiau būtų atnaujinamas planinių gydymo paslaugų teikimas ligoninėse. Ministro-valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Aurelijaus Verygos sprendimu, atnaujinusios planinių paslaugų teikimą ligoninės per dvi savaites turės pasiekti nustatytą rodiklį – planinėms paslaugoms teikti naudoti ne mažiau 80 proc. infrastruktūros, t. y. lovų, medicinos įrangos ir pan.

NVSC pateikė sąrašą, kurios stacionarines paslaugas teikiančios ASPĮ (iki birželio 8 d.) dar nebuvo pateikusios ir suderinusios planinių paslaugų atnaujinimo plano.
 
Šiaulių apskritis:
VšĮ Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centras
Respublikinis priklausomybės ligų centras
VŠĮ Baisogalos pirminės sveikatos priežiūros centras
 
Utenos apskritis:
Viešoji įstaiga Ignalinos rajono ligoninė
 
Panevėžio apskritis:
Respublikinis priklausomybės ligų centras
VšĮ Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė
VšĮ Pasvalio ligoninė
 
Marijampolės apskritis:
VšĮ Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centras
 
Klaipėdos apskritis:
Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namai
Respublikinis priklausomybės ligų centras (Klaipėda, Taikos pr. 46-4)
Respublikinis priklausomybės ligų centras (Klaipėda, Galinio Pylimo g. 3)
UAB „Palangos linas“
UAB Gydytojo Isaevo medicinos centras
UAB Klaipėdos estetinės ir lazerinės medicinos centras
VŠĮ Palangos reabilitacijos ligoninė
 
Kauno apskritis:
UAB VAKK
UAB „Tautrimo Aštrausko klinika“
UAB AMBER ESTHETIC
UAB „Forma perfecta“
 
Vilniaus apskritis:
VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė
VšĮ Vilkpėdės ligoninė
BĮ Respublikinis priklausomybės ligų centras (Vilnius, Gerosios Vilties g. 3)
BĮ Respublikinis priklausomybės ligų centras (Vilnius, Šlaito g. 14)
UAB „GK klinika“
UAB „Grožio terapijos ir chirurgijos klinika“
VšĮ „Senevita“
VšĮ „Sevilis“