Pristatė gerąją Europos patirtį
Idėja įteisinti mobiliąją odontologiją Lietuvoje – ne nauja. Visa bėda – biurokratiniai ledai, kurie mūsų šalyje pralaužiami tik ilgu ir nuobodžiu įrodinėjimu. Odontologų rūmai, turėdami senas bendradarbiavimo tradicijas su skirtingų Europos valstybių odontologus vienijančiomis organizacijomis, mielai atsiliepė į kvietimą šiuos ledus pagaliau išjudinti.
 

„Tarptautinės konferencijos organizavimą paskatino dabartinė mūsų šalies teisinė situacija mobiliosios odontologijos atžvilgiu. Lietuvoje buvo įgalintos šios paslaugos, tačiau iki šiol nėra priimtas reikiamas tvarkos aprašas, reguliuojantis jų teikimą. Tarptautinė konferencija leidžia ieškoti galimų teisinio reguliavimo krypties gairių, semtis gerųjų patirčių iš kitų Europos valstybių“, – konferencijos tikslą įvardijo Odontologų rūmų tarybos pirmininkė Vilma Brukienė. 

 
Svarbu užtikrinti paciento ir gydytojo saugą
„Jaučiuosi nesmagiai, praktiškai graudžiai, kuomet tenka atsakyti pagalbos besikreipiančiam žmogui, slaugančiam neįgalų vaiką, mamą, tėtį, tetą, dėdę, kurie nebėra mobilūs, bet jiems reikalinga ši pagalba“, – apgailestavo Šeškinės poliklinikos Odontologijos skyriaus vedėja, gydytoja odontologė Kristina Žiedas neslėpdama nusivylimo, kad dėl teisinio nesureguliavimo negali padėti visuomenės pažeidžiamiausiems.
 
V.Brukienė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje turi būti užtikrinta ne tik paciento, bet ir gydytojo sauga. Anot jos, šiuo metu mobiliosios odontologijos paslaugas kaip ir galima teikti, bet ir negalima.
 
„Neturime aprašo, kuris nurodytų, ką galime daryti atvykę į paciento namus. Lietuvoje turi susėsti kompetentingi asmenys ir nuspręsti, kokias ligas galime leisti gydyti namuose, kokios turi būti gydymo sąlygos, kokių infekcinės kontrolės reikalavimų turi laikytis gydytojas, kokia yra komandos sudėtis, kas apmoka paslaugas“, – namų darbus vardijo profesorė.
 
Be to, kadangi burnos sveikata tampriai susijusi su viso organizmo sveikata, o didžioji dalis burnos sveikatos problemų kyla dėl netinkamos elgsenos, gydytojo odontologo vizito metu paciento namuose gali kilti įvairiausių komplikacijų. Mat nemobilūs pacientai dažniausiai yra poliligoti. Viliamasi mobiliosios odontologijos paslaugų teikimo tvarka ateityje apsaugos ir pacientų, ir gydytojų teises.
 
Baimę kelia ir fizinis medikų saugumas. Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkė, gydytoja odontologė Auristida Gerliakienė atkreipė dėmesį, kad teikiant paslaugas slaugos namuose pasitaiko smurtinių atvejų.
„Dabar yra pasiūlytas teisės aktas, kuris reglamentuotų gydytojo teisę atsisakyti teikti paslaugą, jeigu pacientas smurtauja“, – laukianti, kada jis bus patvirtintas Seime, teigė A.Gerliakienė.
 
Stinga valdžios struktūrų palaikymo
Anot V.Brukienės, kitų Europos valstybių pavyzdžiai parodė, jog dažnai įvairios inovacijos kyla iš gydytojų entuziazmo. Deja, stinga valdžios struktūrų palaikymo. Mobiliosios odontologijos pažanga neturėtų būti užmesta tik ant idėją puoselėjančių gydytojų pečių. Situacija, viliamasi, keisis.
 
„Mums reikia sukurti vientisą sistemą, kad pacientai, kurie negali gauti paslaugų gydymo įstaigoje, turėtų galimybę jas gauti reikiamu metu. Toliau darbas turėtų persikelti į vyriausybines organizacijas. Turime dirbti prie teisinės bazės, kad visi gydytojai, kurie teiks mobiliosios odontologijos paslaugas, jaustųsi oriai. Mes perduodame, vaizdžiai sakant, estafetės lazdelę Vyriausybės atstovams, kad jie pradėtų ruošti būtinus teisės aktus“, – sakė V.Brukienė, įsitikinusi, kad geriausi Europos pavyzdžiai padės Lietuvai sukurti savąjį mobiliosios odontologijos paslaugų teisinio reguliavimo modelį. Vilčių teikia ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
 
Misija – pradėti veikti

„Jeigu kartu sulipdysime stiprias plytas, pastatysime tvirtą sieną“, – įteikdamas simbolinę dovaną, LEGO konstruktorių, juokavo tarptautinės konferencijos „Mobilioji odontologija. Poreikiai, iššūkiai ir galimybės“ svečias Europos odontologų tarybos prezidentas (angl.– Council of European Dentists) dr. Freddie Sloth-Lisbjergas iš Danijos, radęs simbolinį ryšį tarp LEGO ir tarptautinės Baltijos regiono šalių konferencijos.

 
Anot jo, nors kiekviena valstybė turi atrasti savąjį paslaugų reguliavimo modelį, kuris geriausiai veikia konkrečiame kontekste – svarbiausia imti veikti. Tiesa, kaip ir visur – lengva nebus. Mainais už tai – pacientų sveikata ir komfortas.
 
Pasak jo, svarbiausias mobiliosios odontologijos pranašumas – galimybė gydyti nemobilius senyvo amžiaus pacientus jų arba slaugos namuose. Tokių paslaugų užtikrinimas leidžia nemobiliems pacientams pasimaitinti, šypsotis ir mėgautis socialiniu gyvenimu. Be reikiamos profilaktikos ir gydymo jie negalėtų išsaugoti burnos sveikatos, dantų.
 
Svarstydamas apie didžiausius mobiliosios odontologijos iššūkius Danijoje, prezidentas pabrėžė reikiamo personalo svarbą. Surasti pakankamai reikiamų specialistų – tikras iššūkis. Mat mobiliosios odontologijos gydytojų komanda turi būti gerai pasiruošusi ir psichologiškai.
 
„Dažniausiai gydytojai odontologai susiduria su senyvo amžiaus pacientais, kuriems reikia papildomos pagalbos, todėl specialistai turi pasižymėti plačiu psichologinių žinių ir įgūdžių spektru. Pavyzdžiui, kartais demencija sergančiam pacientui (net gyvybiškai svarbi) komunikacija tarp gydytojo ir paciento gali būti sudėtinga. Be to, gali kilti įvairių komplikacijų, kurias paprastai sunkiau suvaldyti paciento namuose“, – dalinasi patirtimi F.Sloth-Lisbjergas.
 
Reikėtų koreguoti keturis įstatymus
Medicinos ir farmacijos teisės ekspertas Andrej Rudanov, primindamas Europos odontologų tarybos prezidento komentarą, pabrėžė, kad Lietuva turi atrasti ir sukurti savitą mobiliųjų odontologijos paslaugų teikimą reguliuojančią įstatyminę bazę. Teisininkas pastebi, kad Lietuvai reikia ne tik mobiliosios odontologijos, tačiau apskritai mobiliosios sveikatos priežiūros paslaugų.  
 
Siekiant kokybiško mobiliosios odontologijos paslaugų teikimo, turi būti pakoreguoti bemaž keturi Lietuvos Respublikos įstatymai: sveikatos sistemos, sveikatos priežiūros įstaigų, medicinos praktikos įstatymas ir odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymas. Be šių įstatymų patobulinimo, pasak A.Rudanov, turėtų būti peržiūrimi įvairūs poįstatyminiai teisės aktai ir kt.
 

„Mūsų laukia ilgas teisinių pakeitimų kelias. Tačiau, jeigu pradėsime eiti šiuo keliu dar šiais metais, tikėtina, kad kitos kadencijos Seimas (jeigu bus politinė valia) galėtų tai patvirtinti“, – teigė Medicinos ir farmacijos teisės ekspertas Andrej Rudanov. 

 
Idėją palaikė už įstatymų vairo stovinti Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Morgana Danielė atkreipdama dėmesį, kad siekiant pokyčių politikoje svarbu politikus ir edukuoti.
„Jeigu kalnas neateina pas Mahometą, Mahometas ateina pas kalną“, – nepabūgo vaizdingo komentaro valdantiesiems.
 
„Kyla klausimas: ar mobilioji odontologija yra inovacija? Nauja ar sena yra ši paslauga? Gerbiama Brukienė užsiminė, kad turėjome bandomąjį projektą, kuris buvo nutrauktas prieš keletą metų. Man tikrai yra smalsu sužinoti, kodėl. Regis, COVID-19 situacija privertė galvoti kitaip, kuomet kalbame apie sveikatos paslaugų teikimą (ir sveikatą bendrąja prasme), todėl svarbu skirti dėmesį inovacijoms“, – prisiminė Lietuvoje atsargius bandymus diegti naujoves.
 
Ministerija naujovėms pasirengusi
SAM Asmens sveikatos departamento direktorė Odeta Vitkūnienė pristatė ministerijos poziciją mobiliosios odontologijos atžvilgiu. Pasak jos, Lietuvoje vykdomos šešios reformos, siekiant užtikrinti sveikatos paslaugų prieinamumą pacientams. Reikiamų pokyčių įgyvendinimas odontologijos srityje, galbūt net galėtų būti atskirtas – it septintoji reforma.
 

SAM Asmens sveikatos departamento direktorės Odetos Vitkūnienės teigimu, mobiliosios odontologijos paslaugų poreikis Lietuvoje yra didelis. Ji priminė, kad nuo 2019 metų buvo inicijuotas pilotinis projektas, kuriame Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinika bendradarbiavo su dviem partneriais, t.y. Naujininkų klinika ir Vilniaus rajono centrinė poliklinika. Dvi brigados vyko į neįgaliųjų pacientų namus. Pacientams buvo suteikiamos pirminės odontologijos paslaugos. Projektas parodė, kad pacientams ypač reikia dantų ištraukimo ir protezavimo paslaugų.

 
„Poreikis yra didžiulis. Pilotinis projektas parodė, kad pacientai buvo patenkinti šiomis paslaugomis. Pastebėjome, kad net ir artimiesiems, kurie turi tokius pacientus namuose, trūksta žinių, kaip prižiūrėti jų burnos ertmę“, – pastebėjo ministerijos atstovė, pažymėdama, kad Lietuvoje yra kiek daugiau nei 200 tūkst. neįgaliųjų asmenų, iš kurių net 26 proc. sunkios būklės.   
 
Nors SAM supranta mobiliosios odontologijos paslaugų poreikio svarbą ir tikina toliau planuojantys didinti brigadų skaičių, tai dar turės įvertinti miestų savivaldybės. Projektui yra numatyti 8 mln. eurų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Ateityje SAM planuoja suformuluoti ir reikiamą mobiliosios odontologijos paslaugų teikimą reguliuojančią teisinę bazę.
 
Be to, mobiliosios odontologijos pagalbos projektu ketinama nušauti du zuikius – taip bus prisidėta ir prie prevencijos.
O.Vitkūnienė aiškina, kad dažna įvairių burnos ligų priežastis – netaisyklinga žmogaus elgsena, todėl svarbu plėtoti ne tik gydymo, bet ir profilaktikos sritį. Šios procedūros galėtų būti suteikiamos nemobilių pacientų namuose. Taigi, mobiliosios odontologijos paslaugos ateityje galėtų prisidėti ne tik prie gydymo, tačiau ir prie prevencijos stiprinimo.
 
Kita mobiliosios odontologijos sričių, kurios taip pat Lietuva galėtų pasimokyti iš kitų Europos valstybių – teleodontologija. Telemedicinos ateities perspektyvą Lietuvoje palaiko ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Rimantė Šalaševičiūtė. Anot parlamentarės, tarptautinės diskusijos dėl mobiliosios odontologijos teikimo teisinio reguliavimo Lietuvoje yra itin aktualios, visa bėda – silpna teisinių pokyčių sparta. Taigi žvilgsnis ir lūkesčiai parengti reikiamus įstatymo projektus ir vėl nukreipti į ministeriją.
 
Mobiliosios ambulatorijos įgavo pagreitį
Panašu, mobiliosios sveikatos priežiūros paslaugos Lietuvoje pajudėjo nuo starto linijos. Neseniai sostinėje pristatyti pirmieji kraujo surinkimo autobusai.
 
Didelio susidomėjimo ir palaikymo sulaukė Alytaus rajono pirminės sveikatos priežiūros iniciatyva – mobiliosios ambulatorijos ant ratų. Siekdama sveikatos priežiūros paslaugas priartinti prie žmogaus, gydymo įstaiga padarė didžiulį žingsnį teigiamo perversmo link. Iš pradžių į idėją skeptiškai žiūrėję sveikatos sistemos valdytojai šiandien pripažįsta jos unikalumą ir Alytaus rajono PSPC prašo dalintis gerąja patirtimi.
 
Rajono gyventojai turi progą ne tik patogiai bei laiku patekti pas šeimos gydytoją. Ką čia slėpti, kai kurie pirmą kartą gyvenime atsisėda į odontologijos kėdę, o kai kurie prisipažįsta, kad paskutinį kartą pas dantų gydytoją lankėsi prieš dvidešimt ar trisdešimt metų. Šiandien pacientams čia ne tik gydomi dantys, bet ir protezuojami.
 
Mobiliųjų ambulatorijų naudą pajuto ir K.Žiedas dalyvaudama humanitarinės pagalbos misijose Ukrainoje, kur teikiamos mobiliosios odontologijos paslaugos. Ji dalinasi, kad pirmosios žvalgybinės misijos į Ukrainą metu pasitvirtino prielaida, kad mobiliosios odontologijos paslaugų ypač reikia ne tik Lietuvoje, bet ir karo paliestose teritorijose. Ukrainoje, pasak K.Žiedas, taikomas kombinuotas modelis. Medikai atvyksta į arčiau paciento esančias patalpas – jo namus, ambulatoriją ir kt. ir suteikia paslaugas pacientui sėdint tiesiog ant taburetės. Taigi mobili klinika ant ratų – efektyviausias mobiliosios odontologijos teikiamų paslaugų modelis, įsitikinusi ji.
 
„Mes, odontologai, esame priklausomi nuo infrastruktūros. Mums reikia, pavadinkime, daug žaislų, įrangos: rentgeno aparato, stabilaus įrenginio, kompresoriaus, vandens padavimo sistemos ir taip toliau. Mobili klinika ant ratų, manau, pasiteisina labiausiai. Kitu atveju galėtų būti portabilus odontologinis įrenginys, atskiras portabilus rentgeno aparatas. Bet tai – jau kompromisas“, – dalinasi praktinėmis įžvalgomis K.Žiedas, atkreipdama dėmesį, kad pastaruoju atveju nėra tinkamai užtikrinamas reikiamas saugumas, infekcijos kontrolės, radiacinė sauga.  

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!