Merai neturi instrumentų
„Keistas siūlymas, nes vidutinis atlyginimas priklauso ne nuo mero darbo rezultatų. Visos investicijos sueina į Vilnių, kur sukasi daugiau kaip pusė Lietuvos pinigų ir, aišku, yra mokami didžiausi atlyginimai. Kuo kaltas Pasvalys, Skuodas ar kitas kraštas, jog investitoriai jų nesirenka? Ar ten žmonės blogesni gyvena, ar todėl, kad valstybės politika ne visai aiški?“ – piktinasi Pasvalio rajono savivaldybės meras Gintautas Gegužinskas.
„O kokie merui duoti instrumentai, kad jis, pavyzdžiui, pakeltų atlyginimus privačiam sektoriui? Neturime teisinių svertų užtikrinti, kad įmonėje nebūtų šešėlio, kad atlyginimai nebūtų mokami vokeliuose. Tai - ne mero kompetencija. Argi meras turi būti skundikas, kuris žiūri kur kas nelegaliai dirba“, - klausia Šakių rajono savivaldybės meras Edgaras Pilypaitis tokį siūlymą vadindamas populistiniu, nors sutinka, kad reikėtų įvesti daugiau aiškumo, kaip yra nustatomi atlyginimai.
 
Anot jo, spekuliacijos, kad didžiųjų miestų merai uždirba kiek rajonų merai turėdami visiškai kitokius įpareigojimus, irgi ne pirmą kartą nuskambėję viešojoje erdvėje.
„Mūsų bazinis atlyginimas visur vienodas pagal gyventojų skaičių. Savivaldybėse, kurių gyventojų yra per šimtas tūkstančių, koeficientas kitoks. Merai, kurie skaičiuoja ne pirmą kadenciją arba prieš tai dirbo valstybės tarnautojais, dar gauna papildomą procentėlį už valstybės tarnybos stažą. Tai – vienintelis skirtumas, daugiau mažiau visi vienodai esame apmokami. Bet į mero algą neįskaičiuojami nei viršvalandžiai, nei darbas savaitgalį ir švenčių dienomis“, - sako E.Pilypaitis.
 
Turtuoliai deklaruoja gyvenamąją vietą
Tačiau ne visi merai brauktų ašaras... „Pajuokavome namuose, kad Neringos mero atlyginimas, ko gero, būtų vienas geriausių, nes čia turtingiausi Lietuvos žmonės deklaravę gyvenamą vietą, tad vidurkis yra kosminis. Gali būti, kad netgi lenkčiau Vilniaus merą. Mano nuomone, tai būtų teisinga, nes, kaip visą laiką pateikiu pavyzdį: važiuoju į Vilnių, sostinės meras dar miega, grįžtu atgal – jis jau miega, kadangi esame visiškai priklausomi nuo Vilniaus – tiek dėl teritorijų planavimo ar kitų dalykų“, - sako Neringos meras Darius Jasaitis.
 
D.Jasaitis neabejoja, jog priėmus minėtas pataisas į Neringos mero vietą taikytųsi žymiai daugiau kandidatų.
„Kai rašė, kad net už Vilniaus merą gaunu daugiau, pasidarė įdomu pasitikrinti, nes žinau, kad jo valstybės tarnybos stažas tikrai buvo ilgesnis. Nusistebėjau: kaip aš sugebu tiek uždirbti. Pasirodo, arba Vilnius savivaldybė pateikia atlyginimą po mokesčių, arba meras dirbo tik pusę mėnesio. Nes mano alga už jo keturiais šimtais eurų mažesnė. Galiu pasakyti, kad į rankas gaunu 1617 eurų. Susitaupyti nesusitaupau, net negaliu verkti, kad gyvenu labai blogai“, - sako D.Jasaitis.
 
Apmokėjimo tvarka – antikonstitucinė
 

„Apsimoka vadovų atlyginimus susieti su jų darbo rezultatais, ar tai būtų privačiame, ar viešajame sektoriuje. Jeigu vadovas gerai dirba ir jo darbo rezultatai geri, už tai jam turėtų būti stipriai atlyginama. Ir atvirkščiai, jei vadovo rezultatai silpni, neaišku, už ką jam reikėtų gerai mokėti“, - sako Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis.

 
Konstituciniam Teismui (KT) išaiškinus, kad dabartinė merų ir vicemerų algų apskaičiavimo tvarka yra antikonstitucinė, politikas Seime registravo idėją jų atlyginimus „pririšti“ prie savivaldybių, kurioms jie vadovauja, vidutinių algų. Pasak K.Masiulio, tai būtų teisinga, nes tuomet savivaldybių vadovai siektų mažinti šešėlį, bandytų pritraukti brangias darbo vietas steigiančius verslininkus.
Šiuo metu merų ir vicemerų alga priklauso vos nuo dviejų veiksnių: nuo ištarnauto valstybei metų skaičiaus ir gyventojų savivaldybėse skaičiaus. Alga didinama, jei mero vadovaujamoje savivaldybėje yra per 100 tūkst. gyventojų.
 
„Mero pagrindinis darbo įvertinimas gyventojams - ar auga jų gerovė ar ne. Žmogaus asmeninė gerovė dažniausiai yra matuojama atlyginimo dydžiu. Tad jei vidutinis darbo užmokestis savivaldybėje auga, jeigu investicijos ateina ir gerų darbo vietų atsiranda arba meras sugeba iš ministerijų išreikalauti, kad būtų perkeltos į jo savivaldybę kokios nors įstaigos, ar šešėlį mažina, už tai merui turėtų būti atlyginama. O dabar meras gali miegoti, nieko nedaryti, nesistengti ir jis gaus stabilų atlyginimą. Manau, kad tai - neteisinga“, - sako K.Masiulis.
 
Gali dirbti neatlygintinai
„Pavyzdžiui, turtingoje Šveicarijoje labai daug, jeigu ne dauguma, savivaldybių merų negauna jokio atlyginimo ir tai yra vadinama „garbės tarnyba“. Vilniuje, kada aš buvau mero pavaduotojas, kurį laiką irgi dirbau neatlygintinai. Buvau fakulteto dekanas ir neėmiau mero pavaduotojo atlyginimo. Arba meras tegul dirba puse etato. Jei skurdi savivaldybė, gali visai negauti atlyginimo, nes joje ne tiek daug darbo. O kur yra didžiulės darbo apimtys, geri rezultatai, jis gaus atlyginimą, kuris gali būti visai solidus. Bet mažoje savivaldybėje, įsivaizduoju, visiškai įmanoma dirbti neatlygintinai ar ketvirčiu etato“, - svarsto K.Masiulis.
 
Seimo koridoriais klaidžiojo siūlymas ir ligoninių vyr. gydytojų atlyginimus „surišti“ su vidutiniu medikų darbo užmokesčiu.
„Daug kur taip padaryta. Tuomet vyr. gydytojas rūpinsis darbuotojų atlyginimais, rūpinsis, kad įstaigoje būtų pajamos, kad nebūtų pusiau tuščių etatų, kurie yra ne efektyvūs. Iš tikrųjų visa įstaigos ekonomika geriau bus sustyguota ir duos geresnį efektą. Esu už tai, kad visur taip būtų susieti atlyginimai. Universitete - rektorių, dekanų ir visur kitur“, - sako K.Masiulis, kuris, kaip tvirtina, dabar lauks Vidaus reikalų ministerijos projekto ir šią idėją vis tiek bandys įsiūlyti.

---

 
Komentaras 
Seimo Ekonomikos komiteto narys Eugenijus Gentvilas:

- Mero darbas yra reikšmingas vienodai, ar tai yra mažiau uždirbančių žmonių rajonas ar daugiau. Galbūt net nuoširdžiai dirbančiam merui daugiau darbo yra, kai rajonas - „depresinis“, su mažu darbo užmokesčiu. O jis nukenčia, kad gavo tokį palikimą. Be to, jei meru tampa visiškai naujas žmogus, o yra baudžiamas už tai, jog jo pirmtakas nugyveno rajoną. Negali būti taikomi tokie kriterijai. Turi būti vertinama pagal gyventojų skaičių – tai rimtesnis kriterijus. Tegul man nesako, kad ten, kur gyvena 95 tūkstančiai gyventojų tiek pat darbo kaip toje savivaldybėje, kur yra keturi tūkstančiai.

---

 
Tarp kitko 
Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį didžiausia vidutinė mėnesio alga „popieriuje“ buvo Vilniuje – 1458,4 euro, mažiausia – 897,7 euro – Zarasų rajone.
 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!