Premjeras: ne viską padarėme
Premjeras Saulius Skvernelis yra sakęs, kad Vyriausybei reikėjo labiau pasistengti įgyvendinant sveikatos apsaugos reformą.
„Reikėjo truputį daugiau pastangų suvaldyti tas rizikas, kuriomis buvo pasinaudota kalbant apie sveikatos priežiūros reformą, nes nuėjo tas naratyvas dėl ligoninių naikinimo, kad bus jos uždaromos. Mes nesuvaldėme šitos rizikos ir įstatymų paketas sustojo, buvo vetuotas, ir nepadarėme tų žingsnių, kurie leistų ligoninėms gryninti savo stipriausias pozicijas ir galbūt jungtis į juridinius junginius, stambesnes ligonines, kaip filialai ar padaliniai“, - žurnalistams yra kalbėjęs premjeras.
 
Galėtų visą atiduoti

„Mano nuomone, ministerijos, vyriausybės uždavinys – formuoti politiką, rengti teisės aktus, o ne vadovauti ligoninėms. Priešingu atveju, kyla chaosas, nes jiems gyvenant Vilniuje lyg ir geriau žinoma, kas yra reikalinga Akmenei. Ką duos toks valdymas? Kas iš ministerijos važinės į valdybą Naujojoje Akmenėje? Ministerijų kišimasis į valdymų procesus atrodo keistai“, - teigė Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas, nesuprasdamas, kam ministerijai lįsti į rajonines ligonines.

 
Ar merui neskaudėtų širdies, jei tektų pusė gydymo įstaigos atiduoti ministerijai?
„Galėčiau visą atiduoti. Tada būtų ne mano rūpestis. Valio! Pasiimkite ir gydykite. Dabar jei pirminės sveikatos centras yra savivaldybės, tu dėl jo išgyveni, turi sukti galvą, kaip gydytojus pritraukti, įvairias programas, kaip užtikrinti higienos pasus. O kur yra privačios įstaigos, net galvos neskauda. Tad ministerija gali pasiimti ir šimtą procentų. Bet žinau, kad tada atsitiks taip: „reikia uždaryti šią įstaigą, nes ji nerentabili, nebereikalinga. Tai kodėl, klausiu Švietimo ministerijos, jie neima pusės mokyklų. Kiek daug švietimo problemų rajonuose. Tada irgi pasiimkite penkiasdešimt procentų ir vadovaukite“, – svarsto meras.
Jam abejonių kelia ir užmojai rajono įstaigas versti slaugos ligoninėmis. „Bandžiau aiškintis. Sakau, man aiškiai atskirkite, kur yra ta riba tarp medicininės slaugos ir paprastos slaugos. Ar tai finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, ar tai vėlgi socialinė paslauga ir socialinės srities pinigai? Kol kas neturime ryškaus atsiskyrimo“, - sako meras.
 
Kas liktų kaltas?

„Dėl dviejų dalininkų buvimo būgštaučiau, nes įstatyminės bazės mes nebūtume pajėgūs reguliuoti, o atsakomybę tektų dalintis. Tokiu atveju kas tada liktų kaltas dėl to, jog kažkas kažko nepadarė. Jei jie siūlytų dalį perimti, o dalį pasilikti, aš jiems pasiūlyčiau pasiimti viską. Dėl to mes turbūt žemės nagais nebraižysime. Sakyčiau: tada būkite atsakingi už viską: už žmones, už sveikatos paslaugas, galų gale, už socialines pasekmes, kurias uždarius rajonines ligonines neabejotinai pajustume. Lengviausia užkrauti atsakomybę merams - žmonės juk skųsis mums, o ne ministerijai“, - sako Šakių rajono savivaldybės meras Edgaras Pilypaitis.

 
Pasak jo, kad sveikatos sistemoje ką nors reikia keisti ar tobulinti – faktas.
„Taip, gyventojų periferijoje mažėja, centruose daugėja, ir tai – neišvengiami procesai. Bet sunkiai įsivaizduoju, kad būtų galima palikti ligonines be bazinių paslaugų, be pirmosios pagalbos. Sutvarkius logistiką galbūt būtų galima galvoti apie tam tikrus profilių pakeitimus. Bet kad rajonuose turi likti skubioji pagalba, priėmimo skyriai, - akivaizdu“, - įsitikinęs meras.
Dėl slaugos paslaugų Šakių rajono meras nesipurto sakydamas, jog pas juos yra vietos ir tikrai galima plėsti šių lovų skaičių.
 
„Prieš keletą metų bendraujant su vienu Vilkaviškio gydytoju, jis išreiškė nuogąstavimą, kad jie neužpildo net dabar turimų slaugos lovų. Jei ligonis yra slaugomas, jam priklauso išmoka. Daugelis šeimų paskaičiuoja, gal geriau tą žmogų laikyti namie ir gauti jam priklausančias išmokas. Galbūt labiau reikėtų plėsti paliatyviosios, o ne paprastos slaugos paslaugas, nes ji irgi apsiribojama šimtu dvidešimčia dienų. Bet ar slaugos lova išsprendžia problemą – atviras klausimas. Nes dabar tikrai jau praėjo tas laikas, kai guldėme į ligonines žmones dėlto, kad gal jis nori ten praleisti žiemą. Senos moterėlės būdavo įsitikinusios, kad joms tiesiog profilaktiškai reikia pagulėti ligoninėje“, - sako meras.
 
Turime žinoti tikslus

„Pirmas dalykas, kad pasakytume nuomonę apie dalininkų ar partnerių, kaip bepavadintume, įtraukimą į verslą ar ligoninės valdymą, turime žinoti, kokie yra tikslai, siekiai ir kas bus daroma“, - teigia Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.

 
Kol nežinome konkrečių dalykų, partneriai yra migloti, kad jiems būtų galima pritarti arba ne. Jei versle, kaip buvęs verslininkas kalbu, kvietiesi partnerį, kolegą dėl investicijų, dėl bendrų veiklų, planų, žinai, ko iš jo lauki, ką kartu darysite, kokio tikslo sieksite. Tad, jei bus iš ministerijos ar kitų institucijų pateiktas planas, kokį turime tikslą, galbūt pasirodys, kad tai yra reikalinga, naudinga ir bus pritarta tokiam sprendimui. O kada yra tik mintis, kad priimti į steigėjus arba pasidalinti (vėlgi neaišku, kuo – ar turtu, ar steigėjų funkcijomis) - kiti dalykai“, - sako R.Malinauskas.
Anot jo, jei bendras su ministerija tikslas būtų klestinti aukštos kokybės medicinines paslaugas teikiant Druskininkų ligoninėje – jis tik už. „Bet jei tikslas – apkarpyti, sumažinti, siaurinti profilius, mažinti paslaugų kiekius ar skirtingų medicininių paslaugų įvairovę, aišku, būčiau prieš“, - sako Druskininkų meras.

---

 
Komentaras
Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė:

- Paprasčiau ir lengviau, kuomet yra vienas šeimininkas. Jei iš tikrųjų siekiama, kad sveikatos įstaigų reforma turėtų įvykti, galbūt tikrai galima pagalvoti apie regionines ligonines, bet lygiagrečiai turi būti aiškiai sutvarkytas jų pasiekiamumas, galimybė jose atsirasti be eilių. Iš tikrųjų jie bijo įvardinti, kad norėtų atsisakyti kelių ligoninių. Tad bandymas dėlioti, kad savivaldybė ir ministerija kartu valdytų įstaigą – tai ėjimas prie tos reformos, kad kažką kažkur uždaryti. Mes visą laiką pasisakėme ir asociacijos pozicija lieka ta pati, kad nereikia įsikabinus laikytis, jei ta įstaiga nebegali suteikti tinkamos paslaugos. Tačiau visą laiką kalbėjome ir sakome, kad jeigu ir keisis tinklas, turi būti absoliučiai sureguliuotas įstaigos pasiekiamumas, suteiktos savalaikės paslaugos ir žmogaus grąžinimas į jo gyvenamąją vietą. Dabar toks dviejų vadovų atsiradimas – matyt, lengvesnis būdas kai kurias ligonines uždaryti, kitaip nelabai matome tikslo, kodėl turi atsirasti du šeimininkai.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!