Skaičiai nesutampa
Praėjusiame „Lietuvos sveikatos“ numeryje publikuotame straipsnyje „Pokalbis su slaugytoja: mes gėdijamės savo algos“, buvo paliestas vis labiau ryškėjantis šių specialistų trūkumas šalyje, dėl kurio, šaltinių duomenimis, jau dabar tenka nukelti operacijas ir kuris tik aštrės. 
 
SAM paprašyta pakomentuoti situaciją dėl slaugytojų trūkumo tvirtina: „Pagal sveikatos priežiūros įstaigų pateiktus duomenis už 2023 m. III ketv., šalyje fiksuojamas 77 slaugytojų trūkumas.“ Tačiau ministerijos pateikti skaičiai nesutampa su tais, kurie buvo gauti rengiant šią publikaciją. Užklausus Santarų ir Kauno klinikų paaiškėjo, kad vien šiose įstaigose jau trūksta 138 slaugytojų, neskaičiuojant kitų šalies gydymo įstaigų.
 
Užpraėjusią savaitę vyko pora renginių, skirtų slaugos sektoriaus aktualijoms. Vieną jų surengė Laisvės partijos frakcija, kuomet pas koalicijos partnerius susirinko visa SAM vadovybė, o kartu ir profesijos narius vienijančių organizacijų atstovai. Kitą dieną SAM surengė konferenciją Druskininkuose. Jos metu sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys konstatavo, jog turime daug stigmų: įvaizdžio, prestižo, atlygio. „Tačiau geroji žinia ta, kad slaugytojo profesija yra užkoduota sėkmei. [...] Procesas jau vyksta ir slaugytojo svoris sveikatos apsaugos sistemoje gerokai išaugs“, – skelbė jis. 
 
Tačiau pasiklausius profesijos atstovų, panašu, kad slaugytojų svoris sveikatos apsaugos sistemoje gali išaugti dėl didžiulių problemų, kurias ims kelti jų trūkumas dėl mažų algų ir blogų darbo sąlygų. 
 
SAM tvirtina, kad slaugytojų vidutinis darbo užmokestis (VDU) kasmet nuosekliai didėja. Šiemet pirmame pusmetyje vieno etato VDU siekė 2055 Eur, kai šalies ūkio VDU – 2000 Eur. O Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos narė, bendrosios praktikos slaugytoja Vaiva Jankienė mano, kad duomenimis apie algos dydį dažnai manipuliuojama, neatsižvelgiama į krūvį, todėl skaičiai neatspindi realybės.
 
Kontroliuoja neveikiantis komitetas?
SAM skelbia, kad nacionalinės slaugos politiką užtikrina Nacionalinės slaugos politikos 2016-2025 metų gairės. Kaip sekasi įgyvendinti politikos gaires, turi vertinti sveikatos apsaugos ministro sudarytas komitetas. Prieš pusantrų metų SAM išplatino pranešimą žiniasklaidai, kad A.Dulkys patvirtino naują šio komiteto sudėtį ir turi didelių lūkesčių jo darbui, nes slaugytojo „svarba yra neįkainojama“. 
 
SAM tikina, kad komiteto formatas išnaudojamas ir kitiems su slaugos politika susijusiems klausimams spręsti. Paskutinis buvo prašymas teikti siūlymus, kaip pagerinti slaugytojo profesijos prestižą, pritraukti naujus žmones į šią sritį.
 
Tačiau LMS valdybos narė V.Jankienė yra šio komiteto narė ir ji teigia: „Mano nuomone, komitetas neveikia. Esu jame deleguota nuo Lietuvos medikų sąjūdžio. Jį atradome ieškodami, kur būtų galima prisidėti sprendžiant slaugai svarbius klausimus. Jis turėtų posėdžiauti dukart per metus ir pateikti siūlymus SAM. Bet realiai šiemet nebuvo nė vieno posėdžio. Turėjome tik vieną susitikimą su ministru rugsėjo pabaigoje. Trumpas mandagumo susitikimas. Jokio rimto darbo, išvadų. Kitas susirinkimas turėjo vykti lapkričio septintąją, bet jis buvo atšauktas.“
 
Informacija neprieinama
SAM teigia, kad komitetas yra veikiantis, nors „posėdžiai nėra reguliarūs“. „Jie organizuojami teisės aktų nustatyta tvarka, kai būna sukaupta pakankamai informacijos, dėl kurios reikia priimti sprendimus“, – rašo ministerija.
 
Įdomu, kad nėra viešai prieinamos informacijos ir apie komiteto veiklą bei narius. Paprašius ministerijos jų sąrašo, gautos tik institucijos, iš kurių jie yra. Nors ši informacija nėra valstybės paslaptis, V.Jankienė patvirtina, kad ir pati jos neturėjo, kol netapo nare. „Tada įsitikinau, kad čia telkiasi aukščiausio lygio slaugos žinovai. Nežinau, kodėl tokiu įrankiu nepasinaudojama. Nes iš tų problemų, kurios išdėstytos 2016-aisiais, mažai kas pasikeitė – jos tik pagilėjo. Gaires reikia atnaujinti, nes jos neatitinka šiandienos“, – sako ji.
 
Laisvės partijos frakcijos organizuotame susitikime Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai kalbėjo, jog nereikia visko norėti per vieną dieną. „Čia tikrai ne viena diena. Tos problemos buvo aiškiai įvardintos 2016-aisiais, vadinasi, gyvavo ir iki tol“, – atkreipia dėmesį LMS valdybos narė. 
 
Studijuoja kosmetologės
Dar 2016 m. konstatuota, kad tik norint išlaikyti tuo metu buvusį slaugytojų skaičių (kuris jau tada buvo mažesnis nei ES vidurkis), kasmet reikia priimti 500 pirmakursių į slaugos studijų programas. 2023-2024 m. į bendrosios praktikos slaugos studijas kolegijose priimta 200 valstybės finansuojamų vietų ir 513 valstybės nefinansuojamų, o universitetuose – 159 valstybės finansuojamos ir 133 valstybės nefinansuojamos vietos. Lietuvos medicinos studentai atliko tyrimą ir nustatė, kad tik 60 proc. slaugos studentų rinkosi studijas iš pašaukimo, likusieji – dėl galimybės dirbti kosmetologijos srityje bei kitų variantų neturėjimo. 
 
Naujausiais SAM pateiktais duomenimis, pagal Vyriausybės strateginės analizės centro prognozes 2030 m. slaugytojų trūkumas gali siekti 3163.
 
Trūksta operacinės slaugytojų
Kauno klinikų Slaugos koordinavimo tarnybos vadovė doc. dr. Renata Vimantaitė teigia, kad šiuo metu Kauno klinikose yra apie 70 laisvų slaugos specialistų etatų, į kuriuos norėtų įdarbinti žmones. Tačiau vadovė ramina: situacija nėra kritinė tokiai didelei ligoninei, nes trūkumas nesiekia net 3 procentų visų Kauno klinikų slaugytojų skaičiaus. „Kai kuriuose skyriuose tam tikru momentu iškyla problemų, bet situacija valdoma, pavyksta rasti sprendimus. Dar nėra tekę sustabdyti skyrių veiklos dėl slaugytojų trūkumo“, – teigė Slaugos koordinavimo tarybos vadovė.
 
Santaros klinikų Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vedėja Ieva Bareikė informuoja, kad šiuo metu laisvi 68 slaugytojų (bendrosios praktikos, anesteziologijos ir intensyviosios terapijos, fizinės medicinos ir reabilitacijos, operacinės) etatai. „Tai sudaro kiek daugiau nei 3 procentus nuo bendro slaugytojų skaičiaus. Tačiau kiekvienam padaliniui išėjęs slaugytojas reiškia išaugusį darbo krūvį likusiems ir tokie pokyčiai liūdina kolektyvą. Labiausiai trūksta operacinės slaugytojų“, – sakė I.Bareikė.
 
Daromos klaidos
„Jei operacinėje anestezistas dirba per dvi operacines, taip neturėtų būti, – teigia bendrosios praktikos slaugytoja dirbanti, LMS valdybos narė Vaiva Jankienė. – Rizikuojama paciento sveikata ir net gyvybe. Klaidų tikimybė padidėja, jei tokiame skyriuje žmonės dirba vos ne dviem etatais. Netikiu statistika, kad gydymo įstaigose padaroma mažiau klaidų – jų tikrai nemažai. Yra ne viena baudžiamoji byla iškelta slaugytojams. Pas mus darbuotojui be galo sunku apsiginti. Čia ne kaip Norvegijoje, kur tave gina darbdavys, profsąjunga, nes visi supranta, kad klaidos yra vargiai išvengiamas dalykas. Ypač, jei tenka dirbti padidėjusiu krūviu ir trūksta priemonių.“
 
Norvegijoje dirbusi slaugytoja V.Jankienė pasakojo, kad ten problemos panašios, bet mastai skirtingi. „Be to, norvegai nuolat analizuoja padėtį, skaičius, imasi priemonių. Siekiama, kad į šią profesiją ateitų daugiau vyrų, į regionus bandoma pritraukti slaugytojus mokant didesnes algas ir panašiai“, – pasakojo V.Jankienė.
 
„Kai Lietuvoje slaugytojui tenka ir grindis plauti, ir maistą dalinti, ir administracinius darbus dirbti, Norvegijoje pareigos griežtai atskirtos. Ten jau suprato, kad slaugytojas turi atlikti tai, kas yra jo kompetencijos, todėl daroma viskas, kad jiems nereikėtų atlikti papildomų darbų taip sumažinant krūvius ir perduodant užduotis kitam slaugos personalui, kurio korpusas ten didžiulis“, – pastebi ji. 
 
„Imkime standartinius slaugos namus, kur, tarkime, yra trys skyriai, pacientų keturiasdešimt aštuoni. Pamainoje septyni žmonės vakare ir dieną vienuolika. Dienos metu iš jų bus trys slaugytojos, vakare – viena, o visa kita – likęs slaugos personalas. Lietuvoje slaugos personalo praktiškai nėra ir tai dar labiau apsunkina darbą slaugytojoms“, – konstatavo V.Jankienė.

---

 
Komentaras
Pagražinta realybė
Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkė Auristida Gerliakienė:

- Medikų bendruomenė vis dar nelinkusi kalbėti apie problemas. Čia veikia taisyklė, kad iš savo namų šiukšlių neneši. Bet kas tada nutinka? Pirmiausiai nutylima apie tai, kas vyksta skyriuje, paskui tai, kas vyksta ligoninėje ir galiausiai tylos siena apgaubiamos visos sisteminės problemos. Visada viskas po truputį pagražinama, kol galiausiai realybė visiškai atsiskiria nuo to vaizdo, kuris pristatomas politikams, Vyriausybei, Europos Komisijai. O mūsų realybė tokia: darbuotojų deficitas, mobingas, žinių trūkumas, nekompetencija, medikų pervargimas. Tačiau kai klausaisi ministerijos prezentacijų, tiesiog pleistras ant dūšios: viskas gerėja, visiems pinigų daugėja… Nors skiepo į namus įkainis – du eurai. 
 
Ką daryti? Pradžiai bent jau mažiau kepti teisės aktų. Slaugoj per metus jie keičiasi tris kartus. Jau anksčiau esu minėjusi, kad turime stebėti su asistente viena kitą ir fiksuoti ant popieriaus, kaip plaunamės rankas. Tegul mane sušaudo – aš to nedarysiu. Yra tiek problemų, tačiau biurokratija išvirsta į tai, kad aptarnauja savo poreikius.

 lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!