Vienas vaistas yra, kitas – ne
Socialdemokratės R.Šalaševičiūtės antradienį Seime prašyta atsakyti, kodėl medikamentiniam abortui skirtas preparatas mifepristonas praėjusiais metais buvo įregistruotas šalyje. Tuo tarpu prostaglandinas misoprostolis, pašalinantis negyvą vaisių, - ne.
Vienas žingsnis medikamentinio aborto link Lietuvoje žengtas. Kito ministrė nutarė nedarysianti, kol viskas nebus sureguliuota įstatymiškai. Tad moterys pasirinkimo atlikti medikamentinį ar chirurginį abortą kol kas vis tiek neturės.
R.Šalaševičiūtė pasiteisino, kad medikamentiniam nėštumo nutraukimui reikalingo vieno iš vaistų įregistravimas buvo nulemtas „iš aukščiau“. „Atsisakyti registruoti jį (mifepristoną – aut. past.) Lietuva galėjo tik tokiu atveju, jei būtų įrodytas rimtas pavojus visuomenės sveikatai. Tačiau to nebuvo padaryta“, – aiškino ministrė.
 
Suabejota ministrės kompetencija
Seimo narys Rimantas Jonas Dagys, užduodamas klausimą, ministrei norėjo „įkąsti“: „Iš to, kaip stropiai sekėte tekstą, matyti, kad paveldėjote šį (medikamentinio aborto – aut. past.) klausimą. Nesate taip gerai įsigilinusi, kaip atsakymus ruošę žmonės“. Ir paklausė ministrės, kokia jos pačios pozicija dėl medikamentinio nėštumo nutraukimo, palyginti su chirurginiu.
Tačiau R.Šalaševičiūtė atkirto, kad anksčiau jos nuomonė apie medikamentinį abortą buvo kur kas blogesnė. Tačiau įsigilinimas į šį klausimą leido tam tikras nuostatas pakeisti. Anot jos, tarp medikamentinio ir chirurginio aborto didelio skirtumo nėra. Tik galbūt medikamentinis nėštumo nutraukimas moterims psichologiškai lengvesnis.
 
Sąsajų paieškos
Seimo nariai ministrės taip pat klausė, kodėl „nepaisoma mokslinių duomenų, rodančių, kad medikamentinio aborto atveju žalingas poveikis sveikatai yra keturis kartus dažnesnis, o su juo susijusi moterų mirties rizika – dešimt kartų didesnė“. Tačiau R.Šalaševičiūtė patikino tokių duomenų neturinti ir pateikė kitus skaičius. Pasak jos, tyrimai rodo, kad medikamentinis nėštumo nutraukimas sėkmingai įvyksta 97 proc. atvejų. Kuo anksčiau atliekamas, tuo pasisekimo tikimybė didesnė.
Vis dėl to Seimo nariai medikamentiniam abortui naudojamus vaistus ir jų kūrėjus linksniavo „žudikais“. Seimo narė Aurelija Stancikienė net drėbtelėjo apie tai, kad šių vaistų gamintojai prisidėjo prie nacių koncentracijos stovyklose naudotų dujų sukūrimo.
 
Raginimai įregistruoti
Ministrė R.Šalaševičiūtė Seime tikino, kad spaudimo dėl prostaglandino įregistravimo spaudimo nepatiria. Tačiau po antradieninių diskusijų sujudo Vystomojo bendradarbiavimo, reprodukcinės sveikatos ir teisių parlamentinės grupė, vadovaujama socialdemokratės Aušinės Marijos Povilionienės. Trečiadienį išplatintas šios grupės pranešimas, raginantis sveikatos apsaugos ministrę inicijuoti antrojo vaisto registravimą medikamentiniam abortui atlikti. Gal tai galima įvardyti kaip viešą spaudimą?
Lietuvoje šiuo metu yra įteisintas tik chirurginis abortas, kai ne ilgesnis nei 12 savaičių nėštumas nutraukiamas išsiurbiant vaisių specialiu vakuuminiu prietaisu.

---

 
Komentarai
Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė
Prof. dr. Rūta Jolanta Nadišauskienė:

- Į šią problemą žiūriu iš praktinės medicininės pusės. Matau, kad ji yra politizuojama. Net „demonizuojama“. Mes gydytojai laikomės ir laikysimės įstatymų. Kalbant apie nėštumo nutraukimą vaistais, Estijoje tokia praktika taikoma jau dešimtmetį. Moteris turi galimybę pasirinkti, kas yra patogiau. Jei kalbėti mokslo kalba, yra puikūs Pasaulinės sveikatos organizacijos leidiniai, kuriuose kalbama faktais. Ne tikėjimais ar nuomonėmis. Moksliniai tyrimai rodo, kad medikamentinis nėštumo nutraukimas yra tolygus chirurginiam. Pastarasis šalyje nėra uždraustas. Pati didžiausia problema – apskirtai moteriai nutarti nutraukti nėštumą. Tačiau jei ji nutaria šiame gyvenimo etape tai padaryti, tai ir daro. Vienokiu ar kitokiu būdu.
 
Vystomojo bendradarbiavimo, reprodukcinės sveikatos ir teisių parlamentinės grupės koordinatorius teisininkas Artūras Rudomanskis: 

- Pirmiausiai turi rūpėti žmogus. Jei mes norime jam padėti, rūpinamės, kad jis patirtų kuo mažiau streso, turime suteikti jam tas galimybes. Kaip galima pasakyti žmogui, laukiančiam procedūros „Palauk, kol priims įstatymą“? Jei jau turime vieną vaistą, reikia ir kito. Juk šie vaistai neskiriami, kada tik žmogus užsimano. Juos skiria gydytojas, tad koks gali būti piktnaudžiavimas?
 


Tarp kitko
Pasaulinės sveikatos organizacijos leidiniuose, rekomenduojama medikamentinį abortą atlikti esant ne ilgesniam nei 63 dienų (9 savaičių) nėštumui. Moterys turėtų žinoti, kad toks abortas yra lydimas kraujavimo ir skausmų, panašių į persileidimo skausmus. Nors bendras netenkamo kraujo kiekis ne didesnis, nei chirurginio aborto metu. Jei moteris pasirenka medikamentinį abortą, jai turi būti suprantamai išaiškinta abiejų vaistų vartojimo schema. Vaistai vartojami tik skyrus ir prižiūrint medikui. Po to būtinas stebėjimas, įsitikinant, kad nėštumas tikrai nutrūko ir komplikacijų nėra.