Laisvės partijos atstovai Seime paprašė Sveikatos apsaugos ministerijos įteisinti Lietuvoje medikamentinį nėštumo nutraukimą. Pasak siūlymo iniciatorių, toks nėštumo nutraukimo būdas jau senokai įteisintas ne vienoje Europos Sąjungos šalyje ir nėra toks pavojingas kaip chirurginės invazinės vaisiaus pašalinimo procedūros.
Medikamentiniam nėštumo nutraukimui skirti vaistai maždaug šešiolika metų yra įtraukti į Pasaulio sveikatos organizacijos būtinųjų preparatų sąrašą.
Vaistais ar ginekologo pagalba?
Abortas konservatyviajai Lietuvos visuomenei - jautri tema, todėl su ja susiję politiniai sprendimai yra vilkinami ne vienerius metus. Kai kurie - nuo pat nepriklausomybės atgavimo. Vienas jų – medikamentinis nėštumo nutraukimas. Visos tam reikalingos priemonės, tiksliau, tabletė yra išrasta pakankamai seniai ir maždaug šešiolika metų yra įtraukta į Pasaulio sveikatos organizacijos būtinųjų vaistų sąrašą. Tačiau Lietuvos moterims galimybė gauti šį vaistą nėra užtikrinta. Jos vis dar gali rinktis tik invazinę chirurgiją, t.y. operacijos metu pašalinti vaisių.
Skirtumas tarp medikamentinio ir chirurginio nėštumo nutraukimo kaip ir aiškus vien iš terminų. Chirurginio nėštumo nutraukimo atveju embrionas išsiurbiamas iš gimdos arba, pasitelkus narkozę iš jos pašalinamas. O medikamentinis nėštumo nutraukimas skamba tikrai ne taip baisiai. Išgėrusi tabletę moteris jaučia tam tikrus nemalonius pojūčius, tokius kaip pilvo maudimas bei ilgesnis nei įprasta menstruacinis kraujavimas. Pasaulio sveikatos organizacijos specialistai rekomenduoja medikamentinį nėštumo nutraukimą kaip saugesnę alternatyvą chirurginei operacijai. Tai taip pat yra pigiau negu chirurginė intervencija, kadangi neprireikia specialių medicininių patalpų, įrankių bei medicinos personalo. Be to, procesas yra privatesnis. Viskas gali būti atlikta ambulatoriškai, saugioje pacientės pasirinktoje aplinkoje.
L.S. skaičius
6,5
- maždaug tiek tūkst. moterų per metus Lietuvoje atlieka chirurginį abortą.
Praeities spragų lopymas
Seimo narė Morgana Danielė kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį, su prašymu įteisinti medikamentinį nėštumo nutraukimo būdą ir Lietuvoje.
„Raštais kreipėmės į dėl trisdešimties metų senumo vaisto įregistravimo ir tvarkos aprašo patvirtinimo. Tikiu, kad skylė mokslo ir sveikatos sistemoje bus greitai ir efektyviai užlopyta. Atėjau siūlyti ateities žingsnius, bet jau ima nerimas, kad visą kadenciją lopysiu praeities spragas“, – sako Morgana Danielė.
Anot jos, tokios ES šalys kaip Suomija 95 procentais atvejų taiko medikamentinį nėštumo nutraukimą. Taip pat pabrėžė ir kitą problemą, kuri iškyla iš medikamentinio nėštumo nutraukimo neprieinamumo šalyje.
„Nepaisant visų buvusių ministrų ir sprendimų priėmėjų neveiksnumo, mūsų moterys yra veiksnesnės. Jos imasi reikalų į savo rankas. Žinome, kad kai yra paklausa, visada atsiras ir pasiūla. Deja, turiu omeny juodąją rinką. Medikamentinis nėštumo nutraukimas Lietuvoje tikrai vyksta, tačiau moterys jį taiko savarankiškai, atlikdamos šią procedūrą nepasikonsultavusios su gydytoju, tablečių įsigydamos per perpardavėjus arba portaluose. Šiandien man, kaip politikei, kaip moteriai, kaip šiuolaikinio pasaulio pilietei, tenka apgailestauti, jog sprendimų pagrindimas mokslu Lietuvoje visa dar yra naujovė“, – kalbėjo M.Danielė.
Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorė gydytoja ginekologė Esmeralda Kuliešytė teigia, jog absoliuti dauguma moterų, turėdamos pasirinkimą, rinktųsi medikamentinį nėštumo nutraukimą.
„Daugumos vakarų Europos valstybių duomenys rodo, jog pandemijos metu dauguma moterų renkasi būtent medikamentinį nėštumo nutraukimą, kadangi, be suteikiamo privatumo, jis apriboja kontaktus su pašaliniais žmonėmis, panaikiną būtinybę bereikalingai lankytis medicinos įstaigoje. Iš medicininės pusės galiu pasakyti, jog šis metodas kelia mažai komplikacijų galimybių, o pati moteris nepajunta praktiškai nieko, jei nėštumą nutraukia iki septintos ar devintos nėštumo savaitės“, - tikina gydytoja ginekologė Esmeralda Kuliešytė.
„Mūsų asociacija parengė viešą klausimyną, kuriame visuomenės buvo klausiama, ar Lietuvoje vertėtų įteisinti medikamentinį nėštumo nutraukimą. Apklausoje dalyvavo penki šimtai dvidešimt septyni asmenys. Per aštuoniasdešimt procentų respondentų sudarė moterys. Aštuoniasdešimt procentų dalyvavusiųjų atsakė teigiamai ir šešiolika procentų nežinojo“, – tęsė medikė.
Parlamentarė, „valstiečių“ frakcijos Seime narė Agnė Širinskienė šiam Laisvės partijos pasiūlymui oponuoja ir mano, kad medikamentinis nėštumo nutraukimo būdas gali sukelti pavojų moterų gyvybėms. Ji teigia turinti informacijos, jog neva Jungtinėse Amerikos Valstijose yra registruota moterų mirčių, susijusių su medikamentiniu nėštumo nutraukimu.
Komentaras
Seimo narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga:

- Visi šitie siūlymai, kuriuos teikia Laisvės partija, tokie, gal sakykim, žargoniškai trimis žodžiais apibūdinami
sex, drugs, rocknroll ir jokios atsakomybės.
Moterys visų pirma turi gauti reikalingą socialinę pagalbą ir paslaugas įvykus kriziniam nėštumui, o ne eilinę papildomą priemonę šiam nutraukti.
Be to, šalyje pernai gimstamumas buvo žemiausias per visą nepriklausomybės laikotarpį, tad natūralus tautos, šalies išlikimo klausimas. Turbūt čia reikia stengtis, o ne pasistengti kaip galima greičiau būtų nutraukti nėštumą.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: