Pasitelkiamas itin įtemptose situacijose
„Future Search“ fasilitatorė Irena Blaževičė teigia, kad dideliems sisteminiams pokyčiams inicijuoti skirta metodika baigta kurti praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, ji gimė remiantis įvairiomis sociologinėmis teorijomis: „Tai loginė principų seka, padedanti išvengti begalinių diskusijų ir sudaryti sutartis net įtempčiausiose situacijose, kur įsišakniję stiprūs konfliktai. Naudojantis šiuo metodu Lietuvoje pasiektas Nacionalinis miškų susitarimas, pasaulyje jis sėkmingai panaudotas daugelyje sričių, – metodo taikymą nusakė I.Blaževičė ir pridūrė, kad nuo kitų „Future Search“ išsiskiria orientacija į įsipareigojimus, kurie virsta dokumentais.
 
Ne mažiau svarbu, kad vadovaudamiesi šiais derybų principais žmonės išgyvena susikalbėjimo būseną. „Dažniausia konflikto priežastis, kad vienpusiškai žiūrime į situaciją – iš savo patirties, vertybių, bet neįsijaučiame į kitos pusės kontekstą, kuo remiantis kyla jos mintys. Miškų susitarimo atveju, buvo susidaręs įspūdis, kad pramonė pradžioje nežinojo, ką apie miškus kalba biologai, ekologai nesidomėjo, kaip veikia pramonė, kas svarbu jos stabilumui. Kai visi ima žinoti daugiau, radikalių pozicijų nelieka“, – tvirtina „Future Search“ fasilitatorė.
 
4 Principai
Paklausta, kaip gi pavyksta „priversti“ skirtingas puses išgirsti vienai kitą, I.Blaževičė mini keturis kerinius metodo principus: „Pagrindinė taisyklė – visa sistema viename kambaryje. Tai reiškia, kad jokie užkulisiniai pokalbiai neįtraukiami į susitarimo tekstą, kuris gimsta tik kambaryje diskutuojant visiems. Būdavo, kuri nors grupė išsako nepasitenkinimą ir atsisakiusi dalyvauti palieka patalpą. Ką tada pamato? Kad jų balsas nebuvo įtrauktas, nes tik dalyvaujantieji sukuria turinį. Tai užtikrina skaidrumą ir praktiškai šimtaprocentinį įsitraukimą, nes tai bene vienintelė galimybė pasisakyti ir esi tikras, kad užkulisiuose niekas nebus redaguojama.“  
 
Antras principas – pirmiausia didelis paveikslas ir tik po to detalės. „Galime ilgam sustoti ir ginčytis dėl vieno procento, todėl procesas prasideda nuo abstrakčių klausimų: kalbame apie lūkesčius, atsakomybes... Skiriame laiko suvokti, kaip atėjome iki šio taško. Dalyviai dėlioja laiko juostą, kokie esminiai dokumentai, įvykiai turėjo įtakos dabartiniam kontekstui. Kodėl to reikia? Istorinis kontekstas panaikina jausmą, kad kas nors kaltas. Tiesiog taip klostėsi politinė, istorinė situacija. Taigi pradinėje derybų stadijoje išvengiame konflikto.“ Tik po to, kai pradeda rastis bendrumo ir susikalbėjimo jausmas, keliaujama konkrečių temų, detalių link.
 
Trečias „Future Search“ principas – orientacija į ateitį ir sprendimus. „Praeitis reikalinga kontekstui suvokti, o viskas, kas nepatinka dabar, formuluojama kaip užduotis: kaip turėtų atrodyti, kad patiktų? Fasilitatorių vaidmuo padėti grupei neįstrigti situacijose, kurių negali pakeisti, bet skatinti ieškoti sprendimų. Praeities nepaveiksime, bet susitarti dėl ateities tikrai galime. Tai tik valios klausimas – noriu tartis dėl ateities ar ne?“ - pabrėžė I.Blaževičė.
 
Ji įvardijo ir ketvirtąjį svarbų principą, kuris vadinamas savireguliacija: „Kokio dydžio bebūtų derybinės grupės, jose visada pasidalinama vaidmenimis ir jais keičiamasi. Pavyzdžiui, vienas skiriamas lyderiu, kitas sekretoriumi, kitas valdo laiką, struktūrą. Atrodo žaidybiška, bet tada visi tampa atsakingi už rezultatą, nelieka vieno, kuris informaciją filtruoja pagal save.“ Pašnekovė prisiminė, kad pradėjus Nacionalinį miškų susitarimą žmonės atėjo su didžiuliu netikėjimu: „Jie įpratę prie komisijų, tarybų, kurios surenka nuomones, suformuluoja dokumentą. Visada už teksto stovi galutinis autorius, įgyvendinama kieno nors idėja ir visi tarimaisi atrodo tik kaip šou jai padengti. Kai žmonės įsitikino, kad dokumentas kuriamas čia, dabar ir bendrai, taikant savireguliaciją, įvyko lūžis. Įsisąmoninus, kad jie iš tikrųjų yra autoriai, pasikeitė įsitraukimas, kilo noras dirbti, skirti daug laiko, tartis.“
 
Kaip pažaboti nekonstruktyvumą?
„Susitarimas susideda iš serijos temų. Ties kiekviena tariasi grupės, kurias tai liečia. Pavyzdžiui, ligoninių valdymo klausimai gali neliesti pacientų organizacijų ir jos gali nuspręsti nedalyvauti formuluojant šio susitarimo tekstą. Vėliau susitarimai peržiūrimi, ar nėra prieštaravimų. Nuostabu, kai iš skirtingų gabalėlių susiformuoja vientisas, gražus mozaikos piešinys“, – kalbėjo I.Blaževičė.
 
Tačiau ji pastebėjo, kad skirtingų sistemų dalyviams trūksta informacijos vieniems apie kitus. Be to, nesutaria, neturi bendros vizijos net tos pačios interesų grupės atstovai: „Tik jai atsiradus galima kalbėti apie tarpsritinį susitarimą. Žemiškai tariant, turi žinoti ko nori, kad tartumeisi su kitu, kuris irgi žino ko nori.“
 
Balsavimui – griežtas ne
Ji pabrėžia, kad svarbų vaidmenį atlieka derybų koordinacinė grupė – pagrindinis administravimo vienetas ir proceso šeimininkas: „Miškų susitarimo koordinacinėje grupėje vyko daug ginčų, bet jei jos nebūtų buvę, nežinia, ar susitarimas būtų nukeliavęs iki galo. Tai svarbi struktūra. Geriau, kad ginčai dėl proceso vyktų pačioje koordinacinėje grupėje, kai proceso šeimininkai susitaria. Taip sukuriama saugi terpė likusiems dalyviams.“
 
Dar vienas įdomus momentas, kad „Future Search“ beveik nėra balsavimo. „Jis laikomas prasčiausia susitarimo forma, nes balsai gali būti 49 prieš 51. Užuot balsavus, aiškinamasi, ar nėra prieštaravimo. Jei jis yra, ne naudojama daug kur populiari veto teisė, bet išsakomi argumentai ir prie to dirbama. Pradžioje visi norėjo balsavimo, bet tai – klastingas elementas: kai grupės skirtingos, atsiranda užkulisiniai susitarimai, žiūrėk, jau kažkas su lapeliais vaikšto, jau nori apžaisti... Balsavimas vyksta tik techniniais atvejais – dėl renginio laiko ir panašiai“, – pažymėjo pašnekovė.
 
Anot pašnekovės, didžiausia tokių susitikimų nauda – galimybė kartu leisti laiką. „Žmonės, kurie nenorėjo į vienas kitą net pažiūrėti, pradeda megzti ryšį. Dar nebuvo miškų susitarimo, o jau ėmė nokti kiti vaisiai: gimė partnerystės, mainai, bendri projektai. Gyvename vienoje nedidelėje šalyje, bet nesusieiname... O to reikia. Sukursime žymiai daugiau vertės, jei peržengsime egoistiškumą, kalbėsimės, o ne kovosime“, – apibendrino I.Blaževičė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!