Nė vienas neapsaugotas
Praėjusią savaitę nusižudė Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Lazdynuose gydytojas urologas. Pranešama, kad gydytojas pastaruosius kelis metus sirgo depresija. Apie mediko ligą, kaip rašoma ligoninės pranešime, esą žinojo artimiausi kolegos.
 
„Kad teiktų sveikatos priežiūros pagalbą, gydytų žmones, gydytojas pats turėtų būti sveikas ir fiziškai, ir psichiškai, ir dvasiškai. Tačiau mes, bet kurios specialybės gydytojai, esame iš tos pačios tešlos. Gydytojai, lygiai taip pat kaip ir kiti žmonės, gali susirgti ir suserga psichikos ligomis. Tai gali būti ir depresija, gali būti ir rimtesnė liga. Jie irgi gali patekti į sudėtingą gyvenimišką situaciją. Gal prisideda kitos asmeninės problemos, realios, o gal ir išgalvotos“, – sako Klaipėdos psichikos sveikatos centro vadovas gydytojas psichiatras A.Slatvickis.
 
Paminėtas mobingas
Pastaroji savižudybė nėra pirmas atvejis šioje gydymo įstaigoje. Užpernai nusižudė RVUL jaunas traumatologas, į kurį buvo dėta daug vilčių ir žadėtos puikios karjeros perspektyvos. Pastarasis atvejis paskatino medikus garsiau prabilti apie sveikatos priežiūros įstaigose įsišaknijusį mobingą. Tuomet Sveikatos apsaugos ministerija subūrė darbo grupę, pastarojoje svarstyta, kaip pagerinti psichologines sveikatos priežiūros darbuotojų darbo sąlygas.
 
„Savižudybių problema pakankamai daugialypė. Nėra viskas taip paprasta, kaip kartais mėginama įsivaizduoti, jog dėl visko kaltas patiriamas mobingas. Visi tai praeiname daugiau mažiau per savo gyvenimą, tačiau ne kiekvienas nusižudo, ne kiekvienas skaudžiai reaguoja, o jeigu reaguoja, sugeba atrasti teisingą reakciją“, – svarsto A.Slatvickis.

„Mobingo problema, mano nuomone, yra klausimas, kuris reikalauja rimto mokslinio tyrimo, kuomet būtų ištirta dešimt dvidešimt tūkstančių žmonių ir galėtume įvardinti, ar iš tikrųjų mobingas turi itin didelę reikšmę. Ar visgi pagrindinė problema yra pačioje žmogaus asmenybėje ir jo sugebėjime reaguoti į gyvenimo sunkumus bei psichologinius krūvius“, – Klaipėdos psichikos sveikatos centro vadovas gydytojas psichiatras Aleksandras Slatvickis.

 
Savo ruožtu ligoninė atmeta bet kokias mobingo insinuacijas. Visgi ar antra savižudybė toje pačioje įstaigoje nėra rimtas signalas, jog ten darbinė atmosfera, švelniai tariant, ne visai gera, uždaviau klausimą Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkei Auristidai Gerliakienei.
 
„Galima visaip galvoti. Man pavyko pirmadienį neformaliai pasikalbėti su gydytojais, dirbančiais toje ligoninėje. Kolegos sakė, kad tame skyriuje nebuvo tokių ryškių, sukrečiančių smurto apraiškų ar manipuliacijų, ir kad ten tikrai neblogas kolektyvas. Kovidinis fonas, visuomenės panieka žvelgiant į medikų darbą – matome tokius akibrokštus, kaip organizuojamos mugės, kur pilna žmonių be kaukių, organizuojami maršai, kur dalyvauja prieš skiepus ir bendrą visuomenės imunizaciją nusiteikę asmenys. Tokie dalykai, aišku, veikia. Ypač kai medikai yra išvargę, perdegę, išmesti į pirmą fronto liniją jau pusantrų metų. Pabandykite empatiškai atsistoti į mediko poziciją“, – pasiūlo A.Gerliakienė.
 
Gerai, jei pasitiki vadovu
„Iš tikrųjų į tokius signalus reikia nedelsiant reaguoti. Bet jeigu įstaigos arba padalinio vadovas nieko nežinojo – žmogui į sielą gi neįlysi, – negali kaltinti. Nebent turėjo informacijos, kad žmogus turi kokių nors psichologinių problemų, ir į tai numojo ranka. Be abejonės, gerai, jeigu įstaigos vadovas turi kolektyvo pasitikėjimą ir darbuotojas ateina pas tiesioginį vadovą pasidalinti problemomis, įskaitant ir dvasines“, – sako gydytojas psichiatras A. Slatvickis.
 
Vadovas atviras, per jo vadovavimo metus buvo pora atvejų. Vienas, kuomet pats pastebėjo, kad vienas darbuotojų it nesavas, ir pakvietė pasikalbėti. Kitu atveju pats darbuotojas, pasitikėdamas įstaigos vadovu, kreipėsi pagalbos.
„Nė vienas žmogus nėra apsaugotas nuo krizės, nėra apsaugotas nuo ligos, kuri vadinasi depresija. O ši kartais gali pasibaigti ir labai liūdnai. Turėjau kolegą, tiesą sakant, ne Lietuvoje, Bulgarijoje. Psichiatras, protingas žmogus susirgo depresija ir nusižudė“, – skaudų atvejį prisiminė A.Slatvickis.

---

 
Komentaras
Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovas Darius Steponkus:

- Iš tiesų skaudu, kada žmonės turbūt gyvenime dar daug ko galėję pasiekti, savo noru iš jo pasitraukia. Iš karto kyla klausimas, ar mes pakankamai padarėme, kad taip nenutiktų. Visų išgelbėti nepavyks, bet dabartinė situacija, įtampa, ypač medikų bendruomenėje, kelia didžiulį nerimą ir aš net bijau prognozuoti, kokių gali turėti pasekmių. Medicinos sektorių prilyginčiau traukinio sąstatui, kuris yra stabdomas avariniu būdu, po to vėl maksimaliai greitėja ir vėl stabdomas... Kaip ten turėtų jaustis keleiviai? Štai taip panašiai jaučiasi ir medikai. Medikai tikrai nėra robotai, kurie galėtų dirbti be poilsio.
 
Be to, beveik pusantro tūkstančio darbuotojų turinčioje įstaigoje tikrai būtų sudėtinga kiekvieną padrąsinti ir paguosti, bet stengiamasi tai padaryti. Tačiau Stengiamės mobilizuoti ypač padalinių vadovus, kuriems irgi tenka didžiulė atsakomybė, skyrių vedėjus, kuriems tenka organizuoti darbą ir patiems dirbti kaip gydytojams. Tikrai stengiamės drąsinti, palaikyti ir kartu spręsti problemas, kiek įmanoma palengvinti situaciją. Bet visko turbūt neįmanoma padaryti.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!