Medikai įspėja: galime sulaukti užsikrėtusių gydytojų protrūkio

www.lsveikata.lt
2020-03-19
„Įsivaizduokite, jei Santaros klinikose užsikrėstų gydytojas, valytoja ar kitas tos bendruomenės narys, ką reikėtų uždaryti klinikas?“ – klausia Vilniaus miesto vicemerė Edita Tamošiūnaitė po to, kai trečiadienį pasklido žinia, jog sostinės Šeškinės poliklinikos gydytojai nustatyta koronaviruso infekcija. Savo ruožtu medikai piktinasi, kad galime sulaukti užsikrėtusių gydytojų protrūkio, mat jau dabar tragiškai stinga apsaugos priemonių, ypač respiratorių, senka ir paprastų medicininių kaukių atsargos.
Medikai įspėja: galime sulaukti užsikrėtusių gydytojų protrūkio
Prie Šeškinės poliklinikos įėjimų įrengtuose pacientų srautų reguliavimo punktuose budintys darbuotojai pacientus įleidžia tik būtinajai pagalbai.

Užsikrėtęs medikas
Pirmiausia žinia apie koronavirusu užsikrėtusią darbuotoją buvo patalpinta Šeškinės poliklinikos feisbuko puslapyje. Tiesa, kilus panikai, žmonės buvo raminami, kad minėta darbuotoja šiuo metu yra gydoma ir izoliuota, o visi, su ja turėję kontaktą, taip pat laikosi izoliacijos režimo.
„Dėl kitų kontaktų vyksta epidemiologinis tyrimas. Jų sąrašas nedidelis. Su tais žmonėmis, kurie galimai turėjo sąlytį su koronavirusu užsikrėtusiu darbuotoju, jau kontaktuojama“, - buvo rašoma poliklinikos paviešintoje žinutėje.
 
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga trečiadienį skubiai sušaukė spaudos konferenciją, kur minėtas užsikrėtusio mediko atvejis, beje, taip pat įvežtinis, buvo patvirtintas. Ministro teigimu, Šeškinės poliklinikos darbuotoja kovo 8 dieną grįžo iš Kubos, o kovo 13-ąją pradėjo smarkiai kosėti, karščiuoti, tad kreipėsi į ligoninę. Kaip spaudos konferencijoje tvirtino ministras, moteris keturias dienas darbe priiminėjo pacientus.
 

„Iš kelionės grįžusi medikė savęs neizoliavo, kadangi ta šalis dar nebuvo įtraukta į rizikos sąrašą, ir įstaigoje dirbo keturias dienas, priimdama apie dvidešimt pacientų per dieną“, - situaciją komentavo Vilniaus miesto savivaldybės vicemerė Edita Tamošiūnaitė, šiuo atveju neįžvelgdama nei medikės, nei įstaigos vadovės kaltės. Pasak jos, taip atsitiko vienoje poliklinikoje, o rytoj gali atsitikti bet kurioje.

 
Dirba nuotoliniu būdu

Karantino laikotarpiu visi šeimos gydytojai, įskaitant ir Šeškinės polikliniką, dirba nuotoliniu būdu. Tad pacientai iš anksto užsirašę vizito pas gydytoją buvo įspėti, kad jų apsilankymai nukeliami mažiausiai dviems savaitėms, kitaip tariant, kol pasibaigs karantino laikotarpis.
„Karantino metu šeimos gydytojai poliklinikoje teikia tik būtinąją pagalbą. Prie poliklinikos įėjimų įrengti pacientų srautų reguliavimo punktai, kur visą laiką budi mūsų darbuotojai. Jų užduotis – filtruoti pacientus ir karščiuojančius nusiųsti į pirmame aukšte dirbančią budinčių gydytojų tarnybą. Ten pacientas yra konsultuojamas ir išleidžiamas namo gydytis.
 
Jei žmogus karščiuoja ir prieš tai lankėsi užsienio valstybėse arba turėjo kontaktą su užsikrėtusiuoju, poliklinikoje įrengtas izoliatorius su atskiru įėjimu. Ten laukiama atvykstant greitosios pagalbos ir galimai koronavirusu užsikrėtęs pacientas išvežamas į Santaros klinikas“, - dieną prieš šį įvykį apie karantino metu pasikeitusią darbo tvarką pasakojo Šeškinės poliklinikos direktorė Daiva Kanopienė.
Pasak jos, ne visi pacientai, ypač vyresnio amžiaus, įsisąmonėja, kad daug klausimų galima išspręsti nuotoliniu būdu. Taip pacientams yra išrašomi ne tik vaistai ir medicinos priemonės, bet ir teikiamos konsultacijos, išduodami ir pratęsiami nedarbingumo pažymėjimai, skiriami būtini tyrimai. Registracija pas gydytojus specialistus taip pat nevykdoma, atidedami ir profilaktiniai sveikatos tikrinimai bei prevencinės programos.
„Pacientus galima pakonsultuoti ir telefonu, o dalį konsultacijų atidėti vėlesniam laikui“, - pacientus nuramina D.Kanopienė, pridurdama, kad pirmadienį karštąją poliklinikos linija sulaukta dešimt tūkstančių skambučių, kai įprastinį pirmadienį jų būna iki tūkstančio.
 
Infekcinių ligų izoliatorius
„Prie durų budintys darbuotojai, kurie reguliuoja pacientų srautus, visada klausia, ar keturiolikos dienų laikotarpiu lankėtės kurioje nors užsienio šalyje, jau nebėra svarbu kurioje, nes laikome, kad visos zonos yra paveiktos viruso, ar buvo staigiai pakilusi temperatūra. Ji pamatuojama prie durų, jeigu temperatūra pakilusi, žmogus siunčiamas pas mus į izoliatorių, o mes skambiname bendruoju pagalbos telefonu 112 ir tariamės, ką daryti toliau“, - pasakojo Infekcijų kontrolės tarnybos vadovė Miglė Budrienė.
Pasak jos, pacientų srautų reguliavimo punktuose budintys darbuotojai pacientus įleidžia tik būtinajai pagalbai. Jei pacientas karščiuoja ar jam pasireiškia bėrimai, pavyzdžiui, tymų atveju nurodoma per lauką nueiti iki izoliatoriaus, į kurį patenkama paskambinus nurodytu telefono numeriu ar tiesiog paspaudus durų skambutį.
 
„Darbuotojai pacientą įsileidžia, slaugytoja surenka visą reikalingą informaciją ir identifikuojame, ar pacientas gali būti užsikrėtęs koronavirusu, ar tai tiesiog yra gripas. Jeigu reikia paimti kraują, iš laboratorijos nusileidžia klinikos laborantė, kuri irgi aprengiama apsauginiais drabužiais bei priemonėmis. Čia pat vietoje tyrimams paimamas paciento kraujas.
Gydytojas, prieš ateidamas į izoliatorių, pas bendrosios praktikos slaugytoją apvelkamas vienkartiniu chalatus, uždedamas respiratorius, medicininės pirštinės, kepuraitės, ant batų užmaunami bachilai, laikant visų saugumo reikalavimų“, - apie sugriežtintą tvarką pasakojo M.Budrienė.
Po gydytojo apžiūros lygiai taip pat pacientas išleidžiamas per lauką, idant nesiblaškytų po polikliniką, taip dar labiau sumažinant galimybę užsikrėsti pavojinga infekcija.

 
Stinga medicininių priemonių
Medicinos darbuotojai guodžiasi, kad asmens apsaugos priemonių, ypač respiratorių, itin stinga.
„Kiek kalbėjome su kolegomis, visi naudoja medicinines kaukes, kurios ir taip jau senka. Trūksta ir apsauginių akinių, kadangi koronavirusinės infekcinos atveju labai svarbu, kad būtų apsaugotos gleivinės, visų pirma akys ir visa veido sritis. Pacientams ir darbuotojams skirtų medicininių kaukių turime kelis tūkstančius. Kol kas gelbsti oro filtravimas mobiliu baktericidiniu šviestuvu ir nuolatinė patalpų dezinfekcija. Slaugytojų padėjėjos su dezinfekcinėmis priemonėmis pereina per visus kabinetus, kas valandą dezinfekuoja durų rankenas, kadangi pats virusas ore gali būti aktyvus dvi valandas, o ant aplinkos paviršių išsilaiko devynias dienas.
Taip pat turime aplinkos paviršių valymo prietaisą, kuris parodo, ar patalpų valymas ir dezinfekcija yra tinkama“, - kaip saugojamasi pasakojo M.Budrienė.
 
Svarbiausia – nepanikuoti

„Su Vilniaus miesto savivaldybe iš tikrųjų komunikuojame praktiškai kiekvieną dieną. Bet apsaugos priemonių kol kas negavome. Aišku, svarbiausia priemonėmis aprūpinti tuos karštuosius taškus, stacionarines įstaigas. Bet neaišku, kada ir mums jų prireiks. Būtų labai baisu, jeigu dėl to nukentėtų mūsų medikai“, - pranašiškai antradienį kalbėjo įstaigos vadovė.
Pasak jos, svarbiausia – kad darbuotojai būtų saugūs, kad jie būtų aprūpinti reikiamomis apsaugos priemonėmis.
„Labai svarbu, kad nebūtų panikos ir esamomis sąlygomis galėtume ramiai dirbti“, - sakė poliklinikos vadovė.

 
Komentaras
Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Živilė Gudlevičienė:

- Apsaugos priemonių tikrai nepakanka. Jų praktiškai nėra. Jei ir susigriebta pirmiausiai reikiamomis priemonėmis aprūpinti tas penkias ministerijos nurodytas vietas, kaip kovai su COVID-19, kaip rodo pirmieji atvejai, kad pirmiausia su šiais pacientais susitiks pirminė sveikatos priežiūros grandis. Pacientai pirmiausia ateis dėl kokių nors simptomų pas šeimos gydytoją į polikliniką. Jau onkologiniai pacientai, Nacionalinis vėžio institutas skalambija varpais, kad jie išvis neįtraukti į jokius sąrašus, jog medicinos personalas būtų aprūpintas apsaugos priemonėmis. Medikai tuo privalo būti parūpinti ne tik dėl savo pačių saugumo, kad jie apsikrės nuo pacientų, bet ir dėl pacientų saugumo.

Štai kaip ir parodė Šeškinės poliklinikos atvejis, nežinodami, kad yra užsikrėtę, jie gali užkrėsti ir pacientus. Tad tų priemonių neužtenka, jų nėra. Net užsisakinėjant įstaigoms tais supaprastintais viešaisiais pirkimais jų neįmanoma gauti. Visi tikisi, kad kažkas iš kažkur jų prigamins. Bet tikrai kreiptumėmės į Sveikatos apsaugos ministeriją, kad nebežiūrėkite į papildomus sertifikatus, o darykite viską greitai ir leidimus gamybai išduokime čia pat, kad šios priemonės kuo greičiau pasiektų pirmiausia medikus. Pacientai irgi visi turėtų nešioti bent jau elementarias medicinines kaukes, jeigu ne respiratorius.
Mes jau čia nebesutaupysime. Jei taupome ant vieno respiratoriaus ar vienos kaukės, štai turime 80 kontaktavusiųjų su minėta gydytoja atvejų. Tai kas geriau, ar kad visiems medicinos darbuotojams būtų išdalinti respiratoriai, ar kad mes nedaliname visiems, taupome ir  tik tas penkias ministerijos nurodytas įstaigos aprūpinamos reikiamomis priemonėmis ir turime ar turėsime dar didesnį protrūkį?


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Drąsa šypsotis – tik po operacijos

    Drąsa šypsotis – tik po operacijos

    Kaunietė Justė dar neseniai dėl netaisyklingo sąkandžio buvo varžoma komplekso. Patikėjimo savimi ir savo šypsena merginai ...
    Iki uždelstos ligos formos – keli mėnesiai

    Iki uždelstos ligos formos – keli mėnesiai

    Pasaulinę kovos su prostatos vėžiu dieną Nacionalinio vėžio instituto (NVI) sode surengtas jau penktą kartą organizuojamas renginy...

    Budinti vaistinė


    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Dažnesnis vaistinių durų varstymas – popandeminiame pasaulyje išryškėjusi tendencija, kuomet gyventojai sveika...
    Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

    Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

    Vaistinės sulaukia klientų klausimų, kada galės atsiimti Vilniaus miesto gyventojams skirtas nemokamas kalio jodido tabletes. Gyve...

    Sveika šeima


    Saugo nuo viruso, bet kenkia odai

    Nors kaukės – viena pagrindinių apsaugos priemonių nuo koronaviruso, ilgai dėvimos jos gali paskatinti aknės bei kitų odos problemų atsiradimą. Aktualūs patarimai šia tema – iš medicinos kosmetologės Akvilės Martinkutės lūpų.

    Sveikatos horoskopas


    Rugsėjo 14-20 d.

    Avi­nas
    Pirmadienį padarykite iškrovos dieną. Tre­čia­die­nis - pa­lan­ki die­na pra­dė­ti gy­dy­ti ner­vų sis­te­mos li­gas. Penktadienį saugokitės traumų. Šeš­ta­die­nį val­gy­ki­te tik leng­vai virš­ki­na­mą mais­tą. Ne­pa­dau­gin­ki­te stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, galimas apsinuodijimas.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    A.Navalno kova už gyvybę dar nesibaigė

    Charite ligoninės Berlyne atstovai praneša, jog Aleksėjaus Navalno būklė gėrėja, tačiau taip pat yra įsitikinę, jog jo laukia labai ilgas kelias iki, kol visiškai pasveiks.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kaip sustabdyti laiką?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip sustabdyti laiką?
    Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Agnė Bilotaitė Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Arbata. Pirma dalis
    Henrikas Vaitiekūnas Arbata. Pirma dalis

    Naujas numeris






















    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica