Karantinas paskatino aukštąsias mokyklas dirbti nuotoliniu būdu. Kol kas tarp medicinos studijas pasirinkusiųjų vienu didžiausiu galvos skausmu išlieka praktikinis darbas. Tačiau ieškoma originalių sprendimų, pokyčių laukia ir atsiskaitymų sistema.
Kovojant su koronavirusu Kauno kolegijos studentams, savanoriaujantiems sveikatos priežiūros įstaigose, ketinama užskaityti praktinius užsiėmimus ar praktikas.
Pravers ir ateityje
Kauno kolegijos Medicinos fakulteto prodekanė dr. Lijana Navickienė įsitikinusi, jog karantino padiktuotos naujos darbo sąlygos organizuojant studijas pravers ir ateityje. „Sudėtinga situacija privertė mus pergalvoti studijų organizavimo galimybes, peržiūrėti praktines užduotis, naudojant alternatyvias formas paruošti turinio pateikimą. Visiškai realizuoti medicinos ir sveikatos mokslų krypties studijas nuotoliniu būdu sudėtinga. Tačiau galimybes taikyti tokį mokymą organizuojant teorinius užsiėmimus, manau, ateityje tikrai naudosime“, - sako prodekanė.
Aktyviau išnaudoti nuotolines studijas ypač farmacijos ir odontologijos kryptyse, pasak LSMU Studijų centro vadovo prof. Žilvino Dambrausko, svarstomos. Taip jau yra daroma kai kuriuose Jungtinės Karalystės, Kanados ir JAV universitetuose: pirmuosius metus ar pusantrų vyrauja teorinės studijos, vėliau didžioji jų dalis jau vyksta klinikinėje aplinkoje, tiesiogiai dirbant su pacientais. „Tikimės, kad ekstremaliomis sąlygomis priimti sprendimai apsigludins ir atrasime pusiausvyrą tarp to, kiek teorinės medžiagos nuotoliniu būdu galėtume pateikti studentams dirbti savarankiškai, ir to, kiek laiko jie galėtų skirti praktikai ligoninėse, šeimos klinikose ir kitur“, - sako centro vadovas.
Galimybės ateityje daugiau dirbti nuotoliniu būdu neatmeta ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studijų prodekanė prof. Vaiva Hendrixson. „Tikrai matyti, kad dėstytojai ir studentai vis labiau atranda iki šiolei neišnaudotas virtualių mokymosi aplinkų galimybes. Šiuo metu fakultete, siekdami sužinoti geruosius pavyzdžius, o taip pat išsiaiškinti dažniausiai kylančias virtualaus mokymo problemas, vykdome akademinio personalo apklausą“, - sako prof. V.Hendrixson.
O kaip vertinimas?
Pasak prof. Ž.Dambrausko, atsiskaitymai neišvengiami, tačiau jų forma taip pat keičiasi. „Karantino metu studentų atsiskaitymus planuojame taip, kad būtų svaresni įvairūs tarpiniai įvertinimai, būtų renkami kaupiamieji balai. Jei nėra galimybių pakeisti egzaminavimo tvarkos, juos planuojame nukelti į vasaros pradžią. Lietuvos ir užsienio edukologai yra rekomendavę nemažai nuotolinėms studijoms tinkamų vertinimo metodų. Stengsimės jais visais pasinaudoti, kartu stengsimės, kad vertinimo sistema būtų tinkamesnė dirbti nuotoliniu būdu bei turėtų akademinio sąžiningumo ir tam tikros kontrolės elementų“, - sako prof. Ž.Dambrauskas.
Pasak Kauno kolegijos Medicinos fakulteto dekano Juliaus Dovydaičio, studentų pasiekimų vertinimas, akademinio sąžiningumo užtikrinimas atsiskaitymų metu yra svarbus. „Vertinimas planuojamas integruojant keletą metodų. Nuo „multiple choice“ grįsto testavimo pereinama daugiau prie kitokio pobūdžio užduočių, atviro tipo klausimų, prašant atlikti atvejų, situacijų analizes. Taip pat dėstytojai gana aktyviai taiko vertinimo žodžiu metodus“, - sako J.Dovydaitis.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas prof. Algirdas Utkus sako, jog tarpiniai, grupiniai atsiskaitymai jau sėkmingai vyksta virtualioje mokymosi aplinkoje ir dabar. Baigiamųjų darbų gynimą perkelti į virtualią erdvę taip pat nėra didelė problema - kovo pabaigoje nuotoliniu būdu vyko disertacijų gynimai. „Esame pasiruošę šiems procesams. Svarbu, kad kompiuterinės sistemos „neužlūžtų“ nuo didelių apkrovų“, - sako prof. A.Utkus.
Savanorystė - kaip praktika
Ne vienos aukštosios mokyklos atstovai sako, jog medicinos studijas pasirinkę studentai mielai savanoriauja.
„Džiaugiamės, kad sudėtingu metu studentus vienija tiek medikų pašaukimas, tiek pilietinė valia. Aktyvūs studentai bei universiteto darbuotojai telkiasi ir realiais darbais prisideda prie kovos su pandemija. Tikiuosi, kad jų pavyzdžiu paseks dar daugiau žmonių“, – sako Klaipėdos universiteto rektorius A.Razbadauskas.
.jpg)
Ar savanorystę būtų galima užskaityti kaip mokymosi proceso dalį? „Įprastomis sąlygomis – ne, tačiau šiuo laikotarpiu susiduriant su studijų praktikų atlikimo problema, kai kuriais atvejais svarstoma galimybė savanoriškas veiklas pripažinti kaip studijų praktikos dalį“, - sako Klaipėdos universiteto studijų prorektorė dr. Sonata Mačiulskytė.
Panašiu principu ketina pasielgti ir Kauno kolegija. „Kovojant su koronavirusu studentams, savanoriaujantiems sveikatos priežiūros įstaigose, ketiname užskaityti praktinius užsiėmimus ar praktikas“, - sako dr.L.Navickienė.
Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto
Komunikacijos skyriaus vadovės Lino Kocienės, beveik šimtas universiteto studentų savanoriškai dirba Sveikatos apsaugos ministerijoje ir visuomenės sveikatos biuruose. „Kai kurių studijų programų studentai yra įtraukti į pandemijos suvaldymo veiklas ir tai bus įskaityta kaip praktikinė jų mokymosi proceso dalis. Šiuo metu gauname užklausimus iš atskirų ligoninių su prašymu atsiųsti savanorių, stengiamės visas juos patenkinti“, - sako L.Kocienė.
Anot prof. Ž.Dambrausko, LSMU skatina savanoriškas studentų veiklas, bet stengiasi jų neformalizuoti. „Studentus ir dėstytojus pakvietėme dalyvauti kuriant nuotolinio mokymo pamokas bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviams, skatiname juos įsijungti ir į Karštosios linijos 1808, Senjorų linijos savanoriškas veiklas. Žinome, kad ligoninėse trūksta pagalbinio slaugos personalo – skatiname universiteto jaunimą ir čia siūlyti pagalbą. Tačiau balais ar kitokiomis užskaitomis vertinti šios veiklos nenorėtume. Universitetas itin pabrėžia tarpusavio pagalbos, žmoniškumo, artumo, atjautos vertę, juolab kad neturint šių savybių būtų neįmanoma dirbti sveikatos priežiūros srityje“, - sako prof. Ž.Dambrauskas.
Tarp kitko
Klaipėdos universiteto studentai stoja į savanorių gretas sveikatos priežiūros įstaigose, gamina daugkartinio naudojimo kaukes medikams. Pasak uostamiesčio medikų, šie veiksmai – svari pagalba ir sveikintinas pavyzdys ypač įtemptu ir sudėtingu laikotarpiu. „Džiaugiuosi bei didžiuojuosi galėsianti savanoriauti Klaipėdos universitetinėje ligoninėje ir pritaikyti universitete įgytas žinias. Tai mano, kaip slaugos studentės, pašaukimas ir pareiga. Kaip kariai karo metu eina į mūšio lauką, taip ir mes, būsimi medikai, stojame į pirmąją fronto liniją“,
– sako savanoriaujanti Sveikatos mokslų fakulteto trečio kurso studentė Gintarė Gnedojutė.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: