Marš prie kovidinių ligonių!

Margarita Meškaitė
2020-11-30
Nenori savanoriškai gydyti kovidinių ligonių? Prie pastarųjų būsi varu nuvarytas. Nueinantis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pripažino, jog šiuo metu svarstomas siūlymas medikams privalomai nurodyti gydyti kovidinius pacientus. Savo ruožtu dėl tokių metodų pakraupę gydymo įstaigų vadovai baiminasi, jog tai gali užsukti teismų maratoną. Purkštauja ir profesinių sąjungų atstovai, o Valstybinės darbo inspekcijos atstovai jaučiasi bejėgiai.
Marš prie kovidinių ligonių!
Po nuotr. Priverstinio darbo negali būti – įsitikinę profesinių sąjungų atstovai. Medikus siųsdami priverstinai gausime atvirkštinį efektą. Žinodami, kad didelė dalis medikų yra vyresnio arba pensinio amžiaus, juos versdami dirbti per prievartą, galime išprovokuoti masinius išėjimus. V.Balkūno nuotr.

Pagrindinis stimulas – materialinis

Covid-19 pacientais perpildytos Klaipėdos universitetinės ligoninės vyr. gydytojas Vinsas Janušonis sako, jog prievarta nieko nepasieksi.
„Norėčiau priminti, kad sovietiniais laikais Darbo kodekse buvo nuostata, jog, esant būtinumui, darbuotoją iki vieno mėnesio galima siųsti į bet kokį darbą. Darbo kodeksą pakoreguoti kažin ar galima, bet jeigu būtų priimtas įstatymas, kad vienam mėnesiui gali siusti į kitą darbą toje pačioje įstaigoje dirbančiuosius, galbūt ir atneštų šiokios tokios naudos. Tačiau iš kitų įstaigų siuntimas į prievartinį darbą, apie ką irgi kalbėta, apčiuopiamo rezultato neduos. Medikai neis į gydymo įstaigas – ims nedarbingumo pažymėjimus“, - sako V.Janušonis.

 
Paklaustas, kaip su medikų trūkumu tvarkomasi jo vadovaujamoje įstaigoje, vyr. gydytojas sako, jog iki šiol pavykdavo susitarti geranoriškai, netgi pirmosios koronaviruso bangos metu.
„Prievarta nesiuntėme nė vieno mediko. Gal padeda priedai – išmokame didesnius atlyginimus. Su medikais įtampa išties didelė. Bet susitvarkėme netgi pavasarį, kada mūsų ligoninėje vienu metu nedirbo trečdalis darbuotojų – daugiau nei penki šimtai. Šiuo metu nedirba mažiau, serga irgi mažiau, dalis persirgusių jau drąsiai dirba skyriuose“, - sakė V.Janušonis, pridurdamas, jog jų įstaigoje, palyginti su kitomis, sergančių medikų skaičius šiuo metu vienas mažiausių.
 
Pasiteiravus, kaip netaikant prievartos medikus privilioti dirbti į COVID-19 skyrius, V.Janušonis svarsto, jog pagrindinis stimulas visgi materialinis.
„COVID-19 skyriuose visą laiką reikia dirbti įtemptai, dėvint pilną apsauginę ekipuotę, galimas užsikrėtimo pavojus, nors, galiu pasakyti, kad pas mus ir, kiek žinau, kitose ligoninėse, tiesiogiai dirbantys su kovidiniais pacientais praktiškai nėra užsikrėtę, nes vilki reikiamas apsaugos priemones. Nebent užsikrečia ne darbe, o kur nors kitur“, - sako V.Janušonis.

Dėl drastiškų metodų medikus varu suvaryti į COVID-19 skyrius pašiurpo ir Kėdainių ligoninės vadovas Stasys Skauminas.
 
„Tuoj pat prasidės darbuotojų susirgimai. Kadangi šeimos gydytojai paslaugas teikia nuotoliniu būdu, pasipils nedarbingumo lapeliai ir prievarta tikrai nieko nepadarysi. Tegu ieško kitokių skatinimo priemonių, tarp jų ir finansinių. Padėtis išties bloga, kadangi sergančiųjų ar esančių saviizoliacijoje ir mūsų ligoninėje daug ir nieko negalime padaryti“, - sako S.Skauminas.
Paklaustas, kaip įtikina darbuotojus dirbti COVID-19 skyriuose, vadovas pasakojo, jog taiko įvairias skatinimo priemones, tarp kurių – motyvavimas finansiškai, lankstūs darbo grafikai.
 
„Stengiamės prikalbinti įvairiais būdais, nepaisant to, jog dirbti išties sudėtinga. Jei turime penkiasdešimties lovų kovidinį skyrių ir žadama priskirti dar daugiau, iš esmės mūsų ligoninė virsta kovidine. Tad darbuotojai bus priversti arba dirbti, arba ne. Jei rajono ligoninei priskirs septyniasdešimt aštuonios lovas, pavyzdžiui, dabar vyksta tokia diskusija tarp mūsų su Kauno klinikomis, jau nebegalėsime atskirti srautų“, - sako S.Skauminas.
 
Pasak jo, dalis medikų, būdami vyresnio amžiaus, priklauso rizikos grupei, tad nežinia, kaip juos būtų galima priversti dirbti su tokiais pacientais. „Nebent įstatymu priverstų. Priešingu atveju, jeigu kas nors atsitiks arba jis nukentės dėl šios ligos, teisiniu keliu gali prisiteisti dideles pinigų sumas. Šiuo atveju ligoninės administracija neprisiimsime atsakomybės. Juk kaip tu gali priversti? Medikas įsidarbina atlikti tam tikrą darbą ir, jeigu nori jį siųsti į kitą, pavojingesnį, dėl kurio jis gali nukentėti, tai turi būti sutvarkyta įstatymu“, - sako S.Skauminas.
 
Pradės bėgti masiškai

„Priverstinio darbo negali būti. Medikus siųsdami priverstinai gausime atvirkštinį efektą. Žinodami, kad didelė dalis medikų yra vyresnio arba pensinio amžiaus, juos versdami dirbti per prievartą, galime išprovokuoti masinius išėjimus. Nes jau ir dabar iš kolegų tenka išgirsti, kad jie susidurdami su didžiuliais krūviais ir potencialiu užkratu galvoja apie išėjimą į išankstinę pensiją. Vietoj to, kad norėtume užtikrinti paslaugas, kaip tik galime sumažinti dirbančiųjų skaičių. Turi būti skatinimas, o ne vertimas“, - sako medicinos įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė.

 
Pasak jos, bet kokia prievarta sukelia pasipriešinimą ir bruzdesį medikų bendruomenėje.
„Gali padėti tik motyvacija, aiškus priedų skyrimas ir jų kontroliavimas. Nes, kaip matote, spaudoje jau pasirodė informacija, kad Panevėžio medikams buvo sumokėti priedai teismo keliu. Mes irgi tiesiogiai nukentėjome nuo vadovo. Buvo išleistas įsakymas, kad karantino metu sumokės šimtą procentų priedą, o medikams atidirbus šis buvo sumažintas iki šešiasdešimt procentų. Po tokių akibrokštų medikai nebedega noru eiti į darbą ir rizikuoti sveikata puldami į tikrą pragarą.
 
Kalbant apie greitąją pagalbą, Vilniaus miesto medikai gauna šimtą procentų priedą, Ukmergė – septyniasdešimt. Faktas, kad trisdešimt procentų yra daug. Jei atsiras proga, medikai, ypač jaunimas, staigiai perbėgs į naujas darbo vietas. Konkrečiai mūsų įstaigoje nuo pavasario keturi darbuotojai tiesiog op ir išėjo. Iš jų trys – jauni darbuotojai“, - atsidūsta J.Keburienė.
 

Darbo inspekcija bejėgė
Kaip antradienį sakė A.Veryga, tokio sprendimo reikia, nes COVID-19 sergančių pacientų gydymą organizuojančioms įstaigoms kyla rūpesčių pasitelkiant papildomų personalo rankų.
„Tiesiog turime tokią decentralizuotą sistemą, kai yra skirtingi įstaigų steigėjai ir skirtingi pavaldumai, tad nėra taip paprasta kiekvienu atveju susitarti. Ką girdime iš organizuojančių institucijų – visgi reikia tam tikrų privalomų sprendimų“, - komentavo A.Veryga, pridurdamas, jog reikia pasitelkti medikus įvairiausiomis aplinkybėmis.
 
Anot jo, šiuo metu diskutuojama ir su Valstybine darbo inspekcija – ieškoma sprendimų, kaip pasitelkti medikus.
Savo ruožtu Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Živilė Gudlevičienė įspėja, jog toks sprendimas prieštarauja Darbo kodeksui. Pastaruoju remiantis, „apkeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, papildomas darbo sutarties sąlygas, nustatytą darbo laiko režimo rūšį ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietą darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu“.

„Negali prievarta siųsti žmogaus į darbą, juolab pavojingą“, - komentavo Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Živilė Gudlevičienė, pridurdama, jog turi būti aiškiai apibrėžta, kas bus suteikiama už tokį darbą ir kaip užtikrinami kompensaciniai mechanizmai.

 

Savo ruožtu Valstybinės darbo inspekcijos atstovai tikina šiuo atveju esantys bejėgiai. Kaip aiškino inspekcijos komunikacijos specialistė Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė, Darbo kodeksas šiuo atveju negaliotų, nes būtų taikomas Civilinės saugos įstatymo septynioliktas straipsnis, kuris numato privalomą darbą, esant ekstremaliajai situacijai.
 
„Sveikatos apsaugos ministerija mums atsiuntė užklausą, kaip vertintume tokią situaciją. Tad mes ir atsakėme, kad negalime atsakyti dėl Civilinės saugos įstatymo. Privalomas darbas pagal Darbo kodeksą labai aiškiai apibrėžtų, kad darbo sąlygas galima keisti tik gavus raštišką darbuotojo sutikimą. Tad sakytume, jeigu jūs nesutikote ir nieko nepasirašėte, bet darbdavys jums vis tiek liepė dirbti, klausimą sprendžiate Darbo ginčų komisijoje. Kadangi šiuo atveju būtų taikomas ne darbo kodeksas, tai jau nebebūtų VDI kompetencijoje“, - sakė tarnybos atstovė, pridurdama, jog į Darbo ginčų komisiją kreipiasi vis daugiau medikų, kurie nesulaukia pažadėtųjų priedų.

 
Komentaras
Sveikatos teisės advokatas Arūnas Žlioba:

- Visiškai akivaizdu tai, kad be darbuotojo (gydytojo) sutikimo, jis nebus siunčiamas dirbti su Covid-19 sergančiais ligoniais. Tai laiduoja tiek teisinis reglamentavimas, konkrečiai Darbo kodekso 34 str. 1 d., tiek ir sveikas protas – juk su muškieta prie kiekvieno gydytojo nestovėsi. Tačiau svarbu žinoti, kad kiekvienas darbuotojas/gydytojas, kurio darbo sutarties sąlygos keičiamos, gali atsisakyti dirbti pakeistomis sąlygomis.
 
Tam darbuotojui, kuris atsisako dirbti dėl svarbios priežasties, t.y. atsisako dirbti teisėtai, jokios sankcijos negali būti taikomos. Už laiką, kurį darbuotojas pagrįstai atsisakė dirbti, darbuotojui turėtų būti mokamas vidutinis darbo užmokestis. Teisėtai atsisakyti dirbti pakeistomis sąlygomis galima tuomet, kai darbuotojai neapmokyti saugiai dirbti; kai dirbama neįrengus reikiamų kolektyvinės apsaugos priemonių ir (ar) kai darbuotojai neaprūpinti asmeninėmis apsaugos priemonėmis; kai darbo aplinka kenksminga ir (ar) pavojinga sveikatai ar gyvybei. Tai reglamentuojama Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 22 str. 9 d., 34 str. 5 d. Gydymo įstaigose, kuriose sudarytos kolektyvinės sutartys, tokių atsisakymo dirbti priežasčių gali būti nurodyta daugiau. Tačiau vertinant darbo aplinkos kenksmingumą ir (ar) pavojingumą sveikatai ar gyvybei reikia turėti omenyje konkrečių darbuotojų sveikatos būklę, amžių ir kitus rizikos veiksnius. Manome, kad gydytojams, nepatenkantiems į rizikos kategoriją, atsisakymas dirbti dėl baimės užsikrėsti būtų nepagrįstas, kadangi gydytojai yra davę Hipokrato priesaiką, o kitiems darbuotojams (slaugytojoms, sanitarams ir kt.) - pagrįstas.
 
Tas darbuotojas, kuris atsisako dirbti be svarbios priežasties, t.y. atsisako dirbti neteisėtai, taip pat negaus kokių nors specialių sankcijų, tačiau galės būti atleistas iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Tai reglamentuoja Darbo kodekso 34 str. 2 d. Tokiam atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Dėl nepagrįsto atsisakymo dirbti už nedirbtą laiką darbuotojui darbo užmokestis nebūtų mokamas.
Manome, kad praktikoje gali kilti nemažai ginčų dėl to, ar atsisakymo dirbti pakeistomis sąlygomis priežastis buvo svarbi ir teisėta, ar nesvarbi ir nepagrįsta.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
      A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

      A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

      „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

      Budinti vaistinė


      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

      razinka


      Sveika šeima


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      G.Thunberg – pranašė savame krašte?

      Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Kaip striksi dominatriksė?
      Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

      Naujas numeris