Rajono lygio ligoninė negali teikti magnetinio rezonanso tyrimo – tai ne jos nosiai. Ligonių kasos nepasirašytų sutarties. Bet Plungei ši paslauga reikalinga. Įstaiga sumanė pasinaudoti jau pramintu keliu, kaip užtikrinti pacientams brangų tyrimą.
Net jei ir išgalėtų nusipirkti brangų magnetinio rezonanso aparatą, pagal dabartinį reguliavimą rajoninio lygmens ligoninė negalėtų gauti leidimo šiai paslaugai teikti bei sudaryti sutarties su ligonių kasa, nes yra per smulki
Turėti viską
Plungės ligoninė investuoja į diagnostiką. Jos direktorius Remigijus Mažeika sako, kad čia jau yra viskas, ką gali turėti rajoninio lygmens ligoninė. Prieš porą metų įsigijo kompiuterinį tomografą, tuoj įdarbins naujausią pirkinį – modernų mamografą, o dabar žengia dar toliau: ieško galimybių branduoliniam magnetiniam rezonansui įsigyti.
„Šis tyrimas nepakeičiamas nustatant su stuburu susijusius negalavimus, onkologines ligas, traumas, gelbėtų skausmo klinikos specialistams, neurologams“, – privalumus vardijo R.Mažeika. Spartėtų ir pagalba pacientui: ištyrus vietoje, būtų galima nedelsiant gydyti arba siųsti į tretinį lygį.
„Atsižvelgę į gyventojų, pacientų skaičių, paslaugų spektrą investuotojai mano, kad aparatas (magnetinio rezonanso – red. past.) apsimokėtų“, – sako Plungės ligoninės direktorius Remigijus Mažeika ir priduria, jog tikslus norinčiųjų teikti paslaugą skaičius bus aiškus viešojo pirkimo metu.
Ne paskutinėje vietoje ir patrauklių darbo sąlygų medikams kūrimas. Stiprėjant paslaugoms, didėtų pacientų srautas, o su juo ir pajamos.
Laiminga atomazga Kretingoje
Kaip žinoma, brangūs tyrimai mažesnėse viešosiose įstaigose – opi tema. Kretingos ligoninės direktorius Romaldas Sakalauskas ilgai kovojo dėl kompiuterinės tomografijos. Jau buvo nupirktas aparatas ir įstaiga teikė paslaugas savo lėšomis, lūkuriuodama sutarties su ligonių kasa, kai Klaipėdos TLK pareiškė jos nepasirašysianti.
Buvo aiškinama, kad šių paslaugų regione perteklius – esą ligoninės pacientai gali važiuoti tirtis į Klaipėdą. Priešinosi tiek ligonių kasos, tiek Sveikatos apsaugos ministerija – tuometinė viceministrė Danguolė Jankauskienė darė spaudimą Kretingai Seimo Sveikatos reikalų komitete, nepaisant R.Sakalausko argumentų, jog ligoninei šis tyrimas būtinas kasdieniam darbui.
Nors R.Sakalauskas jau buvo beprarandąs viltį, galiausiai priimtas sprendimas ligoninės naudai ir nuo sausio ligonių kasos kompensuoja paslaugą. „Per dieną tyrimą atliekame 15-16 pacientų. Ne mažiau nei mieste – Klaipėdoje ar Panevėžyje“, – skaičiavo R.Sakalauskas.
Kaip pavyko?
„Smagu dėl rezultato, tik gaila, kad reikėjo per kančias lipti į tas žvaigždes. Metus tęsėsi makalynė. Liūdina, kad noras suteikti geresnę paslaugą sulaukia tokio pasipriešinimo“, – konstatuoja ligoninės vadovas.
„Magnetinis rezonansas nėra nepasiekiamas, koks buvo prieš 10-15 metų. Tačiau esmė, kad reikia juo ne pasipuikuoti, bet kad būtų infrastruktūra, kuri garantuos tyrimus: neurologija, gan nemaža traumatologija, kad pacientai būtų siunčiami į tą kabinetą“, – teigia Kretingos ligoninės vadovas Romaldas Sakalauskas.
Kas lėmė, kad sprendimų priėmėjai persigalvojo ir Kretingai uždegė žalią šviesą? „Gal sveikatos vadybininkai Vilniuje suprato, kad šis draudimas yra idiotiškas?.. – svarsto R.Sakalauskas. – Jei įstaiga turi licenciją, teikia paslaugas, turi tai daryti kokybiškai – čia ne žaislas, kurį sode pasistatai... Kompiuterinis tomografas mūsų ligoninei – ne prabanga, o būtinybė. Kita vertus, o gal tai privačios struktūros reikalai? Nuo šiemet ypač padaugėjo šios paslaugos privačiame sektoriuje ir daugėja toliau. Gal jau pasidarė tiesiog negražu drausti valstybinėse ligoninėse?“
Nepirks
Bet grįžkime prie magnetinio rezonanso. Klaipėdos regione šie tyrimai atliekami daugiausiai privačiose įstaigose – šeši verslai paslaugas teikia 17-oje uostamiesčio vietų. Vienas privatus paslaugos teikėjas yra Tauragėje. Tyrimą, žinoma, atlieka ir Klaipėdos universiteto (5 vietose) bei Respublikinė Klaipėdos (10 vietų) ligoninės.
Pati Plungės ligoninė apie 1,5 mln. eurų kainuojančio aparato pirkti neketina – įstaigai per brangu. Todėl viešojo konkurso būdu ji nuomos patalpą investuotojui.
„Praktika, kai trūkstant investicijų brangiai įrangai suteikiamos patalpos investuotojams, pradėjo formuotis kai kuriose didžiosiose Lietuvos ligoninėse, – prisimena R.Mažeika. – Šiuo metu stebime, kad panašaus dydžio rajonuose privatūs investuotojai teikia branduolinio magnetinio rezonanso tyrimus. Paskutinis toks atvejis buvo Tauragėje.“
Plungės rajone gyvena 40 tūkst. gyventojų. Kol kas direktorius neprognozuoja, koks gali būti tikslus paslaugų poreikis per dieną čia. „Manome, kad svarbiausia tai įvertinti galimiems investuotojams. Jie prisiims rizikas“, – konstatavo R.Mažeika.
Ligoninei pirkti neleistų
Net jei Plungė ir išgalėtų nusipirkti šį brangų aparatą, tai – ne kompiuterinis tomografas. Pagal dabartinį reguliavimą viešoji įstaiga – rajoninio lygmens ligoninė – net negalėtų gauti leidimo šiai paslaugai teikti bei sudaryti sutarties su ligonių kasa, nes yra per smulki.
Tačiau R.Mažeika teigia, kad paskelbus pasiūlymą investuotojai susidomėjo. „Atsižvelgę į gyventojų, pacientų skaičių, paslaugų spektrą jie mano, kad aparatas apsimokėtų“, – sako jis ir priduria, jog tikslus norinčių teikti paslaugą skaičius bus aiškus viešojo pirkimo metu.
Vis dėlto pati įstaiga nepirktų aparato savo lėšomis net jei reguliavimas leistų. „Tai yra brangiosios technologijos. Investicijos turėtų būti savivaldybės. Taip pat turėtume prisiimti rizikas dėl įrangos atsiperkamumo, personalo pritraukimo ir taip toliau“, – vardijo R.Mažeika.
Yra sąlygų
Tiesa, R.Mažeika būsimam investuotojui kelia sąlygas: įranga turi būti aukščiausios klasės ir sutartis su ligonių kasa, kad pacientams ši paslauga nekainuotų.
Taip pat Plungės ligoninė nori stacionare gydomiems pacientams 20 tyrimų kas mėnesį už simbolinį 1 eurą.
„Ambulatorinės branduolinio magnetinio rezonanso paslaugos apmokamos iš PSDF pagal sutartį su TLK, taigi pacientams mokėti nereikės. Tačiau už tyrimus besigydantiems stacionare pacientams mokėti teks ligoninei. Mūsų tikslas, kad mokėti reiktų kuo mažiau. Kadangi vieno tyrimo kaina – 124-157 eurai, gaudama 20 tyrimų ligoninė kas mėnesį sutaupytų apie 3 tūkstančius eurų, o per metus – apie 30 tūkstančių“, – skaičiavo R.Mažeika.
Išorinio teikėjo pliusai ir minusai
R.Sakalausko nuomone, išorinis paslaugos teikėjas apsimoka kraštutiniu atveju, kai aparato negali įsigyti pati gydymo įstaiga. „Taip, ligoninė gali juo pasinaudoti, bet kartu tai – papildomos išlaidos, kurių niekas nedengia. Tai neabejotina nauda pacientui, bet ne ligoninei“, – konstatuoja jis ir prisimena, kad vadovaudamas Respublikinei Klaipėdos ligoninei, nepaisant sudėtingos ekonominės situacijos, ryžosi pirkti magnetinį rezonansą lizingu, nors privačios firmos aktyviai siūlė paslaugas.
„Sprendimas pasiteisino šimtu su viršum procentų. Ligoninė įgavo pagreitį, papildomų lėšų ir po dvejų metų pradėjome padengti lizingo sąnaudas bei gavome beveik dvigubai daugiau pajamų iš ligonių kasų. Įsigijome ir kompiuterį, ir magnetą pusantros, trijų teslų. Tai – įstaigos nuosavybė, pelnas, kuris lieka jos infrastruktūrai gerinti“, – apie Respublikinę Klaipėdos ligoninę kalbėjo R.Sakalauskas.
Ar verta rajone?
O ar magnetinis rezonansas rajonui per brangu? „Kretingoje nematau jokių problemų – magnetinis rezonansas nėra nepasiekiamas, koks buvo prieš 10-15 metų, – sako pašnekovas. – Tačiau esmė, kad reikia juo ne pasipuikuoti, bet kad būtų infrastruktūra, kuri garantuos tyrimus: neurologija, gan nemaža traumatologija, kad pacientai būtų siunčiami į tą kabinetą. Na, o vadybine prasme – rizikinga, nes Klaipėdos Taikos prospektas virto medicinos prospektu, privačios įstaigos turi magnetinius rezonansus, konkurencija darosi nuostolinga. Ir klausimas, ar ji reikalinga“, – svarstė R.Sakalauskas.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: