Išplėstinė LVAT  teisėjų kolegija sprendime aiškiai pabrėžė, kad sveikatos apsaugos ministras nepaisė konstitucinio atsakingo valdymo principo, teisėkūros procedūrų viešumo ir skaidrumo reikalavimų, kurių privalo laikytis ir valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos, taip pat Teisėkūros pagrindų įstatyme numatytų teisėkūros atvirumo ir skaidrumo bei teisėkūros efektyvumo principų.

Sveikatos apsaugos ministerija, neatlikdama numatomo teisinio reguliavimo poveikio bei poveikio korupcijos mastui vertinimo, nepaskelbdama minėto įsakymo projekto nesilaikė Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje formuojamų įpareigojimų priimant teisės aktus neignoruoti nė vieno įstatymuose nustatytos teisės aktų priėmimo tvarkos etapo ar taisyklės, būtinybės teisės aktus priimti nuosekliai, laikantis įstatymuose nustatytos teisės aktų priėmimo tvarkos.
„Teisėkūros procedūros reikalavimų nesilaikymas sudarė prielaidas neįtraukti visuomenės į sprendimų, susijusių su viešaisiais interesais, priėmimo procesą, nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su rengiamu teisės akto projektu ir kita su juo susijusia informacija“, - konstatuojama galutiniame ir neskundžiamame LVAT sprendime.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęs nustatytus pažeidimus ir jų poveikį teisėkūros procedūrai, nusprendė, kad padaryti teisės akto priėmimo procedūros pažeidimai vertintini kaip esminiai teisėkūros procedūros pažeidimai.
Taip pat LVAT išplėstinė teisėjų kolegija atidėjo šio sprendimo oficialų paskelbimą iki 2019 m. gruodžio 31 d. – nuo šios datos minėtas aprašas nebegalės būti taikomas.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!