„Jei koronaviruso epidemija plėsis ir užsikrėtusiųjų skaičius augs, masinė hospitalizacija gali tapti nebeįmanoma ir netikslinga, o vietų gydymo įstaigose gali trūkti net sunkios ar kritiškos būklės pacientams. Pavyzdžiui, Italijoje, Ispanijoje dėl didžiulio pacientų skaičiaus ir dėl lovų trūkumo pacientai guldomi tiesiog koridoriuose, laukimo kambariuose, išnaudojama kiekviena erdvė. Kyla klausimas, ar pasirengta tokiam scenarijui ir Lietuvoje“, – sako L.Kasčiūnas.
Seimo nario teigimu, situaciją apsunkina ir tai, kad koronavirusu neišvengiamai apsikrės ir dalis gydytojų bei slaugytojų, o kai kurios gydymo įstaigos gali tapti infekcijos židiniais ir turės būti laikinai uždarytos. Deja, bet būtent tokia tendencija pastebima Lietuvoje, nes medikai buvo laiku nepakankamai aprūpinti asmeninėmis apsaugos priemonėmis, jie nebuvo testuojami.
 
„Didinant testavimo apimtis, tikėtina, bus nustatyta ir daugiau lengvos formos pacientų, kurie gydysis namuose. Tokioje situacijoje yra itin svarbu sukurti pagalbos sistemą šiems asmenims, nustatyti, kaip bus konsultuojami ir stebimi lengvos ar vidutines būklės pacientai, besigydantys namuose. Toks lengvomis ar vidutinėmis koronaviruso ligos formomis sergančiųjų gydymas namuose leistų išvengti galimos ligoninių perkrovos, kokia šiuo metu yra kitose užsienio valstybėse, apsaugotų kitus pacientus ir medicinos personalą nuo galimo užkrato plitimo, padėtų minimizuoti dėl asmens apsauginių priemonių trūkumo kylančias rizikas“, – sako L.Kasčiūnas.
Seimo narys prašo sveikatos apsaugos ministro informuoti, kaip yra pasirengta galimam koronaviruso liga užsikrėtusiųjų skaičiaus augimui, kai plataus masto hospitalizacija taptų nebeįmanoma arba nereikalinga, kaip jie būtų stebimi, kokios pagalbos sulauktų.